aA
Dar iki prasidedant rinkiminėms kampanijoms prezidento rinkimuose, politikams jau buvo klijuojamos „elito“ ar „apačių“ kandidatų etiketės. Kovo 4–18 dienomis Rinkos tyrimų centro atlikta apklausa rodo, kad daugiausiai lietuvių elito atstovu laiko Gitaną Nausėdą, kone tris kartus mažiau šį apibūdinimą priskyrė Ingridai Šimonytei, o mažiausiai žmonių kaip elito atstovą mato premjerą Saulių Skvernelį.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis
© DELFI

Reprezentatyvi apklausa buvo atlikta Ingridos Šimonytės rinkimų štabo užsakymu. Politologų toks rezultatas nestebina, nes į prezidento postą taikantis Gitanas Nausėda esą visada buvo siejamas su bankų veikla, o bankų atstovai rinkėjams asocijuojasi su elitu.

Kad G. Nausėda yra elito kandidatas teigė manantys 43,4 proc. respondentų, I. Šimonytei šį bruožą priskyrė 16,2 proc. apklaustųjų, S. Skverneliui – 6,7 proc., dar 33,7 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.


G. Nausėda – elito kandidatas

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslininko Mažvydo Jastramskio teigimu, tokią gyventojų nuomonę galėjo lemti ankstesnė G. Nausėdos veikla bankų sektoriuje ir tai, kad I. Šimonytė nepriklauso konservatorių partijai.

„Man kyla klausimas, ką rinkėjai supranta kaip elitą. Gal tai yra susiję su tuo, kad Gitanas Nausėda viešojoje erdvėje labai seniai komentuoja ekonomines tendencijas ir ilgai yra dirbęs viename iš didžiausių Lietuvos bankų. Ingridos Šimonytės rinkėjai, tikriausiai, nesusieja kaip elito kandidatės galbūt dėl to, kad ji yra nepartinė. Čia iš kitos pusės klausimas, ar rinkėjai laiko konservatorių partiją kaip elitą“, – svarstė M. Jastramskis.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad iš apklausos nėra aišku, ar elitas respondentams turi teigiamą, ar neigiamą konotaciją.

Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, kad labiausiai stebina tai, jog rinkėjai konservatorių remiamą kandidatę I. Šimonytę pastatė kone į tas pačias gretas su S. Skverneliu. „Skvernelis turbūt nusivylęs, kad Šimonytė taip žemai ir taip arti jo stovi“, – teigė K. Girnius.

Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Politikos apžvalgininkas G. Nausėdos priskyrimą elitui taip pat siejo su jo darbu banke, tuo tarpu I. Šimonytė, pasak pašnekovo, viešojoje erdvėje iki rinkimų buvo mažai matoma ir tai gali daryti įtaką jos vertinimui.

„Aš manau, kad Nausėdai tai šiek tiek padeda ir šiek tiek kenkia, bet vis tiek daugelis jį laiko bankininku, o bankininkai neva yra elitas. Ta prasme, ir apranga, ir įvaizdis, ir viskas sudaro tokį įspūdį, kad žmogus jau gerai gyvena ir pripratęs gerai gyventi. Šimonytės įvaizdis vis tiek ne toks aiškus, ji tiek daug nėra buvusi viešumoje, ji net ir politikoje nebuvo, pavyzdžiui, vadovaujanti asmenybė. Manau, kad svarbiausias momentas yra tai, kad Nausėda yra susiejamas su banku ir bankai yra laikomi lietuvių elito šerdimi“, – sakė pašnekovas.

K. Girniaus teigimu, nors G. Nausėda dėjo nemažai pastangų, kad į savo pusę palenktų regionų elektoratą, tai jam nepadėjo sukurti „apačių“ kandidato įvaizdžio. Vis dėlto, politikos apžvalgininko manymu, kandidato vertinimas kaip elito nebūtinai gali kenkti.

