aA
Savivaldos rinkimai parodė, kad valdžioje esantys „valstiečiai“ sugebėjo įsiskverbti į daugelį savivaldybių, o tai yra ženklas, kad jie nėra vienkartinis politinis burbulas. Tačiau nepartinių politinių darinių sėkmė rinkimuose nebūtinai jiems yra geras ženklas.
Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

Savivaldos rinkimuose daugiausiai mandatų tarybose gavo visuomeniniai komitetai. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jie gavo 26,76 proc. balsų.

Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos visoje Lietuvoje parėmė 16,05 proc. rinkėjų. Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai surinko 13,24 proc., o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 11,16 proc. balsų.

Reakcija į visuomeninių komitetų sėkmę rinkimuose buvo ne vienoda.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama rinkimų rezultatus, teigė, kad tiesiogiai išrinkti merai žmonių nenuvylė, tačiau reikėtų keisti sąlygas visuomeniniams komitetams dalyvauti rinkimuose.

„Savivaldos rinkimuose iškovoti mandatai atspindi žmonių nuotaikas ir nacionalinės politikos tendencijas. Rinkimai parodė, kad absoliučioje daugumoje savivaldybių pirmą kartą tiesiogiai išrinkti merai nenuvylė žmonių – dauguma jų perrinkti arba su gerais rezultatais pateko į antrąjį turą“, – teigiama BNS Prezidentūros perduotame Dalios Grybauskaitės komentare.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldos rinkimuose visuomeniniai komitetai dalyvauja kitomis sąlygomis nei partijos.

„Nors rinkimų komitetai tapo patraukliu būdu partiškumo besikratantiems politikams, ateityje reikėtų labiau suvienodinti politinių partijų ir rinkimų komitetų konkuravimo sąlygas. Komitetai turėtų tapti formaliomis, registruotomis organizacijomis su aiškia steigimo ir atskaitomybės tvarka“, – teigė prezidentė.

Gabrielius Landsbergis: žaidžiame netolygiomis sąlygomis


Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Domantas Pipas

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad didele dalimi tuos komitetus sudaro atskilėliai nuo kokių nors partijų.

„Mes turime tikrai labai įvairių kuriozinių situacijų, kur buvęs konservatorių kandidatas į merus, remiamas liberalų ir „valstiečių“, dabar yra antrajame ture. Tokia situacija yra Biržuose“, – DELFI sakė G. Landsbergis.

Jo vertinimu, situacija yra kuriozinė, ji kelia labai daug klausimų.

„Pirma – dėl tų politikų atsakomybės, ar jie tikrai yra atskaitingi savo politikams, visuomenei. Atrodo, kad ne visada taip atsitinka. Pavyzdžiui, Panevėžio atveju negalint eiti pareigų meras toliau ketina būti negalinčiu eiti pareigų meru. Politinės atsakomybės tikrai trūksta“, – teigė G. Landsbergis.

Jo vertinimu, tam, kad situacija keistųsi, visuomeniniams komitetams turi būti keliami teisiniai reikalavimai tokie patys kaip ir partijoms – finansavimui, registravimuisi, parašų rinkimui ir kitiems dalykams.

„Dabar žaidžiame netolygiomis sąlygomis, ir akivaizdu, kad tai geresnes galimybes sudaro komitetams. Tai nėra geresnis žmonių atstovavimas, kuo jie giriasi, o tiesiog sąlygos yra lengvesnės“, – sakė G. Landsbergis.

Kai kurie kandidatai atsiduria sąraše


Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis nekvestionavo komitetų galimybės dalyvauti rinkimuose.

„Tokia yra mūsų sistema ir įstatymai. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad savivaldos rinkimuose jie gali dalyvauti. Jų sėkmė rodo, kad tam tikruose regionuose komitetai sugeba surinkti tinkamus žmones ir įtikinti savo potencialius rinkėjus“, – sakė R. Karbauskis.

Jo manymu, prie komitetų sėkmės visoje Lietuvoje prisidėjo Kauno ir Šiaulių pavyzdžiai.

„Šiaulių Visocko komitetas ir „Vieningas Kaunas“ savo darbu įrodė žmonėms, kad jie labai sėkmingai tvarkosi. Klausimas – ką daro partijos? Partijos Kaune praktiškai išnyko iš politinės arenos, Šiauliuose jų yra šiek daugiau, bet ten užteks vienos, kuri bendradarbiaus su Visocko sąrašu, ir to turėtų užtekti. Tai yra galimybė partijoms pasitempti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis priminė, kad per praėjusius Seimo rinkimus su jų sąrašu į Seimą pateko du „Vieningo Kauno“ kandidatai. Tai yra Gediminas Vasiliauskas ir Aušra Papirtienė.

