Nors kol kas nėra aiškios visos šio tragiško nutikimo aplinkybės, šešėlis krito ir ant festivalio organizatorių bei policijos pareigūnų. Buvo išsiaiškinta, kad jaunuolių linksmybių Švenčionių rajone metu apsinuodijo ir daugiau jaunuolių.
Savo ruožtu žuvusios merginos draugė atvirai papasakojo, kaip šiais laikais linksminasi auksiniu vadinamas jaunimas, o festivalyje dalyvavę asmenys stebėjosi, kodėl į situaciją taip atlaidžiai žiūrėjo policijos pareigūnai.
Pradėtas tyrimas
„Mums tokių festivalių nereikia, aš iš karto buvau kategoriškai prieš, tačiau festivalis buvo organizuotas privačioje teritorijoje, tokiu atveju, kaip, pavyzdžiui ir vestuvių, ar kito privačioje teritorijoje organizuojamo renginio dalyvių mes negalime tikrinti. Darėme viską, kas mums leistina pagal įstatymus, tikrinome atvykstančiųjų automobilius, ar žmonės neturi neleistinų medžiagų. Realiai festivalio organizatoriai privalėjo užtikrinti tvarką.
Trečiadienį pradėjome tyrimą merginos mirties priežasčiai nustatyti. Bus tiriami ir medikų bei festivalio organizatorių veiksmai, ar merginai buvo laiku suteikta pagalba ir kodėl laiku apie galimą apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis nebuvo iš karto pranešta policijai. Dabar situacija tokia, kad mes apie į ligoninę išvežtą sunkios būklės merginą sužinojome iš DELFI”, – sakė Švenčionių rajono policijos komisariato viršininkas Josifas Kuzmickij.
Rajono policijos viršininkas patikino, kad rajone per kelias dienas vyko net keli renginiai, dalis jų buvo skirti Joninėms. Į privačią teritoriją policijos pareigūnai atvyksta tik gavę iškvietimą, nes privati teritorija yra apsaugota įstatymais – turi būti pagrindas.
Atskleidė organizatorių aplaidumą
Pasirodo, „Sūpynių“ festivalio organizatoriai policijos pareigūnus apie renginį informavo tik birželio 19 dieną – atsiuntė raštą. Niekas iš renginio organizatorių neatvyko pasikalbėti su rajono policijos viršininku, niekas nederino, kaip užtikrinti policijos pagalbą ir patikrinimą, kad į renginį nepatektų psichotropinių medžiagų platintojai.
Anot J. Kuzmickij, po viešai nuskambėjusios tragedijos, imtasi spręsti klausimą ir savivaldybėje, sprendžiama, kaip užkirsti kelią ateityje panašiems atvejams.
„Reikia keisti tvarką dėl tokių renginių, festivalių, organizuojamų privačioje teritorijoje. Dabar tvarką užtikrinti privalo tik renginio ar festivalio organizatoriai, o mes galime tikrinti tik pakeliui į festivalį vykstančius ar iš vykstančius jo dalyvius. Ką ir darėme“, – sakė J. Kuzmickij.
Pareigūnams darbą apsunkino tai, kad tuo mat metu vyko keli renginiai. Teko skirstyti pajėgas.
J. Kuzmickij sako pasiruošęs padaryti viską, kad daugiau tokių nelaimių neįvyktų. Praėjusių metų statistika neguodžia, nors pernai J. Kuzmickij dar nevadovavo Švenčionių rajono policijai, jis gavo duomenis, kad po ankstesnių renginių buvo pradėti net septyni ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų festivaliuose. Tokie skaičiai, anot J. Kuzmickij kelia nerimą. Be to, būtinas festivalių organizatorių bendradarbiavimas.
Už dalyvių saugumą turi atsakyti festivalio organizatoriai
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tik patvirtino kolegos žodžius. Jo teigimu, jei festivalis vyksta privačioje teritorijoje, už dalyvių saugumą pilnai atsako renginio organizatoriai.
„Viešose erdvėse vykstantys festivaliai pasižymi tuo, kad organizatoriai, užtikrindami saugumą, samdosi privačias saugos tarnybas, kurios užtikrina viešąją tvarką. Saugos tarnybos viešosios tvarkos planus privalo derinti su policija, į tai atsižvelgiama ir svarstant ar išduoti savivaldybės leidimą renginiui.
Policija, žinodama, apie tokius festivalius, dirba jo prieigose, kontroliuojamas eismo saugumas, tikrinami vairuotojai nėra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į turimą žvalgybinę informaciją, festivalių viduje dirba civiliai vilkintys kriminalinės policijos pareigūnai, dažniausiai – dėl narkotinių medžiagų platinimo. Gavus iškvietimus apie galimus pažeidimus ar kitokius neramumus, policija vyksta į įvykio vietą ir aiškinasi aplinkybes“, – policijos pareigūnų vaidmenį festivalio metu, aiškino jis.