Aš manau, kad Nausėdai tai šiek tiek padeda ir šiek tiek kenkia, bet vis tiek daugelis jį laiko bankininku, o bankininkai neva yra elitas. Ta prasme, ir apranga, ir įvaizdis, ir viskas sudaro tokį įspūdį, kad žmogus jau gerai gyvena ir pripratęs gerai gyventi.
K. Girnius

„Staiga jo pozicija dėl progresinių mokesčių, dėl socialinės atskirties yra sušvelnėjusi, mažiau dešinioji pozicija, gerokai kairesnė. Aš manau, kad tas jo įvaizdis jau yra tvarkus ir nusistovėjęs. Yra įdomu, kad per visas šitas apklausas jis tą savo ketvirtadalį arba 25 proc. rinkėjų pastoviai laiko. Ir tai, kad jis yra elito kandidatas, irgi nėra jam būtinai neigiamas dalykas. Kai kurie žmonės gali manyti, kad kaip tik prezidentas turi būti iš elito, kad turi turėti tuos gebėjimus, kurie normaliai įgyjami, tik jei esi elito dalis“, – aiškino pašnekovas.

Skvernelį vertina kaip grėsmę demokratijai

Apklausos rezultatai rodo, kad 10,3 proc. žmonių mano, jog, jeigu G. Nausėda būtų išrinktas prezidentu, kiltų grėsmė Lietuvos demokratijai. Jeigu laimėtų I. Šimonytė, tokią grėsmę įžvelgė 10,2 proc., o jeigu prezidento postą užimtų S. Skvernelis, grėsmę demokratijai įžvelgia net 27 proc. apklaustųjų.


Anot politikos apžvalgininko K. Girniaus, šie rezultatai S. Skvernelio atžvilgiu yra „truputį stulbinantys, nes per visą Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį nebuvo grėsmės demokratijai“.

„Jis (procentas – DELFI) yra beveik tris kartus didesnis negu Šimonytės ir Nausėdos. 27 proc. tokiu klausimu yra daug, ketvirtadalis žmonių mano, kad Lietuvos politikas galėtų sukelti grėsmę demokratijai“, – pastebi pašnekovas.

M. Jastramskio teigimu, tokius rezultatus galėjo lemti S. Skvernelio oponentų nuolat siunčiama žinutė, kad „valstiečiai“ neprisideda prie demokratijos stiprinimo šalyje.

Buvo mėginama Skverneliui prikergti būsimo diktatoriaus arba galimo diktatoriaus įvaizdį, tai, manau, pasiteisino.
K. Girnius

„Aš turiu įtarimą, kad šitas atsakymas nemažai persidengia su konservatorių ir liberalų elektoratais, man sunku pasakyti, ar taip žmonės galvoja tiesiog dėl to, kad jie taip galvoja, ar tai yra dėl to, kad konservatorių partija nemažai transliuoja tą žinią, kad valstiečiai gali prisidėti prie demokratijos erozijos, jie siunčia būtent tokią žinutę savo rinkėjams.

Kita vertus, 52 proc. nieko nežino. Dar kitas dalykas, kitaip negu Nausėda ir Šimonytė, Skvernelis vis dėlto yra premjeras, jis yra valdžioje pastaruosius kelis metus, užima sprendimus priimančią poziciją. Dar ir su tuo gali būti susiję“, – teigė VU TSPMI mokslininkas.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Domantas Pipas

K. Girniaus manymu, tokius nepalankius rezultatus S. Skverneliui galėjo lemti ir tam tikri sprendimai bei nuolatinis opozicijos Seime ignoravimas. Tuo tarpu premjero oponentai, pašnekovo vertinimu, savo tikslą nupiešti S. Skvernelį kaip pavojingą šaliai pasiekė.

„Čia jau nuosekliai yra kaltinami „valstiečiai“. „Valstiečiai“ turi Seimo daugumą, turi Vyriausybę, jeigu jie laimėtų ir Prezidentūrą, tai ta grėsmė kiltų. Yra jau būta nemažai kaltinimų ir Karbauskiui, ir Valstiečiams, ir Skverneliui, kad jie bandė apriboti spaudos teises, prastūmė kai kuriuos kitus dalykus, nederamai elgėsi su opozicija, opozicijos nepaiso, jų pasiūlymus ignoruoja ir taip toliau. Visa tai sudėjus, tai irgi tas rezultatas nestebina.

Buvo mėginama Skverneliui prikergti būsimo diktatoriaus arba galimo diktatoriaus įvaizdį, tai, manau, pasiteisino“, – sakė K. Girnius.

