Interviu DELFI T. Dapkus tvirtino, kad prieš jį vykdoma beprecedentė šmeižto kampanija. Jis aiškina jau daugiau nei dešimtmetį sekamas VSD ir tvirtina niekada savo veiksmais neperžengęs žurnalisto etikos ribų.

–VSD rašte Seimo komitetui teigia, kad jūs, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmėte šantažo požymių turinčia veikla. Ar sutinkate su VSD teiginiais?

– Prieš mane vykdoma beprecedentė šmeižto kampanija. Niekas manęs nei ko nors paklausė, nei leido galimybės išsakyti savo poziciją. Tiesiog pradžioje pasisakė prezidentė, o tada išmesta selektyvi pažyma, kur mano kai kuris domėjimasis atskirais atvejais bandomas susieti su „MG Baltic“ koncernu.

– Tačiau VSD įtarimus turėjo nulemti kažkokie jūsų veiksmai. Gal kažkur buvo peržengtos ribos?

– Visų pirma, pažyma rodo, kad buvau sekamas kažkur 10-12 metų. Tai be galo skandalingas faktas. Kaip visa tai prasidėjo? Po Vytauto Pociūno žūties, man dirbant Lietuvos radijuje, teko domėtis neskaidriais aukštų VSD pareigūnų ryšiais. Tada vyko ir Seimo NSGK tyrimas. Dalis jų prie naujų vadovų buvo priversti palikti VSD, kiti pažeminti pareigose. Jie dabar grįžo. Atsižvelgiant į šią keblią situaciją, į kurią papuolė prezidentė D. Grybauskaitė dėl laiškų Eligijui Masiuliui, jiems dabar atrištos rankos man atsiųsti keršto linkėjimus.

– Taigi viską siejate su D. Grybauskaitės ir E. Masiulio laiškų skandalu?

– Taip, nes dabar prezidentės D. Grybauskaitės laiškas paviešintas. Ne aš jai rašiau, ne ji man rašė, ne aš rašiau E. Masiuliui, ne jis man rašė. Jie rašė apie mane. Bet kadangi atsirado tas keblumas, dabar atrištos rankos VSD, tiems, kurie suinteresuoti tiesiog mane šmeižti ir diskredituoti.

Tomas Dapkus

Į pažymą sudėtos tariamos medžiagos ir to laikotarpio pareigūnų, kuriuos aš aršiai kritikavau. Pavyzdžiui, Romualdas Vaišnoras (šiuo metu VSD nebedirba - red past.), kuris Gailiaus-Giržado istorijoje buvo pateikęs sufabrikuotą pažymą, kurios pagrindu bandyta persekioti šiuos pareigūnus. Vytautui Giržadui iškeltos bylos, o vėliau viskas subliuško tiek teismuose, tiek prokuratūroje. Tai irgi nepagerino mano santykių su VSD ir prezidente, kuri tuo metu rėmė R. Vaišnoro ataką prieš sąžiningus FNTT vadovus. Tas mano konfliktiškas santykis iš VSD pusės egzistuoja kaip objektyvus faktas.

– Ar buvote apklaustas E. Masiulio politinės korupcijos byloje?

– Taip, buvau apklaustas kaip liudytojas, kaip ir daugelis kitų. Nežinau, kiek galiu atskleisti, kadangi teko pasirašyti, bet buvo klausimai, ką galėjau matyti, girdėti. Pavyzdžiui, yra žinutės, kad Raimondas Kurlianskis važiuos susitikti su Antanu Guoga, jis negali susitikti su manimi, klausia, ar ar aš kažką žinau.

Aš noriu atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką – visi dabar kalba apie R. Kurlianskį kaip apie „MG Baltic“ viceprezidentą. Bet aš dirbau naujienų portale (alfa.lt – DELFI), kurio direktoriumi jis buvo ir kurio vyriausiojo redaktoriaus pareigas kartais ėjo. Mano santykis su juo buvo kaip su mano tiesioginiu direktoriumi. Taigi situacija šiek tiek kita, nei bandoma pateikti.

– Kodėl, Jūsų nuomone, ši VSD medžiaga pasirodė dabar? Kam tai naudinga? Juk viskas prasidėjo nuo E. Masiulio laiškų šalies vadovei paviešinimo.

– Ne aš paviešinau tuos laiškus, bet aš atsidūriau epicentre ir tada buvo labai aiškiai pasakyta, o dabar bandoma pagrįsti prezidentės žodžius. Aš manau, kad tai politinis veiksmas – atsakas.

– Jūs VSD laiške įvardijamas kaip „MG Baltic“ atstovas, kaip įrodymai pateikiami susirašinėjimai, pavyzdžiui, žinutės R. Kurlianskiui. Tai turėtų pagrįsti saugumo įtarimus.