Komentuoti nenori: esame susikoncentravę į nelaimę
Savo ruožtu festivalio „Sūpynės“ organizatoriai, paklausti, kas kaltas dėl tokio aplaidumo ir ar ateityje bus griežtinama patenkančių į festivalio teritoriją patikra, aiškino, kad apie tai kalbėti dar per anksti.
„Kol kas visiškai negalvojame apie ateitį, esame susikoncentravę į nelaimę, negalime galvoti apie nieką kitą. Supraskite ir mus. Tai buvo mūsų kolegė ir draugė taip pat. Negaliu nieko pakomentuoti“, – DELFI sakė festivalio atstovė Juliana Spundova.
Festivalio organizatoriai išplatino pranešimą, kad yra pasiruošę padėti išsiaiškinti kiekvieną smulkiausią įvykusios nelaimės detalę, bendrauti ir būti kartu šią sunkią akimirką.
Gedi kolegės ir draugės: tai buvo protingas, kuriantis ir gražus žmogus
„Šiandien praradome nuostabų žmogų. Esame sukrėsti, šokiruoti ir nusiminę, reiškiame didžiausią užuojautą šeimai ir artimiesiems. Iki paskutinės minutės tikėjomės, kad tai tik blogas sapnas, ir mūsų draugė bei kolegė, protingas, kuriantis ir gražus žmogus, atsigaus“, – rašė jie.
Jie prašė suprasti ir situacijos jautrumą bei artimųjų poreikį būti rimtyje ir ramybėje.
„R.I.P., niekada nepamiršime Tavo gerų darbų muzikos vardan“, – rašė festivalio organizatoriai.
Įspėja saugoti save
DELFI primena, kad įtariama, kad mergina apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis. Jų poveikis buvo toks stiprus, kad tą patį vakarą merginą ištiko koma.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Jonas Žala DELFI sakė, kad visų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis susijęs su poveikiu centrinei nervų sistemai (CNS). Šių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir gali tapti mirties priežastimi.
„Vartojimo pasekmės priklauso nuo daugelio veiksnių: medžiagos, jos kiekio, grynumo, žmogaus fiziologinės būklės ir kt. Asmenys, kurie kenčia dėl priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, dažnai turi vieną ar daugiau sveikatos problemų – dažniausiai tai plaučių ar širdies kraujagyslių ligos, kepenų ligos, vėžys ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Taip pat kasmet aptinkama vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurių poveikis sveikatai dar nėra žinomas“, – aiškino jis.
Populiariausia tarp jaunuolių – žolė, plinta ten, kur jie buriasi
Jis pripažino, tyrimai rodo, kad jaunuolių susibūrimo vietose yra didesnė tikimybė, kad bus vartojamas alkoholis ir narkotinės medžiagos. 2013 m. Departamentas atliko Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinių klubų lankytojų tyrimą 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 4 iš 10 (38,3 proc.) respondentai, kas ketvirtas (20,1 proc.) narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas (8,3 proc.) respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje.
Populiariausias narkotikas tarp naktinių klubų lankytojų – kanapės, po jų – kokainas, ekstazis, amfetaminas/metamfetaminas. Tarp naktinių klubų lankytojų išlieka populiarus narkotikų vartojimas kartu su alkoholiniais gėrimais. 2013 metais beveik kas septintas (15,3 proc.) naktinių klubų lankytojas yra nors kartą bandęs vartoti narkotikus kartu su alkoholiu.Kaip rodo atlikti tyrimai, tarp jaunimo labiausiai paplitęs kanapių vartojimas. 2011 m. atlikto „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose“ duomenimis, Lietuvoje didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes – 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 mergaičių).
„Kanapių vartojimas yra žalingas sveikatai ir gali sukelti priklausomybę. Kanapių vartojimas blogina trumpalaikę atmintį ir mokymosi gebėjimus, galimybę sukaupti dėmesį ir koordinaciją, didina širdies ritmą, gali pakenkti plaučiams, rizikos asmenims gali sukelti psichozę“, – patikino J. Žala.
Pagrindinė problema – narkotinių medžiagų miksas
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje mažėja yra ženkliai mažesnis nei Europos vidurkis. 2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą, kuris parodė, kad bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime yra bandę 11,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o tai yra 1,4 proc. mažiau nei 2008 m., per pastaruosius metus narkotikus vartojo 2,6 proc. respondentų, kas yra beveik 2,5 karto mažiau nei prieš 4 metus. O per pastarąjį mėnesį narkotines ir psichotropines medžiagas 2012 m. nurodė vartoję 0,8 proc. gyventojų arba beveik 2 kartus mažiau nei 2008 m. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2012 m. kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Lietuvoje.
„Pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa – kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas vienu metu, aukštas kanapių vartojimo paplitimas, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir platinimas, naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neteisėtiems tikslams, nauji narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo keliai, efektyvių priklausomybių gydymo metodų stoka ir kt.“, – sakė jis.