„Jeigu kituose rinkimuose „Vieningas Kaunas“ pasiūlytų keturis arba penkis žmones, mes tai svarstytume. Tai nėra kažkoks asmeninis santykis arba pažadai kažkam. Tai yra pragmatinis mąstymas, kad mes galime būti naudingi vieni kitiems, ir daryti tuos pačius darbus“, – sakė R. Karbauskis.

Komitetus sunku vertinti bendrai


Ainė Ramonaitė
Ainė Ramonaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad apie rinkimų komitetus yra labai sunku apibendrintai kažką spręsti, nes jie yra labai skirtingos kilmės ir sudėties.

„Iš R. Karbauskio matyti, kad jis buvo vienintelis iš parlamentinių partijų, kuris gyrė komitetus, ir viešai džiaugėsi pergale, nekritikavo jų. Matyti bandymas daryti sąjungą su jais ir tikėtis, kad tai padidins jų galimybes nacionaliniuose rinkimuose“, – DELFI teigė A. Ramonaitė.

Tačiau politologė nebuvo tikra, kad komitetų pergalė yra geras ženklas „valstiečiams“ prieš Seimo rinkimus.

„Dalis tų komitetų siejami su visai kitomis partijomis. Kaune yra kita situacija, bet Vilniuje, Klaipėdoje tikrai balsai iš rinkimų komitetų nenueis „valstiečiams“. Tų komitetų yra labai įvairių ir tik nedidelė dalis (balsų – DELFI) galėtų atitekti „valstiečiams“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Politologė teigė, kad politikams neprotinga yra ir grubiai kritikuoti šiuos politinius darinius.

„Mes, politologai, irgi esame linkę kritikuoti tuos komitetus, nes yra už ką. Bet politikams tai turbūt yra nelabai protinga strategija. Jeigu žmonės balsuoja, jiems patinka, tai toks grubus šnekėjimas prieš juos gali būti suvoktas kaip tam tikra nepagarba rinkėjams. Jiems turbūt būtų verčiau susilaikyti nuo tokių komentarų“, – teigė A. Ramonaitė.

Valdžios partijoms – skirtingi ženklai

Paklausta apie valdžios partijų pasirodymą rinkimuose, VU TSPMI profesorė sakė, kad socdarbiečiams jie tik patvirtino tai, kas jau ir taip matėsi iš apklausų – kad „šitai partijai nieko gero nenusimato“.

„Savivaldos rinkimai parodo tai, ko mes taip lengvai nematome plika akimi – kokie dalykai vyksta partijos struktūroje. Pavyzdžiui, nebuvo aišku, ar jiems pavyko išsivesti dalį stiprių (socialdemokratų – DELFI) skyrių. Tai dabar yra matyti, kad tas jiems tikrai nepavyko“, – sakė A. Ramonaitė.

O „valstiečių“ pasirodymas šiuose rinkimuose, pasak mokslininkės, buvo nei labai geras, nei labai blogas.

„Pats R. Karbauskis buvo labai užkėlęs lūkesčius, todėl jis atrodo nelabai geras. Bet iš tiesų jiems pavyko įsiskverbti į daugelį savivaldybių. Turint mintyje vietinę nomenklatūrą, tai yra pakankamai nelengva padaryti“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, Darbo partijai savo sėkmę nacionaliniame lygyje 2004 m. daug ilgiau truko paversti į kokį nors didesnį kapitalą savivaldoje.

„O „valstiečiai“ tai padarė daug sėkmingiau. Viena vertus, jų žvaigždė po truputį krenta, bet, kita vertus, tai rodo, kad jie vis dėlto yra stiprus žaidėjas, o ne vienkartinis iššokęs ir tuoj subliūkštantis politinis burbulas“, – sakė A. Ramonaitė.

Bendrai politologę nustebino politinių partijų pasyvumas per savivaldos rinkimus.

„Kai kurių didelių partijų, taip pat ir Tėvynės sąjungos, atstovai net nekandidatavo į kai kurių miestų tarybas. Matome, kad kai kuriose savivaldybėse buvo pasiduota iš anksto“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, bendrai rinkimuose buvo labai menka konkurencija.

„Yra nemažai savivaldybių, kuriose kandidatavo keturi sąrašai, ir visi jie gavo kažkiek balsų. Tai yra keista situacija, rodanti partijų pasyvumą, nenorą konkuruoti.

Man sunku suprasti tokio pasyvumo priežastis, turint mintyje, kad įsitvirtinimas savivaldoje duoda administracinį resursą, kurį paskui gali paversti balsais ir nacionaliniuose rinkimuose“, – sakė A. Ramonaitė.

Nesutinka su kritika

TS-LKD lyderis pripažino, kad jo partija nekėlė sąrašų dviejuose skyriuose – Šalčininkuose ir Visagine.