– Mano sekimas prasidėjo anksčiau, nei dirbau viename tuomet koncernui priklausančiame portale, kuriame vedžiau laidas, rašiau straipsnius. Taip, aš bendravau su R. Kurlianskiu, jis buvo ELTOS direktoriumi, vėliau dabar esančios žiniasklaidos vadovu. Tie kontaktai egzistavo, bet aš norėčiau komentuoti konkrečius faktus, jeigu jie yra, o ne paimti mano žinutes, visiškai selektyviai įvilkti jas į visai kitus kontekstus ir manęs net nepaklausus ir be kaltės kažkuo apkaltinti.

Jokios konspiracijos nebuvo – aš atvirai kalbėjau, aš turiu teisę kaip pilietis pasakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, pasakyti savo nuomonę, ar už korupciją teistas asmuo, mano vertinimu, gali būti partijos pirmininku. Mano reportažai, publikacijos turi būti objektyvūs ir suteikiu visoms pusėms galimybes pasisakyti. Bet turiu teisę kalbėti su kuo noriu ir neperžengti kažkokių teisės ribų. Kaip matome, per 12 metų to neįvyko, mes matome tik tokio pobūdžio tariamai analitines pažymas.

– VSD teigimu, jūs tapote veikiančiu koncerno atstovu nuo 2017 m. Iš to galima suprasti, kad iki tų metų vykdyta veikla dar buvo žurnalistika, o 2017 m. kažkas įvyko, dėl ko VSD mato grėsmę nacionaliniams saugumui.

– Aš tą aspektą net ir praleidau, nes čia sukrauta daug visokių žinučių, labai dažnai ištrauktų iš konteksto. Aš nežinau. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo kalbama apie socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus. Taip, aš rengiau reportažus apie tai, kad Gintautas Paluckas teistas už politinę korupciją, komentavo ir jis, ir kiti. Taip, aš domėjausi informacija, ypač kada skilo socdemai ir abi pusės vieni ant kitų nešiodavo visokias informacijas ir tą patyrė visos redakcijos. Buvo informacijos, kad G. Palucko brolis, kuris buvo Palangos socialdemokratų pirmininkas, gali būti nuo VRK nuslėpęs antrą teistumą. Aš klausiau Italijoje kolegų žurnalistų, kad jie Venecijos tribunole pasidomėtų, kad galėčiau tą informaciją patvirtinti. Aš ir miniu (susirašinėjime – DELFI), kad bus galima kažką publikuoti, kada informacija bus objektyvi. Bet aš atsakymo negavau ir nieko nepublikavau.

Kaip ir labai keistas epizodas apie Rasą Budbergytę, kad aš ant jos kitoje žiniasklaidoje organizavęs kažkokias publikacijas dėl jos vyro ir panašiai. Tai nieko bendra su manimi neturi. Aš kalbuosi su kolegomis žurnalistais, kas ką daro, kas vyksta, aptariame politiką, papolitikuojame telefonu, bet visa tai ištraukta.
Kaip ir labai keistas epizodas apie Rasą Budbergytę, kad aš ant jos kitoje žiniasklaidoje organizavęs kažkokias publikacijas dėl jos vyro ir panašiai. Tai nieko bendra su manimi neturi. Aš kalbuosi su kolegomis žurnalistais, kas ką daro, kas vyksta, aptariame politiką, papolitikuojame telefonu, bet visa tai ištraukta.

O jeigu kalbėti apie žinutes su R. Kurlianskiu, apie socdemus – viena vertus, tai atrodo tame kontekste, kai žinai politinę aplinką, juokauji, troliniesi, kitas dalykas, kai tai po metų ištraukia ir pateikia kaip faktą.

Pavyzdžiui, kada valstiečiai ir socdemai pasidalino ministrų vietas, ir R. Budbergytė nebuvo paskirta teisingumo ministre, ją tuometis socdemų lyderis Algirdas Butkevičius tam tikra prasme patrolino pasakydamas, kad ją siūlys į krašto apsaugos ministres. Nors šis postas nepriklausė socdemams ir jau buvo parinktas ponas Karoblis. Tai mes su R. Kurlianskiu ir patrolinome ją, kad ją reikia skubiai remti, siūlyti kažkur ir panašiai. Šie dalykai ištraukti iš konteksto, nes daugiau jokių veiksmų po šių žinučių nebuvo. Taigi negali vienos žinutės ištraukti ir interpretuoti – turi būti veiksmas.

– O gal 2017 m. minimi kaip atskaitos taškas, nes užklupus teisėsaugos įtarimams, R. Kurlianskis pasitraukė iš koncerno reikalų?

– Nežinau, nes manęs nieko „MG Baltic“ neprašė – jokių atstovavimų ar jokių administracinių funkcijų perėmimo iš R. Kurlianskio.