Skvernelio nesėkmės atveju jo premjeru rinkėjai nebemato

Nors DELFI „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra tikinęs, kad, jeigu S. Skverneliui nepavyktų laimėti prezidento rinkimų, jį vėl siūlytų į ministro pirmininko poziciją, rinkėjai šiuo klausimu gerokai labiau skeptiški. Paklausti, ar S. Skvernelis vėl turėtų būti skiriamas premjeru, jei nelaimėtų rinkimų, 50,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad ne, 24,9 proc. manė, kad taip, o dar 24,6 proc. teigė, jog nežino arba neatsakė.

„Čia yra du aspektai. Vėlgi, priklauso nuo simpatijų ir antipatijų. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie Skvernelio atžvilgiu nejaučia simpatijų, nepalankiai vertina kaip premjerą, tikriausiai ir nenori matyti (jo kaip ministro pirmininko – DELFI). Jeigu mes pažiūrėtume apklausas, kas geriausiai tinka būti premjeru, Skvernelis turi keliolika procentų, bet tai ir yra keliolika.

Yra ir kitas dalykas. Man panašu, kad nelabai kas Lietuvoje atsimena, kad yra konstitucinė doktrina, jog naujai išrinktam prezidentui Vyriausybė grąžina įgaliojimus, bet, jeigu valdančioji dauguma nekeičia savo premjero, tai prezidentas šitoje vietoje neturi erdvės nuiminėti premjerą. Taip yra išaiškinęs Konstitucinis teismas, tai čia, žinot, žmonės ir politikai gali galvoti ką nori, bet yra ir konstitucinė doktrina“, – pabrėžė M. Jastramskis.

Tai rodo, kad Skvernelis nemėgstamas ir yra ta galimybė, kad jo ėjimas į prezidentus, jei jis pralaimės, yra klaida, nes, kitaip sakant, politinis kapitalas jau bus išsekęs, prestižas sumenkęs ir tada jam bus sunkiau veiksmingai vadovauti Vyriausybei. Faktiškai, visi šitie rezultatai yra gana neigiami Skverneliui. Tai iš dalies paaiškina, kodėl jo reitingas toks mažas.
K. Girnius

Anot K. Girniaus, grėsmė, kad S. Skvernelio pralaimėjimas prezidento rinkimuose parodys, jog rinkėjai juo nepasitiki, visada buvo.

„Gali būti tai, kad, jei jis pralaimi rinkimus, tai reiškia, kad žmonės jam parodė nepasitikėjimą. Kitaip sakant – jo nepalaikė. Ir jei nepalaikė kaip kandidato į prezidentus, tai gal jis neturėtų būti ir ministru pirmininku. Čia visada buvo tas pavojus Skverneliui – jei jis kandidatuos ir pralaimės, kiti sakys, kad jis jau yra kažkaip diskredituotas ir pats turėtų trauktis iš tų pareigų.

Manau, kadangi valdančioji dauguma jį palaiko, tai jo kandidatūra bus keliama ir prezidentas turės priimti. Tai rodo, kad Skvernelis nemėgstamas ir yra ta galimybė, kad jo ėjimas į prezidentus, jei jis pralaimės, yra klaida, nes, kitaip sakant, politinis kapitalas jau bus išsekęs, prestižas sumenkęs ir tada jam bus sunkiau veiksmingai vadovauti Vyriausybei. Faktiškai, visi šitie rezultatai yra gana neigiami Skverneliui. Tai iš dalies paaiškina, kodėl jo reitingas toks mažas“, – apibendrino K. Girnius.

Man panašu, kad nelabai kas Lietuvoje atsimena, kad yra konstitucinė doktrina, jog naujai išrinktam prezidentui Vyriausybė grąžina įgaliojimus, bet, jeigu valdančioji dauguma nekeičia savo premjero, tai prezidentas šitoje vietoje neturi erdvės nuiminėti premjerą.
M. Jastramskis

Lietuviai nesirenka pagal lytį

Apklausoje respondentų buvo prašyta įvertinti, kuris iš kandidatų turi patirties valstybės valdyme. Šį privalumą G. Nausėdai priskyrė 15,4 proc. apklaustųjų, I. Šimonytei – 25,7 proc., S. Skverneliui 21,5 proc.

Rinkėjų taip pat buvo klausiama, kuris iš trijų reitingų lentelių viršuje esančių kandidatų į prezidentus „išmano šalies ūkį ir ekonomiką“. Kaip šių sričių žinovą G. Nausėdą vertino 28,7 proc. apklaustųjų, I. Šimonytę – 28,5 proc., S. Skvernelį – 13,5 proc., likusieji 29,5 proc. teigė nežinantys.

