aA
Politinių lyderių reitingų sąrašuose Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis lipa ant kulnų buvusiai finansų ministrei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narei Ingridai Šimonytei, rodo balandžio pabaigoje atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Tirpsta skirtumai tarp pagrindinių konkurentų: reitingų aukštumose atsidūrusį Skvernelį įspėja – galima ir sudegti
© DELFI / Domantas Pipas

Didžiausi politinių lyderių vertinimų pokyčiai buvo matyti lyginant vasario ir kovo mėnesio duomenis. Tuomet į viršų stipriai šovė premjero S. Skvernelio, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir pagrindine kandidate į premjero postą laikomos I. Šimonytės vertinimas.

Pavyzdžiui, vasarį A. Verygos reitingas buvo vos 0,3 proc., o kovą jis išaugo iki 4,1 proc., S. Skvernelio vertinimas pagerėjo nuo 6,5 proc. iki 13,5 proc., o I. Šimonytės – nuo 14,2 proc. iki 18,4 procento. Respondentų buvo klausiama, kuris politikas arba visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas.

Lyginant kovo ir balandžio mėnesio duomenis, matyti,kad tokių didelių pokyčių nėra. Tyrimo rezultatų 3,1 proc. paklaidą viršijo tik S. Skvernelio reitingo augimas. Jo vertinimas augo nuo 13,5 proc. iki 16,8 procento, rodo balandžio 20–30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta apklausa.

Taip skirtumas tarp S. Skvernelio ir pirmoje vietoje esančios I. Šimonytės vertinimų sutirpo iki mažesnio už tyrimo rezultatų paklaidą. I. Šimonytę balandį palaikė 18,5 proc. respondentų.

„Reitingų stabilizavimasis iš dalies susijęs su stabilia krizine situacija. O augančius S. Skvernelio reitingus reikėtų sieti su didžiuliu dėmesiu, kurį gauna premjeras ir visa Vyriausybė šitos krizės laikotarpiu“, – komentavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) dėstytojas, Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. dr. Andrius Šuminas.

Skvernelio savybės išryškėjo kitoje šviesoje

Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij


Lietuviai, pagal tai, kokiems lyderiams krizės akivaizdoje reiškia simpatijas, nėra išskirtiniai kitų šalių kontekste, pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Pasak mokslininkės, krizės sąlygomis žmonėms reikia aiškaus, tvirto lyderio, kuris rodytų pavyzdį, būtų komunikuojami aiškūs sprendimai ir matomi rezultatai.

„Paskutiniais mėnesiais dažnai girdime: „Svarbu, kad ne kalbėtų, o darytų.“ Praktiškumas, veiksmas arba bent jau kokios nors pastangos veikti yra vertinamos labiausiai krizės metu“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Politologė pastebėjo, kad ir kitose šalyse pastebima tendencija, jog dabar veikiantiems lyderiams suteikiamas pasitikėjimo mandatas.

„Jeigu žiūrėtume į laikotarpį nuo kovo pradžios, tai ir kitų didžiųjų Europos šalių lyderių populiarumas išaugo. Turiu mintyje ir Angelą Merkel, ir Emmanuelį Macroną, ir kitus“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Kalbėdama konkrečiai apie Lietuvos situaciją, mokslininkė pastebėjo, kad S. Skvernelio bruožai, kurie buvo ilgai minimi kaip nelabai tinkami, ypač prezidento rinkimų kontekste, būtent dabartinėje situacijoje visai kitaip atrodo.

„Jam buvo lipdoma policininko etiketė, kad jis yra labai tiesus, nebūtinai diplomatiškas. Bet krizės fone jo būdo savybės išryškėjo kitoje šviesoje. (…) Tas tiesumas, atvirumas, aiškus komunikavimas gerai tarnauja jam, kaip krizę valdančiam lyderiui“, – sakė I. Petronytė Urbonavičienė.

Šimonytės reitingo nuvertinti nereikėtų

Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas
Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij


„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas priminė, kad I. Šimonytė populiariausia lydere, tinkama užimti premjerės postą, atsirado po pakankamai sėkmingo pasirodymo prezidento rinkimuose. O S. Skvernelio pozicijų stiprėjimą sociologas siejo su dabar vykstančia krize ir jos valdymu.

„Tas augimas daugiau negu 3 proc. punkto per mėnesį rodo, kad S. Skvernelis vertinamas gana palankiai. Panašu, kaip ir matome iš partijų vertinimų, – emocijų dabar yra daugiau, įtampa karštesnė, tačiau tą ugnį, kuri pakelia reitingus, reikia mokėti valdyti, nes ji gali labai greitai juos sudeginti, ypač kalbant apie S. Skvernelį. I. Šimonytė yra tarsi tam tikrame opozicijos užutėkyje“, – kalbėjo I. Zokas.

VU KF dėstytojas dar konstatavo, kad sveikatos krizę dėl koronaviruso iš esmės pavyko suvaldyti.