– Ar esate iš „MG Baltic“ vadovų gavęs prašymų paveikti prokurorų, teisėjų, politikų nuomones?

– Kategoriškai ne. Teisėjų epizodas apskritai neturi nieko bendra su R. Kurlianskiu.

– VSD rašo apie apie jūsų ryšius su įtakingais teisėjais. Ko siekėte?

– Aš jums papasakosiu. Aš domiuosi teismais, teisėsauga ir su daugeliu teisėjų, prokurorų esu gerai pažįstamas, mūsų santykiai draugiški. Galbūt kažkada per 12 metų telefonu nusikeikiau, maniau, gal keiksmų bus ir daugiau. Bet niekada nieko neprašiau ir niekada man nieko niekas nedarė, nenagrinėjo nei su manim, nei su kažkuo kitu susijusių bylų. Tai absoliučiai mano privatūs santykiai, kurie neperžengė jokių interesų konflikto ribų.

„MG Baltic“ iš viso šioje istorijoje nėra.

– O jūsų santykiai su buvusiu Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininku Vytautu Greičiumi? Pažymoje yra jūsų susirašinėjimo su V. Greičiumi. Ar galite prisiminti, kaip dažnai su juo susitikdavote?

– Mes gana dažnai susitikdavome, ypač kada vyko teisėjų apsimelavimo skandalas. Aš tuo metu nedirbau LNK, dirbau Lietuvos radijuje. Aš vėliau domėjausi Civilinio bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko istorija, kada pasibaigus kadencijai jis dvejus metus nebuvo atleidžiamas iš pareigų. Aš taip pat domėjausi galima korupcija Vyriausiame administraciniame teisme ir kitais dalykais. Aš daug bendravau, ir ne tik su juo, bet ir su daug kitų teisėjų. Bet tai buvo iki darbo „MG Baltic“ koncerne.

– Ar jūsų santykiai su V. Greičiumi buvo ypatingi, išskirtiniai, gal jis buvo jūsų šaltinis, draugas?

– Suprantate, dabar mane VSD stumia į tokią situaciją: duoda užuominą, kas man suteikė kokią informaciją, netgi kartais parašo, kad pagrįstą informaciją, bet ta informacija kažkam naudinga. Tai ar aš dabar turiu savo šaltinius atskleidinėti? Kalbėkime apie informaciją – ar ji pagrįsta, tiksli, ar tai šmeižtas. To nėra.

Tai kodėl dabar turiu prieš visą Lietuvą kaip žurnalistas pažeisti savo esminius principus ir atskleisti šaltinius?

Tomas Dapkus
Bendravau su labai daug teisėjų, tarp jų ir tais, kuriuos kritikavau ir panašiai. Bet tai buvo mano tema, kuria domėjausi ir kuria iki šiol domiuosi. Aš su V. Greičiumi bendravau, kai jis buvo AT pirmininkas. Jeigu būdavo aktualių temų, susitikdavome labai dažnai. Po to su juo mačiausi labai epizodiškai.
Kalbėkime apie informaciją – ar ji pagrįsta, tiksli, ar tai šmeižtas. To nėra. Tai kodėl dabar turiu prieš visą Lietuvą kaip žurnalistas pažeisti savo esminius principus ir atskleisti šaltinius?

– Taigi su teisėjais susitikdavote tik žurnalistiniais tikslais?

– Žinoma. Nėra nei jokių kitų prašymų, nei bylų aptarimų.

– Prezidentė viename savo laiškų E. Masiuliui rašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus E. Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Ar sulaukdavote iš D. Mockaus „linkėjimų“?

– Ne, nesulaukdavau. Ir niekas mane nepateikė faktų, kad vykdžiau nurodymus dėl kitų dviejų generalinių prokurorų kritikos. Tai visiškas situacijos iškraipymas. Tai ne aš dariau spaudimą – man siuntė linkėjimus, o dabar aš atsiduriu viso šito keršto ir diskreditacijos epicentre.

– Ar yra medžiagų, kurios parengtos, tačiau neišvydo eterio dėl koncerno vadovų prašymų, spaudimo?

– Tokios medžiagos dabar negalėčiau įvardinti. Kaip ir dėl pono Evaldo Pašilio, kur prezidentė rašė elektroninį laišką. Aš manau, tai yra sekimo padarinys, kada 2015 m. gruodžio 14 d. ji įvardijo E. Pašilį kaip kandidatą, o jau kitą dieną rašo E. Masiuliui, kad mane reikia patraukti nuo šios temos. O aš tik porą kartų paskambinau, pasidomėjau, kas jis yra – nebuvo skandalingų, sensacingų medžiagų. Ukmergės regiono teisėjas, mėgstantis pamedžioti su vietos teisėsauga ir politikais. Nieko tokio nebuvo – prezidentės aliarmas buvo stipriai perdėtas.