„Egzistuoja tas dalykas, tačiau noriu priminti, kad vis dėlto mes matome ir procesus regionuose, kuriuose ne tik partijos, bet ir patys regionai silpsta. Mes matome didelę regioninės politikos pasekmę, kai mažėjantis žmonių skaičius silpnina partinę politinę sistemą“, – sakė G. Landsbergis.

Tačiau jis nesutiko su tuo, kad partija buvo pasyvi rinkimuose.

„Visuose regionuose, nepriklausomai nuo pasyvumo, mes siekiame pasirodyti rimtai, buvo rimtai dirbama. Net tokioje savivaldybėje kaip Neringa, kur paskutinį kartą laimėjome gal 1993 m., mūsų kandidatas rimtai dirbo“, – sakė G. Landsbergis.

Sisteminių partijų rinkėjams komitetai atrodo kaip grėsmė

Būtent sisteminių ir įsitvirtinusių politinių jėgų elektoratams visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldos rinkimuose atrodo didžiausia grėsmė, rodo Vilniaus politikos analizės instituto atliktas tyrimas.

„Visuomeniniai rinkimų komitetai ir politinės partijos yra aiškūs konkurentai“, – per praėjusių metų gale atlikto tyrimo pristatymą teigė Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas.

Tyrimo metu buvo apklausti 962 respondentai. Pradžiai apklaustųjų buvo klausiama, už kurią partiją jie balsuotų, o paskui – jų nuomonės apie visuomeninius rinkimų komitetus.

Tyrėjai nustatė, kad tie, kurie būtų balsavę už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Tvarką ir teisingumą, Lietuvos socialdemokratų partiją, turėjo mažiausiai neigiamų nuostatų visuomeninių rinkimų komitetų atžvilgiu.

„Galbūt, tai būtų galima interpretuoti taip, kad jos jaučia mažiausią konkurencijos baimę iš komitetų“, – sakė G. Šumskas.

O didžiausią grėsmę, pasak jo, mato tie, kurie būtų balsavę už valstiečius-žaliuosius, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir ypač Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

„Dažnai tos politinės partijos, apie kurias mes kalbame, kad jos yra įsitvirtinusios, sisteminės, juokais jas pavadinome „senoji gvardija“, jie jaučia didžiausią grėsmę iš naujai ateinančių nepriklausomų politinių darinių“, – sakė G. Šumskas.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad tie rinkėjai, kurie gali aiškiai apsibrėžti, ar jie pagal politines pažiūras yra kairieji, ar dešinieji, visuomeninius rinkimų komitetus vertina mažiau palankiai.

„Jie yra labai aiškiai pasirinkę politinę partiją, kurią remtų. O mažiau apsisprendusiems rinkėjams arba centristams, tikėtina, yra paprasčiau pasirinkti ne iš jau egzistuojančių sisteminių politinių partijų, o iš alternatyvios politinės jėgos“, – teigė G. Šumskas.
Tyrimų vadovas atkreipė dėmesį, kad pagal įvairias apklausas Lietuvoje tokių ne iki galo apsisprendusių rinkėjų yra beveik 40 proc. Jo teigimu, tiek naujoms politinėms partijoms, tiek visuomeniniams rinkimų komitetams „didžiausia elektorato rinka“ yra politiniame centre.

Didesnė dalis visuomenės palaiko komitetus


Gintaras Šumskas
Gintaras Šumskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pagal apklausą, didesnė dalis apklaustųjų – 56 proc. teigė, kad jie iš principo remia visuomeninius komitetus. Neigiamą jų įtaką išskyrė 14 proc. respondentų. Likę neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Bendra tendencija yra gana aiški, kad visuomeninius rinkimų komitetus palankiau vertina tie, kurie užima geresnę padėtį visuomenėje, tai yra turi aukštąjį išsilavinimą ir gauna aukštesnes pajamas, net pagal subjektyvų savo turtinės padėties vertinimą tai yra tie, kurie geriausiai jaučiasi“, – sakė G. Šumskas.

Pasak jo, tikėtina, kad šitai visuomenės grupei priklausantys asmenys patys yra labiau politiškai aktyvūs, ir jiems šita atstovavimo forma yra priimtina.

„Žiūrint pagal gyvenamąją vietą, (…) žinome, kad didmiesčiuose yra susitelkę žmonės, gaunantys aukštesnes pajamas ir turintys aukštesnį išsimokslinimą. Parama (visuomeniniams rinkimų komitetams) miestuose ir didmiesčiuose didesnė. Apskrityse komitetai vertinami skirtingai. Šiaulių ir Alytaus regionuose menkesnė parama komitetams yra statistiškai reikšminga“, – teigė G. Šumskas.