„Visi labiausiai baiminosi, kad matysime panašius vaizdus kaip Italijoje arba Ispanijoje. To nėra, pandemija yra kontroliuojama, bent šį momentą. Tai irgi prideda teigiamų taškų dabartiniam premjerui“, – sakė A. Šuminas.

Mokslininkas pastebėjo, kad I. Šimonytė bando naudotis buvimu viešojoje erdvėje.

„Tačiau, kaip galiausiai parodė ir praėjusių metų prezidento rinkimai, I. Šimonytė atsiremia į „lubas“. (…) Kita vertus, I. Šimonytė nėra vienintelė, kuri bando užimti kritikuojančio balso poziciją. Ji konkuruoja su kitais opozicijos politikais“, – sakė A. Šuminas.

VU TSPMI dėstytoja nebuvo linkusi nuvertinti I. Šimonytės rezultato.

„I. Šimonytės reitingai labai gerai atrodo. Apskritai dabartinėmis sąlygomis nėra palanki situacija būti opozicijoje. Krizės laikotarpiu žmonėms reikia lyderių, kurie vestų, kurie ne kalbėtų, o veiksmais veiktų. Kalbėjimas labiau priskirtinas opozicijai, o veiksmai – pozicijai. Vien buvimo parlamente pozicijos arba opozicijos situacijoje aplinkybė šiuo atveju duoda pliusą arba minusą. (…) O I. Šimonytės reitingo augimas kovą buvo matomas, ir tą tikriausiai lėmė jos asmeninės savybės“, – sakė Petronytė-Urbonavičienė.

Pastebima, kad I. Šimonytės ir S. Skvernelio palaikytojų socialiniai, demografiniai portretai skiriasi. Apklausą vykdžiusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas atkreipė dėmesį, kad didmiesčių, aukštesnio išsilavinimo, didžiausių pajamų respondentai dažnai palaikė I. Šimonytę. Rajonų centrų, mažesnių miestų gyventojai labiau palaikė S. Skvernelį.

„Šiuo atveju takoskyra labai atitinka partines preferencijas. Balsuojantieji už socialdemokratus irgi gana gerai palaiko S. Skvernelį kaip Ministrą Pirmininką. Tam tikra trintis prieš rinkimus tarp socialdemokratų ir valstiečių turėtų būti neišvengiama“, – svarstė I. Zokas.

Blinkevičiūtės fenomenas paaiškina ir valdančiųjų pasirinkimus

Vilija Blinkevičiūtė
Vilija Blinkevičiūtė
© DELFI / Orestas Gurevičius


Trečioje vietoje buvo europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurią premjere norėjo matyti 4,5 proc. apklaustųjų.

VU KF dėstytojas priminė, kad „V. Blinkevičiūtės fenomenas“ tęsiasi dar nuo tų laikų, kai Vyriausybė buvo vertinama labai neigiamai, o ministrė visą laiką buvo vertinama labai pozityviai.

„Turbūt taip ir išliko. Kokių nors jos veiksmų pastaraisiais mėnesiais neužfiksavau, todėl tai susiję su istorine atmintimi, kurią žmonės vis dar išlaiko. Tai rodo, kad rūpestis pensininkais turi potencialo ir gali būti sėkmingai politikų išnaudotas.

Kalbant apie dabartinį 200 eurų skyrimą, tai yra toks įdomus sprendimas, kuris kaip ir išmuša opozicijai dantis, nes ji tiesiogiai nedrįsta balsuoti prieš tokį sprendimą (išskyrus vieną kitą išimtį), ir iš esmės dabartinę valdančiąją partiją įstumia į išskirtinę poziciją“, – sakė A. Šuminas.

Veryga iš esmės išlaiko populiarumą


Ketvirtas apklausoje – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurio reitingas siekė 4,2 procento. Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos reitingas nekito virš paklaidos, jį balandį palaikė 3,7 proc. respondentų.

TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimas balandį buvo 2,6 proc., Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho – 2,6 proc., Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio – 2,3 procento. Po 2,2 proc. respondentų labiausiai tinkamais užimti premjero postą laikė buvusį eurokomisarą, socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį, LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį ir europarlamentarą, TS-LKD narį Andrių Kubilių.

Vyriausybė išlaiko žmonių pasitikėjimą


Didžiausias Vyriausybės vertinimo pokytis irgi buvo pastebėtas lyginant vasario ir kovo mėnesio duomenis. Tuomet teigiamų ir labiau teigiamų Vyriausybės vertinimų dalis išaugo 18,8 proc. punkto – nuo 24,3 iki 43,1 proc. O neigiamų ir labiau neigiamų vertinimų dalis sumažėjo 21,4 proc. punkto – nuo 69,1 iki 47,7 procento.

