Su tuo iš esmės sutinka tiek didžiausios valdančiosios „valstiečių–žaliųjų“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, tiek Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Tik jų matomos priežastys, kas yra negerai toje institucijoje, ir ką reikėtų keisti – iš esmės skirtingos. Konservatorių lyderis sako, kad pagrindinė problema yra esą „valstiečiams–žaliesiems“ artima VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, ir situacija išsispręstų ją pakeitus autoritetą visuomenėje turinčiu žmogumi.
„Valstiečių–žaliųjų“ lyderis R. Karbauskis tikina, kad L. Matjošaitytė niekuo su jais nesusijusi, o problema kyla dėl pačios institucijos sudėties, ir teigia, kad ją, kad galėtų normaliai veikti, būtina depolitizuoti.
Jis taip pat patikino, kad kai tik VRK baigsis nagrinėjimai dėl „valstiečių–žaliųjų“ politinės reklamos reikalų, tai yra po kovo 22 dienos, kai darbo grupė paskelbs išvadą, sės su valstybės vadovais ir politikais ieškoti išeičių dėl VRK.
Įtaria, kad vyksta politinis žaidimas
„Valstiečių–žaliųjų“ lyderis gynė L. Matjošaitytę, esą ji – ne prie ko, ir niekuo su juo arba jo vadovaujama partija nesusijusi, jis nebuvo su ja susitikęs, o problema yra visai kitur.
R. Karbauskio vertinimu, pagrindinė problema kyla iš to, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje VRK sudėtyje yra daugiau narių, paskirtų opozicinių partijų nei – iš valdančiųjų, nes dar niekada taip nebuvo, kad viena partija būtų pozicijoje.
„Šita situacija visiškai iškreipia organizacijos nešališkumą. Kiekvienas žmogus šiandien galėtų pasakyti, kaip balsuos socialdemokratų, konservatorių, liberalų atstovai VRK. Visi tą puikiai žino, nereikia jokių tyrimų“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių–žaliųjų“ lyderis įtaria, kad dabar kilęs triukšmas skirtas tam, kad nuo sprendimų būtų nušalinti neutralūs žmonės. Jo vertinimu, tokie yra ir L. Matjošaitytė, ir Vincentas Vobolevičius, kurį įtaria ryšiais su „valstiečiais–žaliaisiais“, bet, pasak R. Karbauskio, lygiai taip pat galima būtų kaltinti (ir tą padarė liberalai) ryšiais su konservatoriais.
„Dabar vyksta politinis žaidimas. Opozicija suskaičiavo, kad reikia labai aktyviai užpulti VRK pirmininkę, po to dar keletą narių, kurie, galbūt, bus neutralūs ir iš tikrųjų vertins ir darys tyrimus, ir palikti daugumoje tuos, kurie yra angažuoti“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių – žaliųjų“ lyderis klaida vadina faktą, kad ši institucija nebuvo depolitizuota.
„Labiausiai rėkė, kad nereikia depolitizuoti, konservatoriai ir liberalai. Matyt, toks planas, matant, kaip susiklostė valdančioji dauguma, buvo. Tuo metu socialdemokratų naujas lyderis jau šnekėjo, kad reikia išeiti socialdemokratams, ir jie, matyt, suskaičiavo, kad tai duotų galimybę per VRK pradėti daryti politiką“, – sakė R. Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) penktadienį pasiūlė parengti ir pateikti rekomendacijas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) dirbantiems partijų deleguotiems atstovams. LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, tiek visuomenei, tiek Seimui, tiek pačiai VRK turi būti aišku, kas yra nešališkas ir objektyvus VRK narys, kaip jis turėtų elgtis, kai svarstomi su jį delegavusia partija ar jos oponentais susiję klausimai.
Svarsto, kad gal išeitis būtų performuoti VRK
„Valdančiųjų–žaliųjų“ lyderis teigė, kad sprendimo iš esamos situacijos turi ieškoti visi politikai, ir pati VRK.
„Galbūt, jiems visiems reikėtų kartu atsistatydinti, ir suformuoti depolitizuotą VRK, kur nebebūtų tokios situacijos, kad partijų deleguoti žmonės pradeda dominuoti ir pradeda žaisti politinius žaidimus, nes jų balansas yra neteisingas. Niekas neprognozavo tame įstatyme, kai jį priiminėjo, kad kada nors susiklostys situacija, kad balansas bus penki prieš vieną“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, išeities iš situacijos bus ieškoma po to, kai VRK darbo grupė paskelbs savo išvadą dėl „valstiečių–žaliųjų“. Tai yra po kovo 22 d.
„Pirma, mes turime pabaigti visą tą temą, kuri dabar kyla. Kai ji kažkaip išsirutulios, po to sėsim ir šnekėsimės su kitų partijų atstovais Seime, su valstybės vadovais, ką daryti šitoje situacijoje. Nes ji yra užprogramuota ne to, kas tiriama dabar – ne „Agrokoncerno“, Karbauskio ar „valstiečių–žaliųjų“, ji užprogramuota pačia VRK sudėtimi“, – sakė R. Karbauskis.
