Infliacijos didėjimas pasaulyje buvo nematytas kelis dešimtmečius. Vasarį Lietuvoje kainos daugiau nei 14 proc. didesnės nei prieš metus. Karas infliaciją didina ir dar didins papildomai.
„Tiek, kiek dabar kainuoja gamtinės dujos, prieš metus niekas neįsivaizdavo, kad teoriškai galėtų kainuoti. Jos yra dabar pabrangusios maždaug 20 kartų lyginant su tuo lygiu, kuris buvo per pastaruosius penkerius metus. Naftos kainų šuolis taip pat“, – komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ketvirtadienį prasidėjo Seimo pavasario sesija, Seimo valdyba trečiadienį rinkosi pas prezidentą aptarti svarbiausių darbų.
„Prioritetai išlieka tie patys, tačiau galbūt jų vieta susikeičia vietomis t. y. krašto apsauga ir socialinės atskirties mažinimas“, – komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
Visi sutaria šiemet gynybai skirti papildomus 250 mln. Eur. Krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. BVP. Sutariama kitais metais finansavimą gynybai dar didinti.
Sausį socialdemokratai siūlė nebedidinti finansavimo gynybai ir atsisakyti šauktinių. Be gynybos stiprinimo, vis didesnis iššūkis bus kainų augimas.
„Todėl prezidentas prašė neužmesti už paraščių antiinfliacinių priemonių“, – teigė P. Mačiulis.
Prezidentas ir kai kurios Seimo partijos siūlo 50 Eur didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kad mokesčiai būtų skaičiuojami tik nuo tos algos dalies, kuri viršija 510 Eur. Abejojama, ar to pakaks.
„Turbūt nesugebėsime pilnai kompensuoti tuos žmonių netekimus, kuriuos patiria žmonės dėl kainų augimo ir infliacijos“.
Siūloma įvesti PVM lengvatą šildymui. Gera žinia, kad šis šildymo sezonas jau į pabaigą. Taip pat siūloma mažinti PVM ir maisto produktams.
„Pagrindinė problema, kuri gali padidinti skurdą šiuo metu, tai yra maisto kainos. Maisto kainų šuolis jau dabar yra akivaizdus, beveik 15 proc. yra pabrangę per metus ir tai dar nėra infliacijos pikas“, – aiškino N. Mačiulis.
Labiausiai gali tekti padėti pensininkams.
„Padėti pensininkams, nes būtent jų išlaidose energetika ir maistas sudaro didžiausią dalį“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
N. Mačiulis sakė, kad jiems kai kurios nepadėtų, nes jie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nemoka, tai jiems NPD didėjimas niekuo nepadėtų.
Finansų ministrė dėl mokesčių maistui ar degalams mažinimo skeptiška.
„Akcizo ir PVM mažinimas dažniausiai nepasiekia galutinio vartotojo, todėl tikrai dar analizuosime, kurios priemonės yra efektyviausios. Kol kas nei vieno iš pasiūlymų neatmetu“, – tikino Gintarė Skaistė.
Anot ekonomistų, būtų protinga kelias savaites palaukti.
„Baigiasi antra karo savaitė ir natūralu, kad yra visiškas išsibarstymas rinkose, pasimetimas, ieškoma įvairiausių situacijų, kaip spręsti problemas. Tai nereikia būtinai taip galvoti, kad tokia kaina bus po pusės metų ar dvigubai didesnė“, – tikino T. Povilauskas.
Be to, ir Europos Sąjunga (ES) planuoja energetikos stabilizavimo programą. Panašiai, kaip dėl pandemijos, kai Lietuvai skirti 2 mlrd. Eur.
„Galbūt bus tam tikrų priemonių, kurios bus taikomos visos ES valstybėse bendrai“, – komentavo finansų ministrė.
Dalis Seimo narių dvejoja, ar Lietuva pajėgi neplanuotoms išlaidoms.
„Ar tai dabar finansiškai mes pakelsime yra atviras klausimas“, – kalbėjo „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
Pasak ekonomistų, Lietuvos galimybės yra vienos geresnių.
„Lietuva turėdama ir labai mažą biudžeto deficitą, ir labai mažą skolą tikrai gali ieškoti tų priemonių, kaip amortizuoti šį šoką“, – tikino N. Mačiulis. Jam pritarė ir ekonomistas T. Vasiliauskas.
Liberalai norėtų Seime iš naujo svarstyti partnerystę ir narkotikų dekriminalizavimą.
„Mes savo planų dėl to neikeisime“, – patikino V. Mitalas.
Kitos partijos ir prezidentūra siūlo susikoncentruoti tik į krašto apsaugą ir infliaciją.
„Tikrai paskatintų visuomenės destabilizavimą ir neatneštų to rezultato, kurio būtų siekiama įdedant tuos klausimus į darbotvarkę“, – sakė Andrius Mazuronis.
Iki karo kalbėta, kad infliacija pasaulyje stabilizuosis metų gale, dabar kalbama, kad išaugusios kainos gali laikytis iki kitų metų.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