Pasikeitimai lyginant balandžio ir kovo mėnesio duomenis nėra tokie dideli. Statistiškai reikšmingai didėjo dalis apklaustųjų, kurie Vyriausybės darbą vertino greičiau neigiamai. Kovą tokių respondentų dalis buvo 29,8 proc., o balandį – 35 procentai.

Tačiau sudėjus greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės vertinančių asmenų procentus, tas skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Kovą tokių asmenų dalis buvo 47,7 proc., o balandį – 49,3 procento.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės darbą kovą vertino 43,1 proc., o balandį – 42,8 proc. apklaustųjų. 9,2 proc. respondentų kovą ir 7,9 proc. balandį neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba neatsakė.

„Spinter tyrimų“ vadovas buvo linkęs teigti, kad Vyriausybė turi visuomenės palaikymą koronaviruso krizės metu.

„Jeigu žiūrėtume į „plikus“ skaičius, tarsi matytume, kad teigiamų vertinimų dalis nesiekia 50 procentų. Bet, jeigu žiūrėtume istoriškai, kadangi šitą parametrą matuojame jau daug metų, matydami, kaip žemai būdavo ankstesni Vyriausybių reitingai, tai tas vertinimas yra ne tik neblogas, bet ir labai geras. Kaip šitas pokytis vystysis, priklauso nuo to, kiek ilgai žmonėms atrodys pateisinamos įvairios privalomos priemonės krizei valdyti ir kaip bus susidorota su ekonomine situacija“, – sakė I. Zokas.

Opozicija – nepavydėtinoje situacijoje

Iki rinkimų liko penki mėnesiai. VU KF mokslininko vertinimu, dabartinėje situacijoje opozicija atrodo paralyžiuota.

„Išeina, kad krizė valdoma sėkmingai, (…) o kai kuriais atvejais opozicijos kritika pradeda atrodyti kaip smulkmeniškas kabinėjimasis prie tų, kurie dirba, ką visą laiką ir norėjo parodyti premjeras. Kalbant apie artėjančius Seimo rinkimus, pagrindinis klausimas – kaip bus su ekonomine krize, kiek ji suspės įsisiūbuoti iki Seimo rinkimų“, – sakė A. Šuminas.

VU KF mokslininko nuomone, tokioje situacijoje opozicijai reikia ieškoti būdų, kaip aktyviai reikštis, kaip pripildyti informacinę erdvę gero alternatyvaus dabartinei Vyriausybei turinio, kuris galėtų būti patrauklus rinkėjams.

„Jie turi savo rinkėjus, kurie balsuos už konservatorius. Bet jiems reikės patraukti neapsisprendusius žmones. Čia yra didžiausia problema“, – sakė A. Šuminas.

VU TSPMI dėstytoja pastebėjo, kad iki rinkimų liko dar nemažai laiko.

„Situacija labai specifinė ir greitai kintanti. Kai kurie sveikatos specialistai kalba, kad rudenį galima antroji viruso banga. Matysime, kokia apskritai bus situacija. Antras dalykas – kaip bus su ja dorojamasi, visa tai labai stipriai atsilieps reitingams. Sakyti, kad dabartinė momentinė nuotrauka turi aiškių indikacijų būsimiems rinkimams, būtų sudėtinga“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2020 metų balandžio 20–30 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Apklausiant internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(58 žmonės įvertino)
3.3276

Top naujienos

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (72)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (32)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

JAV oficialiai traukiasi iš PSO papildyta (96)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai pradėjo savo šalies pasitraukimo iš...

Studentų laukia didelė naujovė: galės pasirinkti studijuoti namie ar universitete (26)

Įvedus karantiną aukštųjų mokyklų darbas persikėlė į nuotolinę erdvę, o studentams ir...

Įsigiję tokį būstą, neišvengsite nuostolių: kas praneša apie papildomas išlaidas (3)

Būsto pirkimas kiekvienai šeimai yra džiaugsmingas įvykis, tačiau neatlikus namų darbų,...

Bruno Macaes

„Didžioji pauzė“ dėl karantino buvo ekonominė revoliucija – tikras išsigelbėjimas

Prasidėjus pandemijai vyriausybės sustabdė visą pasaulį – todėl mūsų santykiai su ekonomika...

Patyrę daržininkai išdavė paslaptis, kaip pagausinti daržovių derlių (10)

Šiais laikais nestinga derlių gausinančių priemonių – subalansuotų trąšų kompleksų,...

Italijoje „Lazio“ žvaigždė iš nevilties suleido dantis varžovui į ranką

Pralaimėjimai priveda prie desperatiškų veiksmų. „Lazio“ saugas Patricas antradienį buvo...

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas per silpniausią ketvirtį prarado 165 mlrd. JAV dolerių (32)

Didžiausias pasaulyje pensijų fondas pranešė apie rekordinius nuostolius, patirtus per...

Teismą pasiekė pirmasis verslo skundas dėl karantino draudimų (6)

Verslo atstovai trečiadienį teismui pateikė skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti...

|Maža didelių žinių kaina