Problemą mato kitur
TS–LKD lyderis G. Landsbergis mato grėsmę, kad užsitęsus dabartinei situacijai VRK darbas gali būti paralyžiuotas.
„Rizika yra didelė, ir dėl to mes, opozicinių frakcijų vadovai, vakar susirinkę diskutavome, kad privalome dar sykį atkreipti Seimo pirmininko dėmesį, ir pakviesti jį spręsti šią susidariusią krizę, dėl to, kad ji grasina mūsų demokratinei sistemai ir pasitikėjimu rinkimais ir rinkimų sistema“, – sakė G. Landsbergis.
„Mačiau, kad kai kurios politinės partijos suskubo siūlyti VRK depolitizavimą. Aš asmeniškai to nepalaikau, nes manau, kad partijų įsitraukimas leidžia palaikyti bent kažkokį pasitikėjimą sistema.
Reikia nepamiršti, kad dabartinė pirmininkė L. Matjošaitytė yra nepartinė, ir kas atsitinka, kai „Agrokoncernas“ ir jo palaikoma partija perima valstybinę instituciją ir palenkia (per postus, kažkokius užkulisinius susitarimus) nepartinius žmones sau. Tuomet tas žmogus ir visa institucija tampa kompromituota“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak TS–LKD lyderio, partinių žmonių buvimas VRK bent jau leidžia žinoti, kad ten tos bėdos vyksta.
„Kitu atveju, L. Matjošaitytė, pora su „Agrokoncernu“ siejamų advokatų ir mes turime VRK, kuri galėtų vadintis nebe Vyriausioji rinkimų komisija, o Valstiečių rinkimų komisija“, – sakė G. Landsbergis.
Konservatorių lyderio manymu, dabartinėje situacijoje reikėtų paraginti L. Matjošaitytę trauktis, o jai atsisakius trauktis iki Seimo sesijos, kuri netrukus prasidės, tiesiog Seime priimti nutarimą, kuriuo ji būtų patraukta.
„Tada reikėtų ieškoti kito stipraus, visoms – ir valdančiųjų, ir opozicijos partijoms tinkančios kandidatūros. Tai, galbūt, galėtų būti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ar koks nors kitas autoritetą visuomenėje turintis žmogus“, – sakė G. Landsbergis.
Kitu atveju, pasak konservatorių lyderio, ši krizė gresia susiskaldymu, nepasitikėjimo išreiškimu.
„Aš manau, kad opozicijos partijos gali išreikšti nepasitikėjimą. Tai yra tos partijos, kurios reprezentuoja reikšmingą dalį visuomenės, tam tikra prasme tai reiškia, kad ir žmonės nebepasitikės VRK. Tai gali grėsti nepasitikėjimu rinkimų rezultatais, teisingu skundų išsprendimu“, – sakė G. Landsbergis.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos teigia suprantąs, kad VRK trūksta elementarių vadybos įgūdžių.
Jis pažymėjo, kad tai yra kolegiali institucija, todėl visi jos sprendimai turi būti priimami tik VRK posėdžiuose. Kiekvienas komisijos narys, pasak jo, prieš posėdį turi gauti internetinį dokumentą, kuriame išdėstyta visa medžiaga, kuri yra pateikiama posėdžiui.
„Kiekvienas komisijos narys susipažįsta su medžiaga, jis balsuoja, sprendžia, ir tik komisija, kolektyviai dirbdama, gali pasakyti, ar pritarti tyrimui, ar ne, ar jį plėsti, ar kaip tik siaurinti“, – darnaus komisijos darbo scenarijų nupasakojo V. Sinkevičius.
Iš dabar prieinamos informacijos jis supranta, kad kažkur informacinėse sistemose klaidžioja kažkokia medžiaga, patys komisijos nariai turi susirasti tą medžiagą.
„Aš suprantu, kad tai, matyt, yra tradicija, likusi iš ankstesnio pirmininko laikų. Bet kas atsitinka? Komisijos pirmininkas perima daugybę įgaliojimų, kurie priklauso visai komisijai, taip yra nesilaikoma įstatymo, nes komisija yra kolegiali institucija, ir visi sprendimai yra priimami tik balsavimu“, – teigė V. Sinkevičius.
Teisės ekspertas neatmetė, kad už tokio elgesio gali slypėti kokie nors interesai.
„Jeigu šiuo atveju taip pasielgta, kas gali būti tikras, kad ir kitu atveju nebus pasielgta taip pat analogiškoje situacijoje. Pati komisija turi nedelsiant šalinti visas abejones, o visuomenė turi teisę kelti klausimą, ar komisija sugeba dirbti ir veikti taip, kad ja būtų galima pasitikėti“, – sakė V. Sinkevičius.
Teisės ekspertas teigė, kad jei atsiranda nepasitikėjimo elementas dabartinėje situacijoje, sunkiai jis atsiras ir kitose situacijose – skaičiuojant balsus, vertinant galimus rinkimų įstatymo pažeidimus.