Komitetai – jokia naujovė

Instituto tyrimų vadovas priminė, kad galimybė rastis visuomeniniams rinkimų komitetams atsirado po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad nuostata, kad savivaldos rinkimuose gali dalyvauti tik politinių partijų atstovai prieštaravo Konstitucijai.

„Mes jau 2011 m. turėjome pagal naują redakciją vykusius savivaldos rinkimus. Po šito išaiškinimo grynoji proporcinė rinkimų sistema savivaldoje buvo pakeista mišriąja rinkimų sistema, tai yra buvo leista dalyvauti ir piliečiams, nebūtinai susijusiems su politinėmis partijomis“, – sakė G. Šumskas.

Pasak jo, galimybė panašiems politiniams dariniams dalyvauti savivaldos rinkimuose egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Visuomeninių komitetų daugėja

Apžvelgdamas, kokią proporciją savivaldybių tarybos užėmė atstovai, kurie buvo išrinkti per visuomeninius rinkimų komitetus arba išsikėlė asmeniškai, G. Šumskas teigė, kad 2011 m. tokių buvo 5 proc. , o 2015 m. – 9 proc.

Estijoje, kuri šį institutą turi nuo nepriklausomybės pradžios, maždaug ketvirtadalį mandatų savivaldoje gauna tokiu būdu išrinkti atstovai. „Galbūt, ir mes kažkada turėsime panašią situaciją“, – spėjo G. Šumskas.

Pasak jo, komitetai stipriai lenkia partijas pagal kandidatūrų kėlimą.

„2011 m. tendencija buvo tokia, kad komitetų buvo pusantro karto daugiau negu partijų. 2015 m. komitetų jau buvo dvigubai daugiau negu partijų. 2019 m. šita proporcija dar labiau išaugo, ir yra penkis kartus daugiau registruotų visuomeninių rinkimų komitetų negu politinių partijų“, – sakė G. Šumskas.

Tačiau, primindamas tendenciją augti sėkmei rinkimuose, tyrimų vadovas konstatavo, kad tai dar nėra auksinis bilietas būti išrinktam.

Daugiausiai visuomeninių komitetų – Vilniuje

Pristatydamas tyrimų geografinį pjūvį, jų vadovas, konstatavo, kad šiemet visuomeniniai komitetai yra iškėlę kandidatus 48 savivaldybėse.

„Aiškiai ir nuspėjamai pirmauja Vilniaus miestas su aštuoniais komitetais. Klaipėdoje jų yra šeši. Kaune išsiskiria komitetas „Vieningas Kaunas“, jis 2011 m. jau dalyvavo rinkimuose, 2015 m. sudalyvavo sėkmingiau, o šiemet tai yra vienintelis mieste įregistruotas rinkimų komitetas“, – sakė G. Šumskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
3.5789
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sezamai, atsiverk: Sutkus aukštų krašto apsaugos sistemos pareigūnų kabinetuose – kaip namie (114)

Aukštų Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) pareigūnų kabinetuose Lietuvos verslo...

Ulanovui asmeniškai dėkojęs Jasikevičius: čia vyksta aukščiausio lygio atkrintamųjų krepšinis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (98)

Iš skurdžių – į turtuolius. Prieš dvi dienas rezultatyvumo antirekordus fiksavęs Kauno...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (28)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Atsakomybę prisiėmęs Obradovičius: aš juk sakiau, kad „Žalgiris“ sureaguos (1)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą Stambule vėjais paleido turėtą dviženklę persvarą,...

Rungtynių didvyris apie pergalingą savo metimą: visiška nesąmonė specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (9)

Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai Edgaras Ulanovas vedė į pergalę Kauno „Žalgirį“....

„Spinter" apklausa parodė: lietuviai netiki, kad Jurijus Veklenko gali laimėti „Euroviziją“, tačiau paskutinis tikrai neliks (40)

Kol visa šalis laukia didžiosios „Eurovizijos“, o mūsų šalies atstovas šiame konkurse...

Sunku atsikelti, dieną migdo ir nėra jėgų: gydytoja nurodė žingsnius, kaip tai spręsti (1)

Saulė užsibūna vis ilgiau, šildo vis daugiau, tačiau daug kam iš lovos pakilti ryte darosi kai...

„Žalgiris“ įspūdingai smogė atgal – šį sezoną pirmasis triumfavo „Fenerbahče“ tvirtovėje (838)

Eurolygos atkrintamosiose varžybose Kauno „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę ir pirmą kartą...

Orai: po apsiblaususių Velykų – tikra vasara (7)

Šiandien, penktadienį, Lietuvos orus dar lems giedro ir labai sauso anticiklono rytinė dalis.

„Uber“ ruošia naują plėtros strategiją, tik ji nebus pelninga

Jei norite tikėti, kad „ Uber Technologies Inc.“ gali iš nuostolingos pavėžėjimo bendrovės...