Už E. Pašilio kandidatūrą balsavo 106 Seimo nariai, prieš buvo 11 parlamentarų, dar 10 tautos atstovų susilaikė. 6 biuleteniai buvo negaliojantys.

„Gerai, kad valstybė pagaliau turės generalinį prokurorą, kuriam teks spręsti seniai pribrendusias prokuratūros problemas ir pradėti institucijos atnaujinimo pertvarkas. Naujojo prokuratūros vadovo laukia labai daug svarbių darbų – modernizuoti šią instituciją, sutelkti kolektyvą, gerinti ikiteisminio tyrimo kokybę ir atsakomybę, ginti viešąjį interesą ir didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra“, - po E. Pašilio kandidatūros patvirtinimo Seime prezidentės D. Grybauskaitės komentarą perdavė Spaudos tarnyba.

Ukmergės apylinkės teismo teisėjas E. Pašilis yra trečiasis D. Grybauskaitės kandidatas į generalinius prokurorus. Prieš tai Seimas atmetė Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės ir Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūras.

Seimui atmetus pirmą kandidatą, prezidentė pareiškė, kad generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui. Patyrusi antrą antausį D. Grybauskaitė grasino naują kandidatą pateikti galbūt tik po Seimo rinkimų.

Tačiau po konsultacijų su Seimu galiausiai pateikta E. Pašilio kandidatūra. 15 metų teisėjo darbo patirtį turintis E. Pašilis teisėjo karjerą pradėjo 1999 m. Ukmergėje. 2007–2012 m. buvo Ukmergės apylinkės teismo pirmininkas.

Seimo nariai apie E. Pašilį atsiliepė įvairiai. Mišrios grupės narys Povilas Urbšys teigė neišgirdęs atsakymo, ar paskirtas generaliniu prokuroru E. Pašilis bus nepriklausomas nuo prezidentės ir klausė, koks likimas ištiks slaptos pažymos nutekinimo iš Prezidentūros bylą tyrusį prokurorą.

„Kyla klausimas, koks likimas ištiks prokurorą, kuris išdrįso apkaltinti Daivą Ulbinaitę slaptos informacijos nutekinimu, kuris net kelis bandė iškviesti prezidentę į apklausą, kuris išdrįso apskųsti išteisiamuosius nuosprendžius? Susitikimo metu su pretendentu į generalinius prokurorus būtent to paklausiau. Deja, aiškaus atsakymo neišgirdau. Tikiuosi, gerbiamasis E. Pašilis šiandien posėdžio salėje patikins mus, kad su šiuo prokuroru nebus susidorota", - sakė P. Urbšys.

Konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo, kad nė vienas prezidentės teiktas kandidatas į generalinius prokurorus nebuvo blogas, tik Seimas esą bandė suvesti sąskaitas su Prezidentūra ir pastatyti D. Grybauskaitę į vietą. Politikas siūlė kuo greičiau paskirti generalinį prokurorą ir baigti klausimą.

Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys pažymėjo, kad E. Pašilis gal kiek stokoja administracinio darbo patirties, bet siūlė pritarti jo kandidatūrai.

Apie E. Pašilį gerai atsiliepė net partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

„Koks skirtumas tarp buvusių kandidatų, ką kėlė K. Masiulis, ir dabartinio, man atrodo, kad šį kandidatą pasiūlė Seimo pirmininkė, o teikė prezidentė. Toks didelis skirtumas. Matote, todėl nėra jokių susipriešinimų ir visi, matyt, vieningai balsuosime už“, - sakė P. Gražulis.

„Ačiū, gerbiamasis Petrai. Suprantu, tu nori man būti malonus tam, kad aš ypatingą skubą suteikčiau, bet ačiū už perdėtą vertinimą", - P. Gražuliui atsakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Remiantis Konstitucija, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

E. Dambrauskienės ir N. Meilučio kandidatūros Seime kliuvo dėl viešumoje paskleistos informacijos, kuri buvo publikuojama naujienų portale alfa.lt.

Kai kurie Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti E. Dambrauskienės veiklą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme – esą būdama pirmininkė E. Dambrauskienė susimokė su Kauno apygardos teismo pirmininku N. Meilučiu (tai ankstesnis Seimo atmestas kandidatas) ir susidorojo su buvusiu šio teismo teisėju Vytautu Turauskiu, kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teisme aptiko pažeidimų dėl lygtinio paleidimo.
Edita Dambrauskienė

Tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nes tam nerasta pagrindo. Seimo narius tai papiktino, mat jie įtarė, jog taip greitai surinkti reikiamos informacijos ir jos įvertinti neįmanoma.

Į dienos šviesą ištraukta ir informacija, kad laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Darius Raulušaitis yra E. Dambrauskienės kurso draugas ir galėjo konsultuoti ją dėl prisistatymo Seime.
N. Meilučio kandidatūra Seime suabejota, kai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas metė šešėlį, kad kandidatas į generalinius prokurorus galėjo žinoti apie dokumentų klastojimo atvejį Kauno apygardos teisme, kuriam vadovavo, nors pats N. Meilutis tai neigė.

Prieš teisėjo N. Meilučio kandidatūrą į viešumą išmesta ir nemažai neigiamos informacijos dėl esą prieštaringų sprendimų vienoje byloje, kai „Ūkio bankas“ esą prarado galimybę susigrąžinti 15 mln. eurų iš su Kauno nusikalstama grupuote siejamos verslo bendrovės.

Pasipiktinimo buvo iš Prokurorų profsąjungos, kurios nariai pasipiktino, esą N. Meilutis pristatytas kaip šios prokurorų interesus ginančios organizacijos atstovas.
Nerijus Meilutis

Kai kurie politikai susidomėjo, kaip prezidentė pasirinko N. Meilučio kandidatūrą, mat pasirodė informacijos, esą kandidatas į generalinius prokurorus yra prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės kurso draugas, nors vėliau ši informacija buvo paneigta.

Pagal Prokuratūros įstatymą, generaliniu prokuroru gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis nei 35 metai, yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę kalbą, yra Lietuvos pilietis, yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Generaliniam prokurorui taip pat būtinas ne mažesnis nei 10 metų stažas dirbant prokuroro, teisėjo ar kitą teisinį darbą.