„Komisija – ir pirmininkė, ir visi nariai, turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl jų nešališkumo, neutralumo. Pagal tai, kas dabar vyksta, yra pagrindas abejoti komisijos nešališkumu, neutralumu ir jos sugebėjimu atlikti pareigas“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak konstitucinės teisės eksperto, vien kalbos apie apie kokius nors galios pusiausvyros žaidimus, reiškia, kad su komisija yra kažkas negerai.
„Neturi kilti minčių, kad kažkas komisijai nurodinėja, bet komisija pati turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių, kad ji turi kažkokių interesų, kurie yra nesuderinami su įstatymais. Pasižiūrėkite, iš tų veikų, apie kurias rašoma žiniasklaidoje, iš tiesų kyšo įvairių interesų ausys. Tai, kokia čia – komisija, kurios nariai ar pirmininkė, turi kažkokių interesų?“, – retoriškai klausė V. Sinkevičius.
Ekspertas pažymėjo, kad komisija, pagal Konstituciją, yra nepriklausoma institucija, ji turi tarnauti visuomenei. „Jei kyla bent kokios abejonės dėl jos nešališkumo, jos turi būti nedelsiant šalinamos. Seimo pareiga yra rūpintis, kas gi vyksta toje komisijoje?“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak konstitucinės teisės eksperto, Seimo nariai, ypač valdančiųjų atstovai, neturėtų apsimesti, kad čia nieko neįvyko.
„Nes įvyko ir įvyko labai blogi dalykai. Tą situaciją reikia taisyti. Pats Seimas turi būti suinteresuotas, kad komisija būtų skaidri, neutrali. O pati komisija turi įrodyti visuomenei, kad ji veikia taip, kad nėra pagrindo abejoti jos nešališkumu“, – sakė V. Sinkevičius.
Diskusijose apie depolitizavimą – pliusų ir minusų
Pasak konstitucinės teisės eksperto, dėl VRK depolitizavimo diskutuojama nuo pat 1990 metų.
„Dabartinė komisijos sudarymo tvarka turi savo kai kurias teigiamas puses. Politinių partijų atstovai, dalyvaujantys komisijos veikloje, turi visą informaciją, kas iš tiesų vyksta komisijoje. Jie realiai dalyvauja sprendžiant klausimus, gauna visą informaciją, informuoja partijas. Nors turi sustabdyti savo partinę veiklą, vis tiek ryšys su partijomis lieka“, – sakė V. Sinkevičius.
Pasak teisės eksperto, tokioje sistemoje viena partija prižiūri kitą politinę partiją, neleidžia jai dominuoti.
„Blogoji pusė, kurios siekiama visą laiką išvengti, yra ta, kad politinių partijų atstovai ne visada prioritetą atiduoda įstatymui ir teisę. Jie kartais atiduoda prioritetą partiniam interesui. Tas partinis interesas kartais užgožia visuomenės ir kitą interesą“, – sakė V. Sinkevičius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad VRK yra šeši teisininkai, kuriuos deleguoja Teisingumo ministerija, Teisininkų draugija, Prezidentas, kurie atsveria politinį aspektą, tačiau jis visada lieka.
Konstitucinės teisės ekspertas pasvarstė, kokios galėtų būti alternatyvos dabartiniam modeliui. „Jeigu dalį skirs Seimas, dalį Vyriausybė, dalį Prezidentas, dar kažkas, ar atsiras nuo to daugiau pasitikėjimo ta komisija? Ar ji vėl nebus kaltinama, kad ji yra politizuota, sudaryta valdančiųjų sprendimais? Tokios racionalios formulės reikia ieškoti, bet kokia ji yra, aš nežinau“, – sakė V. Sinkevičius.
Jo nuomone, yra svarbu ne tiek, kaip sudaroma komisija, bet ar komisijos nariai turi stuburą, ar jie laikosi griežtai įstatymo, ar jie paklūsta teisei, ar politiniams interesams.
„Komisija turi būti suformuota taip, kad visi politiniai, asmeniniai ir kažkokie interesai būtų nustumti į šalį, ir kad komisija veiktų vadovaudamasi tik įstatymu, Konstitucija. Ji turi užtikrinti sąžiningus rinkimus. Jeigu visuomenė tiki, kad tokia komisija gali užtikrinti sąžiningus rinkimus – gerai, bet jeigu netiki tuo, tai reikia kažką daryti“, – sakė V. Sinkevičius.
Konstitucinės teisės ekspertas pripažino, kad pokyčiai labai stipriai priklauso nuo Seimo daugumos.
„Jeigu Seimo daugumą tenkina tokia situacija, tai yra vienas dalykas. Bet, ar visuomenę tenkina tokia situacija? Kaip gali paveikti Seimą? Seimą gali paveikti tik žiniasklaidos ir visuomenės reiklumu, kito būdo paveikti Seimo iki naujų rinkimų nėra. Tik viešumas ir žiniasklaidos ir visuomenės reiklumas gali kažkiek Seimą daryti, kad visuomenė labiau pasitikėtų VRK“, – sakė V. Sinkevičius.