Apklausa taip pat rodo, kad lytis lietuviams renkant prezidentą nėra itin svarbus rodiklis. Tai, pasak VU TSPMI mokslininko M. Jastramskio neturėtų stebinti, panašias tendencijas rodydavo ir anksčiau atliekami tyrimai.


„Manau, kad šitie skaičiai rodo, kad nėra kažkokio nusiteikimo, kad dabar vyras ar moteris. Pagal tą pačią logiką, tai Grybauskaitė turėjo būti neperrinkta, nes ji jau buvo penkerius metus prezidentė, jeigu jau keičia pagal lytį. Vis tiek žmonės rinksis pagal tą pasiūlą ir, manau, lytis jiems nebus šioje vietoje esminis pasirinkimas. Juolab, kai aš anksčiau žiūrėjau, Grybauskaitę moterys šiek tiek geriau vertina nei vyrai, bet vis tiek vertina gerai.

Iš kitos pusės vėlgi, aš nematau klausimo, ar prezidentas turi būti moteris. Galbūt būtų kitoks atsakymas, tai čia vienpusiškai suformuluotas klausimas ir žmonėms gali iš karto būti tokia truputį atmetimo reakcija: pala, tai kodėl čia turi būti, juk nebūtinai. Tai man tie skaičiai mažai ką sako, bet, aišku, matosi, kad mažai žmonių galvoja, kad turi būti vyras.

Lietuviai pagal lytį tikrai nesirenka, tai nėra nei pirmas, nei antras, nei trečias dalykas. Kiek mes esame darę tyrimų, tai lytis beveik niekur neatsiranda kaip svarbus faktorius, kuris lemia rinkėjų pasirinkimą“, – pabrėžė M. Jastramskis.

Apklausa buvo atlikta 2019 m. kovo 4–18 d. Ją atliko Rinkos tyrimų centras I. Šimonytės rinkimų štabo užsakymu. 1000 respondentų nacionalinė, reprezentatyvi apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(118 žmonių įvertino)
3.0932
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: tiesą nuslėpti padėjo lietuvių kilmės mokslininkas (14)

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu,...

„Mercedesas“ su atsukta rida įžiebė konfliktą: moteris prabilo apie žinomos bendrovės veiksmus (199)

Maždaug prieš metus iš Kauno automobilių turguje esančios aikštelės Jekaterina Dumskytė pirko...

Vilniaus burbului tokie dalykai jau net nesisapnuoja: kaip gyvena kita dalis Lietuvos (121)

Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei prieš krizę, vidutinis atlyginimas yra daugiau nei...

Iškart po prezidento rinkimų Putinas Ukrainai jau turi paruošęs planą  sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe (668)

Rusija gali pasiūlyti pasus žmonėms, gyvenantiems atskilusiuose Rytų Ukrainos regionuose,...

Britas, išvadavęs moteris nuo kančių: anksčiau naudojome vienas šukas viskam ir tai buvo didžiulė klaida (1)

Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjusio brito Shauno Pulfrey pavardę čia žino retas, bet...

Šri Lankoje per Velykų pamaldas bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo 8 sprogimai: aukų padaugėjo iki 215 atnaujinta 19.26 (727)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Lemtinga diena: Ukrainoje renkamas prezidentas rinkėjas apie Zelenskį: jį suės gyvą, atnaujinta 17.52 (813)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

„Playboy“ magnato Hugh Hefnerio našlės gyvenimas po vyro mirties: kaip ji atrodo be milijonų ir silikoninės krūtinės? (1)

Kai mirė 91-erių sulaukęs „Playboy“ magnatas Hugh Hefneris , našle liko jo žmona –...

Gyvenimą apvertė širdies smūgis svečioje šalyje – teko grįžti namo ir vietoj pirties įrengti cechą (2)

Šviežią aliejų spaudžiančius žmones Vilkaviškio rajone greitai bus sunku suskaičiuoti ant...

Ką daryti, kad šventės nesibaigtų maisto koma ir nepritrūktume energijos? (4)

Kur šventės, ten ir dažnas jų palydovas – persivalgymas . Atsispirti sočiam, su meile ruoštam...