– O bendrai, jūsų supratimu, ar yra ribos, kurių žurnalistas negali peržengti, kada žurnalistika jau nebėra žurnalistika?

– Aš manau, kad jeigu būtų pažeisti įstatymai, būtų neteisėta veikla, tada ribos peržengtos ir įstatymai galioja visiems. Bet jeigu yra kažkokia politinė pozicija, politiniai ar ideologiniai įsitikinimai, tačiau jie atspindimi objektyviai, aš manau, kad žurnalistas irgi gali būti piliečiu ir išsakyti pozicijas. Jeigu noriu, galiu stovėti su plakatu prieš kandidatą į generalinius prokurorus prie Seimo, galiu rašyti laiškus, galiu rinkti parašus. Yra žurnalistų, kurie kandidatuoja į Seimą, o nepatekę grįžta į žurnalistiką. Bet jeigu veikimas neteisėtas – žinoma, ribos peržengtos. Tačiau ribos peržengtos niekada nebuvo.
Didelis klausimas ir žurnalistinė dilema – svarbiausių savaitės įvykių analizė, bet tu pats tampi svarbiausiu įvykiu. Galbūt taip mane šiek tiek neutralizuoja, nes negaliu komentuoti, nieko negaliu daryti, nes pats turiu tik vaikščioti ir aiškinti.

– Pirmadienį paskelbta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Kauno apygardos prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Buvęs FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius teigė, kad tirta schema, kai jūsų žmona, naudodamasi bankomatu, įkeldavo dideles grynų pinigų sumas ir jas pervesdavo savo vyrui. Dabartinė FNTT vadovybė tokio tyrimo nepatvirtina. Ar buvote apklaustas šioje istorijoje?

– Tai kampanija, skirta mane kaip įmanoma labiau diskredituoti, režisuojama taip, kad būčiau įveltas į daugybės dalykų aiškinimąsi. Trumpai dėl K. Jucevičiaus – buvau liudytoju STT byloje, kad jis galėjo prašyti kyšio iš advokato Juzefo Kozubovskio, kad jam būtų nutraukta baudžiamoji byla dėl praturtėjimo. Vėliau tą liudijau Kauno apygardos teisme. Prieš tai man buvo daromas spaudimas, apie kurį raštu informavau generalinį prokurorą. Dabar ponas K. Jucevičius kalba, kad prieš mane darė kažkokius veiksmus, bet nei mane kas kvietė, nei kas kokius įtarimus pareiškė, nei tokių sumų yra.

– Viename susirašinėjime skundžiatės, kad jus išdavė, o R. Kurlianskis jus tuomet guodė. Apie ką kalbėjotės?

– Tai buvo prieš 10 metų. Aš dabar tiksliai neprisimenu, žinau, kad kėliau klausimus dėl teisėjų, buvau labai emocingas, jaunas žurnalistas. Manau, aš tada pralošiau karą su klanu, neskaidria teismų sistema, nes traktavau, kad jis apsimelavęs toliau tvarkėsi kaip norėjo. Buvo informacijos, kad žmonės, apie kuriuos aiški informacija, toliau daro karjeras.

– VSD žiniomis, „MG Baltic“ valdoma žiniasklaida užsiėmė spaudimu, šantažu, taip siekiant reklamos užsakymų ir kitų tikslų. Ar pats, dirbdamas koncerno žiniasklaidos priemonėse, jautėtės nepriklausomas?

– Dirbau keliose žiniasklaidos priemonėse, sakyčiau, tikrai buvau pakankamai laisvas.

– VSD vadovo rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.

– Tai klišės, išvados, kad pateisintų tai, ką darė ir rašė.

– Kokią išeitį šioje situacijoje matote?

– Labai sudėtinga situacija, kai paaiškėja, kad VSD tave seka 10-12 metų, kada atsiduri situacijoje, kai prieš tave eina prezidentė su visu savo represiniu aparatu. Tai labai rimtas iššūkis, nes man vienam gintis ganėtinai sudėtinga. Jeigu tokio pobūdžio informacijomis nepaklausus galima mėtytis, tai galima mėtytis taip interpretuojant bet kokias žinutes per 10 metų laikotarpį. Nei komitetas, nei VSD manęs apie šiuos faktus nepaklausė.

– Kaip įsivaizduojate kitas savo TV laidas?

– Geras klausimas, nes jau beveik savaitę užsiimu tik komentavimu. Didelis klausimas ir žurnalistinė dilema – svarbiausių savaitės įvykių analizė, bet tu pats tampi svarbiausiu įvykiu. Galbūt taip mane šiek tiek neutralizuoja, nes negaliu komentuoti, nieko negaliu daryti, nes pats turiu tik vaikščioti ir aiškinti.