Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją- Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

Kreipimosi tekstą pasirašė Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

Per priėmimą už nutarimo projektą balsavo 62, prieš - 23, susilaikė 10 Seimo narių.

Tikino, kad su tokia inciatyva Seimui gresia apsijuokti
Jurgis Razma

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma žada balsuojant dėl Seimo nutarimo susilaikyti.

„Jeigu pasibaigus rinkimams iškyla pagrįstų abejonių dėl pažeidimų, ir yra numatyta galimybių Seimui į tai reaguoti, nedaugelis iš mūsų pasisakytų prieš tokią galimybę pasitikrinti KT, kaip yra su tais pažeidimais. Tam yra viena sąlyga – toks veiksmas turi būti atliktas pagal įstatymus, ir tokio kreipimosi turinys turi atitikti Konstituciją ir įstatymas“, – kalbėjo J. Razma.

Politiko įsitikinimu, jei toks nutarimas būtų priimtas, Seimas apsijuoktų prieš KT dėl savo teisinio neraštingumo. Jis atkreipė dėmesį, kad yra pradelstas terminas, per kurį reikėtų kreiptis į KT.

„Teisės departamentas pastebėjo, kad kreiptis reikėjo per tris dienas nuo pareiškimo priėmimo“, – sakė J. Razma.

Jo teigimu, klausimų kelia ir pačio nutarimo turinys.

„Ir įstatymuose ir Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad turi būti kreipiamasi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo, kuriuo nepripažįstamas Seimo rinkimų įstatymų pažeidimas. Reikėtų kreptis dėl VRK spalio 31 d nutarimo, kuriuo atmestas LLRA skundas, o ne samprotauti, kas buvo A. Tapino kritinių leidinių arba pasisakymų turinyje“, – kalbėjo J. Razma.

Jis taip pat pabrėžė, kad pačio kreipimosi turinyje yra klaidingų teiginių.

„Yra teigiama, kad LLRA nebuvo suteikta galimybė atsakomajai nuomonei. Peržiūrėjau LLRA skundus, kurie surašyti VRK, nei vienu atveju nebuvo skundo dėl atsakomosios nuomonės galimybės nesudarymo“, – kalbėjo J. Razma, atkreipdamas dėmesį, kad pats A. Tapinas minėjo, kad prieš leisdamas leidinį siūlė pareikšti atsakomąją nuomonę.

Mano, kad svarbu sureglamentuoti tokius dalykus ateičiai
Rita Tamašunienė

LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė dėstė, kad partija skundą pateikė laiku.

„Šio nutarimo projektą Seimas turėjo svarstyti po 48 val., paskelbus rinkimų rezultatus. Mūsų partija skundą pateikė laiku, bet Seimo pirmininkas, nevykdydamas savo pareigos, neinformavo Seimo narių, neorganizavo posėdžio“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

LLRA-KŠS atstovė prašė galimybės KT pasisakyti dėl skundo ir įvertinti situaciją, kuri, jos vertinimu, nėra vienareikšmė. Ji kalbėjo, kad „Laisvės TV“ apskritai nėra užsiregistravusi informacijos teikėja.

„Pasirinktos temos, kurios tuo metu buvo aktualiausios, tai – rinkimai. Pasirenkami vieni kandidatai, kuriuos reikia pagirti, ir partiją, prieš kurią pateikiama tik neigiama informacija. Tai buvo daroma draudžiamuoju laikotarpiu“, – sakė R. Tamašunienė.

Jos vertinimu, ateičiai svarbu sureglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą kampanijoje. Parlamentarės įsitikinimu, toks siekis neriboja piliečiams reikšti savo nuomonės.

Siūlė skubos tvarką
Viktoras Pranckietis

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pateikė savo informaciją, kada gavo LLRA-KŠS prašymą.

„Pirmąjį laišką nuo Valdemaro Tomaševskio į Seimo nario paštą gavau spalio 26 d. Laiškas gautas su panašaus turinio skundu, kuris perduotas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, komitetas nerado reikalo svarstyti arba nesvarstyti“, – sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, kitas laiškas per Seimo narės padėjėją buvo gautas lapkričio 1 d., 16 val. 37 min., tai yra praėjus kiek daugiau nei 25 valandoms.

„Todėl jokios iniciatyvos naudojant Seimo rinkimų įstatymą neturėjau, ir šaukti posėdį nebuvo prasmės. (…)

Lapkričio 3 d. ryte, laiškas, kuris buvo spalio 31 d. vakare siųstas į Seimo bendrinį paštą, o, kaip žinote, Janceliarija dirba pagal darbo kodeksą, ir per švenčių dienas nedirba, atsidarė 3 dieną, ir parsisiuntė laišką per „WeTransfer“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas teigė, kad norėdamas spręsti situaciją, siūlo nutarimą svarstyti skubos tvarka.

Po svarstymo už nutarimo projektą balsavo 60, prieš - 29, susilaikė 9 Seimo nariai.

Ypatingai skubai pritarė 75, nepritarė 8, susilaikė 17 Seimo narių.