Pareiškėja (oficialiuose dokumentuose ji vis dar pristatoma tėvų duotu vyrišku vardu ir pavarde) atsakove nurodė valstybę (atsovaujamą Vyriausybės), kuri nesugebėjo priimti reikiamų teisės aktų dėl lyties keitimo ir numatyti priemonių gydyti šį sutrikimą.
Kaip DELFI informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, priteista tik dalis neturtinės žalos atlyginimimo – 30 tūkst. Lt, nors skunde nurodyta 100 tūkst. Lt suma. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus ne tik į Ramintos išgyvenimus ir patiriamus nepatogumus, bet ir teigiamą valstybės požiūrį siekiant spręsti lyties keitimo klausimus bei sunkią finansinę padėtį.
Tuo metu prašymas priteisti daugiau nei 31 tūkst. turtinės žalos nepatenkintas. Teismas neįžvelgė priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų ir transseksualės patirtos žalos. Sprendime atkreiptas dėmesys, kad Raminta gydytis ėmė savarankiškai, be Lietuvos medikų pagalbos, pati nusprendė keliauti operuotis į Tailandą. Anot teismo, pareiškėja netinkamai realizavo savo teisę į transseksualumo gydymą. Reikalavimas padengti su lyties tapatumo sutrikimo gydymu patirtas išlaidas esą negali būti grindžiamas valstybės delsimu priimti įstatymą dėl lyties keitimo.
Teismo sprendimą galima apskųsti per 14 dienų. Pati Raminta, dar nesusipažinusi su šiuo dokumentu, penktadienį DELFI teigė negalinti pasakyti, kaip elgsis.
Suinteresuoti asmenys byloje buvo Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras.
Prieš mėnesį Vilniaus 1-asis apylinkės teismas patenkino kitą Ramintos skundą ir įpareigojo Lietuvos institucijas išduoti asmens dokumentus su nauju vardu ir pavarde. Teismas priminė, jog Civiliniame kodekse numatyta galimybė pasikeisti lytį, o valstybės institucijos privalo įregistruoti šį faktą. Todėl, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą teisminę praktiką ir vadovaujantis įvairiomis teisės normomis, pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas.
Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti atitinkamus įrašus taip, kad juose atsispindėtų dabartinė vilnietės lytis. Gyventojų registro tarnyba taip pat įpareigota pakeisti asmens kodą.
45-erių vilnietė gimė vyru, bet dar paauglystėje suprato, kad lytinė tapatybė neatitinka fizinių požymių. Moteriškus hormonus Raminta pradėjo vartoti kone prieš dešimtmetį, bet medikai tik 2007 m. diagnozavo transeksualumą ir leido atlikti lyties keitimo operaciją. Ją pernai atliko Tailando medikai. Vien operacija vilnietei kainavo 10 tūkst. dolerių.
Lietuvos institucijos atsisakė dokumentus su vyriškais duomenimis pakeisti tokiais, kurie atitiktų dabartinę Ramintos lytį. Dėl to moteris ne tik negalėdavo gauti gydymo paslaugų, bet ir kasdieniniame gyvenime patirdavo emocinių sukrėtimų, streso, nepatogumų, patyčių ir pažeminimų. Galiausiai ji, padedama Tolerantiško jaunimo asociacijos, įgyvendinančios Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijos remiamą projektą „Kovok už save – už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – DELFI) teises“, kurio vienas iš siekių yra ginti šių žmonių teises Lietuvoje, kreipėsi į teismą.