„Rezultatai yra gana liūdni. 46 proc. Lietuvos gyventojų priaugo antsvorio. Mes nekalbame tik apie vieną kitą kilogramą, pavyzdžiui, beveik 10 proc. priaugo virš 5 kilogramų“, – teigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Anot pašnekovo, žmonės mažiau juda, daugiau valgo, prisidėjo ir psichologinės problemos ir padidėjusi tolerancija turintiems antsvorio.
„Body positive žmonės vis tiek nori jaustis geriau. Ar tu galėsi užlipti į trečią aukštą neuždusęs? Tai yra vis tiek tavo fizinė būklė, tu ja rūpinkis ir atrodyk, kaip atrodai. Svarbiausia yra gerai jaustis“, – tikino V. Šiugždinis.
Svorį augina ir motyvacijos stoka, o sportuoti nuotoliniu būdu ne visi turi tinkamas sąlygas.
„Tai, kad mes visi turime priimti viena kitus tokius, kokius esame, yra labai teigiama. Aš galvoju, kad anksčiau buvo tokia nuomonė, kad jeigu nueisiu į sporto klubą, kaip aš ten atrodysiu? Turiu truputį pasportuoti, kad galėčiau eiti į sporto klubą.
Bet taip nėra, sporto klubuose tikrai yra labai įvairių žmonių, įvairaus amžiaus, įvairios kompleksijos ir sakyčiau, kad po truputį nutolsta tas įvaizdis, kad sporto klubuose sportuoja tik kažkokie tobuli žmonės“, – aiškino pašnekovas.
Kad padidėjo gyventojų apimtys, jaučiasi ir parduotuvėje, kur galima įsigyti išskirtinai didelių dydžių drabužių.
„Nesvarbu, kad jie truputį gabaritų turi, bet jie irgi nori būti madingi, šiuolaikiški“, – teigė didesnio dydžio parduotuvės darbuotoja.
Ji ir kolegė aiškino, kad anksčiau į parduotuvę ateidavo nuolatiniai klientai, bet atsidarius po antrojo karantino ateina nauji.
„Jei ateina, iškart sako, kad anksčiau nešiojo vienokį dydį, o dabar reikia truputį didesnio. Ką padarysi, surandame.“
Ateina ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės. Anksčiau klientai rinkosi maskuojančią aprangą, tamsias spalvas, dabar, ypač moterys laisvesnės.
„Jos tokių „palapinių“ nenori, žinokite, galbūt „palapinės“ jau yra praeityje. Jos nori suknelių, kad kažką parodytų, liemenį, krūtinę nori išryškinti.“
„Aš nemanau, kad visi aptempti rūbai ir rodyti visas „garbanas“, kurios yra ant tavo kūno, ne tik po kovido, bet apskritai reikėtų pagalvoti, ką velkiesi“, – tikino parduotuvės „Dručkiai“ savininkė Genovaitė Petrulevičienė.
Vargų atsikratant kilogramų bus, jau dabar specialistai pataria sumažinti ar visai atsisakyti cukraus ir riebalų.
„Mūsų yra ilgalaikė turbūt pamoka dabar ir reikia ieškoti būdų ir vyresniems žmonėms, ir pusamžiems, kad tai tiesiog virsta ne infekcinėmis lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu, nutukimu ir iš jo „išplaukiančiomis“ ligomis kaip pdagra, sąnarių sutrikimais ir pan.“ – įspėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
„Didelės kėdės poliklinikų priimamuosiuose, kraujospūdžio aparato manžetės, kurios nelaiko matuojant kraujospūdį didėjant, svarstyklės, kurios nepasveria didesnio žmogaus. Tai yra jų kasdienybė, kuri, deja, bet didina savivertės sumažėjimą“, – sakė gydytojas chirugas Antanas Mickevičius.
Nutukę žmonės dažnai atsiriboja, o socialinių ryšių kompensuoja maistu. Būna, kad dietos nebepadeda, tad atliekamos operacijos.
„Tai yra vadinamos virškinimo trakto operacijos, kada įsikišama į virškinamąjį traktą, kitaip tariant, sumažinant skrandį arba atliekant kitas procedūras. Tuo pasiekiant, kad žmogus sublogtų“, – paaiškino A. Mickevičius.
Anot profesoriaus, šiuo metu Lietuva pagal nutukimu sergančių žmonių skaičių jau penktoji Europoje.
