Anksčiau nesirūpinę energetikos išteklių trūkumu dabar vokiečiai priversti imtis veiksmų.
Pvz., daugiabutyje Kelne nakčiai bus išjungiami šildymo katilai, siekiant sumažinti sąskaitas ir suvartojimą. Tai ženklas, kad ateityje laukia daugiau neišvengiamų pokyčių, o nežinomybė kelia nerimą.
Vokietijos senjorė, kuriai 83-eji, serga. Jos dukra susirūpinusi, kaip motina ištvers pokyčius.
„Jai reikia šilumos, ypač žiemą, nes ji labai sena, o energijos kainos riba jau pasiekta – ateityje kaštai dar didės. Tai kelia nerimą, ar galėsime sau tai leisti“, – neslėpė senjorės dukra Gull Akkamis.
Kitas Kelno gyventojas Paulas prasitarė, kad žiemą šildytis galėtų tik stora antklode. Jis kaltina Vokietijos Vyriausybę, kad ji pernelyg priklauso nuo dujų iš Rusijos.
„Manau, mūsų Vyriausybė padarė save per daug priklausoma nuo įvairių šalių ir tai dabar yra didelė problema, su kuria susiduriame.
Esame nuo jų priklausomi ir dabar turime mokėti už tai, ką padarė mūsų Vyriausybė“, – sakė Paulas Wienladas, vietos gyventojas.
Per Europą slenkant karščių bangai Kelno gyventojai kol kas galvoja ne apie artėjantį šildymo sezoną, o apie atsigaivinimą.
Vis dėlto, išjungus šildymą miesto baseinuose, plaukikų juose žymiai sumažėjo. Štai Nicole juokauja, kad gali mėgautis tarsi privataus baseino malonumais.
„Man patinka šaltis. Aš džiaugiuosi. Tačiau žinau, kad daugelis žmonių tuo nebus patenkinti“, – teigė vietos gyventoja Nicole Metzinger.
Gamtinių dujų kaina pakilo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo kovo pradžios – ji beveik 6 kartus didesnė nei prieš metus.
Sparčiai kylančios energijos kainos skatina rekordinę infliaciją ir mažina žmonių perkamąją galią. Gamtinės dujos sudaro apie 27 proc. viso Vokietijos energijos mišinio.
Prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje, kiek daugiau nei pusė Vokietijoje suvartojamų dujų buvo importuojama iš Rusijos.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietijos Vyriausybė pradėjo ieškoti dujų iš kitur, pvz., pirkdama daugiau gamtinių dujų iš Norvegijos ar Nyderlandų, arba išplėtusi infrastruktūrą suskystintoms dujoms iš Jungtinių Valstijų ir Kataro importuoti.
Liepos pradžioje rusiškų dujų importas sudarė tik maždaug ketvirtadalį Vokietijos dujų poreikio, tačiau jo reikia tose srityse, kuriose Vokietija yra ypač pažeidžiama: privatiems namams šildyti ir didžiausiai Europos pramonei. Abiejose šiose srityse dujos yra vienintelis didžiausias energijos šaltinis – apie 37 proc. viso mišinio.
„Dabartinė problema yra didelis netikrumas dėl to, kas bus toliau. Esame labai priklausomi nuo energijos tiekimo ir Maskvoje priimamų politinių sprendimų. Tokios situacijos mes niekada anksčiau nematėme“, – komentavo Kelno prekybos rūmų atstovas Thorstenas Zimmermannas.
Rusų dujų tiekimo milžinė „Gazprom“ perpus sumažino gamtinių dujų, tekančių pagrindiniu dujotiekiu iš Rusijos į Europą kiekį iki 20 proc. Bendrovė nurodė, kad turi sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl variklio techninės būklės.
Birželį „Gazprom“ jau buvo smarkiai sumažinusi dujų tiekimą. Bendrovė tada aiškino, kad taip buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.
Savo ruožtu Vokietija pareiškė, kad tiekimas buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.
„Vyriausybė atkreipė dėmesį į „Gazprom“ dujų tiekimo mažinimą ir labai atidžiai stebi situaciją. Šiuo metu tiekimo sutarčių nesilaikoma. Kaip ir anksčiau, nematome tam jokios techninės priežasties. Turbina yra, ji buvo aptarnaujama, mūsų Kanados partneriai sutiko su pristatymu – esame už tai labai dėkingi. Taigi, mūsų požiūriu, nėra nieko, kas trukdytų gabenti turbiną į Rusiją.
Tai, ką mes čia matome, iš tikrųjų yra jėgos žaidimas ir mes tuo nesižavėsime“, – pabrėžė Vokietijos Vyriausybės atstovė Chrisiane Hoffmann.
Turtingiausia Europos šalis buvo pripratusi prie ramios lyderystės. Dabar jos horizonte kažkas neaiškaus ir keliančio nerimą.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite matyti čia:
