aA
Vakaruose geriausiai matomas ir girdimas Kremliaus balsas – televizija RT, kuri seniau vadinosi „Russia Today“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Kritikai teigia, kad televizijos kanalas, kurio veiklos šūkis pompastiškai skelbia „Daugiau klausimų“, daro viską, kad diskredituotų Rusijos valdžios kritikus ir pateisintų Maskvos veiksmus, skelbia „The Guardian“.

„Rusijos skleidžiama propaganda kartais tikrai beprotiška, jie teigia neįtikėtinus dalykus. Nors ir nepriverčia žmonių jais patikėti, veiksmingai griauna bet kokią gynybą. Tai ne tik melas, tam tikra prasme tai nauja sovietų propagandos forma. Tik ši įmantresnė ir rafinuotesnė. Savotiška agresija prieš protą“, – teigia Rusijos ir Rytų Europos ekspertė iš „European Council on Foreign Relations“ centro Kadri Liik. 

Vakarai daugiausia nerimauja dėl Kremliaus įtakos formuojant visuomenės nuomonę Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur, Amerikos pareigūnų teigimu, Maskva siekia skatinti rusų mažumų prorusišką nacionalizmą ir žlugdyti paramą Europos Sąjungai ir NATO.

Ribotų JAV taikomų kovos su Rusijos propaganda priemonių priešakyje – Transliuotojų valdytojų taryba (angl. Broadcasting Board of Governors). Tai federalinė agentūra, atsakinga už „Voice of America“ ir panašių radijo stočių, skirtų Artimiesiems Rytams, Kubai ir Azijai, priežiūrą.

Vienas iš tarybos narių Matthew Armstrongas teigia: „Kremliaus skleidžiama propaganda, pasitelkdama melą ir propagandą, sąmoningai ir nuosekliai siekia sumenkinti visuomenės pasitikėjimą. Ji verčia abejoti – neskatina ieškoti atsakymų, tačiau kelia vis naujų klausimų, todėl žmonės tarsi atbunka. Ji skatina nepasitikėjimą žiniasklaida, demokratija, Europos Sąjunga, NATO, Vakarais“.

K. Liik teigimu, Baltijos šalyse gyvenantys rusai daugiausia naujienų sužino iš Rusijos televizijų.

Vladimiras Putinas, Krymo aneksijos minėjimas Maskvoje
Vladimiras Putinas, Krymo aneksijos minėjimas Maskvoje
© RIA/Scanpix

Anot K. Liik, jos gimtoje šalyje, Estijoje, žiūrovus tarsi magnetas traukia daug populistinių televizijos programų, kuriose Kremliaus propagandai tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų, visai šalia įvairių televizijos žaidimų ir serialų.

K. Liik sako, kad tokios laidos ir toliau augina jau esamas simpatijas Maskvai, tačiau pareigūnė skeptiškai vertina perspėjimus, kad tokios laidos skatina susiskaldymą, kuris keltų grėsmę Baltijos valstybių vientisumui.

„Gana logiška, kad rusakalbiai nėra abejingi Rusijos užsienio politikai. Tačiau taip yra visai ne dėl to, ką jie mato per televiziją. Tokio požiūrio šaknys slypi švietime, nes dauguma istorijos mokytojų patys studijavo sovietiniais laikais“, – sako Rusijos ir Rytų Europos ekspertė.

„Jie skirtingai nei estai vertina tai, ką Rusija daro Ukrainoje, linkę pateisinti Krymo aneksiją. Bet paklausti, ar dėl tautybės jaučiasi diskriminuojami, jie vienbalsiai teigia, kad jokiais būdais ne. Paklausti apie kalbą, vieningai pritaria, kad visi turėtų mokėti estiškai“, – teigia K. Liik.

Baltijos valstybių valdžios atstovai tokiu optimizmu netrykšta, tačiau jų pastangos kovoti su, kaip pavadino Latvijos atstovai, „Kremliaus vykdomu informaciniu karu“, yra menkai koordinuotos ir gana silpnos.

Latvija, kurioje gyvenančių rusų mažuma yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, pasiūlė įsteigti visose Baltijos šalyse transliuosiantį televizijos kanalą rusų kalba. Estija žada jau šiais metais pristatyti savą versiją.

Jungtinė Karalystė ir Danija spaudžia Europos Sąjungą finansiškai remti nepriklausomus televizijos kanalus rusų kalba. Vokietija planuoja pristatyti transliacijų, skirtų konkrečiai rusakalbiams, gyvenantiems Baltijos šalyse. Jungtinės Valstijos pasiūlė naujienų laiką „Current Time“, skirtą minėtajam regionui, tačiau didelio žiūrovų susidomėjimo nesulaukė. JAV kongresmenai Edas Royce‘as ir Eliotas Engelis siūlo įstatymo projektą, kuris padėtų tradicinį „Voice of America“ vaidmenį kovojant su propaganda nepriklausomomis naujienomis nukreipti kita linkme – jai, padidinus pasiekiamumą, tektų intensyviau palaikyti JAV užsienio politiką.

Tačiau tam nepritarė pareigūnai, kurie tvirtino jog tai pakenks Vakarų transliuotojų (kuriuos kai kas jau kaltina propagandos propagavimu) geram vardui ir pasitarnaus Kremliui – bus tarsi patvirtinimas, kad užsienio žinios ne ką patikimesnės už transliuojamas iš Maskvos.

Nors Baltijos valstybės buvo Amerikos dėmesio centre, JAV pareigūnams taip pat kelia nerimą Kremliaus transliacijos buvusiose su Sovietų Sąjunga susijusiose valstybėse. Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje atsirado profesionaliai sukurtų naujienų portalų su promaskvietiška pakraipa, jie dažnai naudojasi postkomunistinių visuomenių nusivylimu, kad negyvenama taip, kaip Vakarų Europoje. JAV teigimu, juos remia nedidelė vadinamųjų interneto trolių kariuomenė ir Maskvos remiami specialistai.

Buvęs Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalų padalinio Baltųjų Rūmų Nacionalinio saugumo taryboje direktorius Andrew Weissas teigė, kad prokremlišką informavimą, žinias skatina V. Putinui simpatizuojantys politiniai lyderiai ir tie, kurie turi verslo ryšių su Maskva.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

„Rusijos vyriausybė bando žaisti antiamerikanizmą, kuris tebėra stipri jėga, taip pat pasitelkti gerai suteptą ir išbandytą įtakos stūmimo ir abipusės komercinės naudos mechanizmą, taip skatindama savo cinišką požiūrį, kaip turėtų veikti tarptautinė sistema. Kai kuriose šalyse, ypač Rytų ar Centrinėje Europoje, šios jėgos yra labai stiprios.“

O ES bando steigti mitų griovėjų būrį, kad šis atremtų Kremliaus pareiškimus apie antirusiškumą. NATO, kurią promaskvietiška žiniasklaida apkaltino konflikto Ukrainoje eskalavimu, siekiant pakenkti Rusijai, įsteigė informacijos centrą su panašiu tikslu Latvijoje.

K. Liik abejoja, kad Vakarų pastangos pakeisti simpatizuojančiųjų Maskvai požiūrį bus vaisingos.

„Žmonės koncentruojasi į komunikaciją, kaip suprasti mūsų žinią. Tačiau jie nepastebi, kad turime bėdos su savo skelbiama žinia. Nebūtinai gyvename pagal modelį, kurį liaupsiname“, – sakė ji ir pabrėžė – JAV ir Vakarų Europos raginimai kovoti už žmogaus teises ir demokratines laisves dažnai skamba tuščiai, kai žmonės prisimena įvykius Artimuosiuose Rytuose, o politikai yra paperkami pinigais.

„Kai gyveni Londone, supranti, kad tai nėra norma. Bet kai esi rusas, apie tai skaitai ir galvoji: žinoma, štai kaip yra, viskas parduodama, nėra skirtumo nuo Rusijos. Manau, mes iki galo nesuvokiame, kaip suprantamas mūsų politinis modelis, kaip kitose visuomenėse gyvenantys žmonės interpretuoja mūsų realybę, remdamiesi savo patirtimi“, – sakė ji.


Alternatyvūs balsai

„Amerikos balsas“. Radijo stotis buvo įkurta praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, pirmos transliacijos buvo skirtos Vokietijai. Po karo radijas transliavo žinias ir nuomonę, skirtas sovietiniam blokui.

Radiją apkaltino esant propagandos įranku iš dalies dėl to, kad jis buvo nukreiptas prieš JAV priešus ir steigė tokias radijo stotis, kaip „Radio Marti“, skirtą Kubai. Jos žurnalistai tvirtino, kad išlaikė nepriklausomybę.

Netrukus po Rugsėjo 11-os teroro išpuolių „VoA“ reportaže apie Afganistaną nuskambėjo tuometinio Talibano lyderio Mullaho Omaro Mohammedo pastabos, tad G. Busho administracija apkaltino radiją suteikiant platformą teroristams. Nuo Šaltojo karo pabaigos „VoA“ ne kartą sumažino biudžetą. Kongresas siekia iš naujo apibrėžti radijo vaidmenį, kad būtų remiama išskirtinai JAV užsienio politika.

„Russia Today“ televizijos kanalas įkurtas 2005 m., kai Rusiją valdė V. Putinas. Iš pradžių tai buvo tik anglų kalba transliavęs naujienų kanalas, tačiau šiuo metu naujienos transliuojamos prancūzų, vokiečių, arabų ir ispanų kalbomis. „Russia Today“ priklauso stotys, skirtos auditorijai JAV ir Jungtinėje Karalystėje (JK).

Šis televizijos kanalas prisistato kaip Vakarų žiniasklaidai alternatyvus žiniasklaidos kanalas, kurio tikslas – mesti iššūkį ortodoksinėms pažiūroms.

„WikiLeak“ įkūrėjas Julianas Assange‘as ir JK parlamento narys George‘as Galloway „Russia Today“ pristatė laidų ciklą, skirtą alternatyviam požiūriui į dabartinius įvykius pateikti. Šiam televizijos kanalui klijuojama Kremliaus propagandą skleidžiančio ruporo etiketė, ypač tai siejama su probleminėmis su Maskva susijusiomis temomis. 

Britų žiniasklaidos kanalus reglamentuojantis „Ofcom“ nustatė, kad „Russia Today“ pateikia informaciją neobjektyviai. Viena iš šiam televizijos kanalui dirbančių žinių pranešėjų iš JAV Liz Wahl 2014 m. pasitraukė iš užimamų pareigų tiesioginiame eteryje, apkaltindama šį kanalą propagandos skleidimu. Kita naujienų pranešėja Abby Martin tiesioginiame eteryje sukritikavo Rusijos įvykdytą įsiveržimą į Ukrainos teritoriją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Anykštėnas koronavirusu susirgo net tris kartus: medikai paaiškino, kaip tai įmanoma (21)

Praėjusią savaitę portalas anyksta.lt išplatino žinutę, jog Anykščių rajono vicemeras,...

15 įmonių išmokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų: didžiausi atlyginimai siekia beveik 23 tūkst. eurų (79)

Daugiau nei 10 tūkst. eurų siekiančius vidutinius atlyginimu s rugpjūtį išmokėjo 15 Lietuvos...

Likimas į verslą vedė lyg už rankos: keistas nutikimas per vestuves, vagystė ir pranašiški paslaptingos bobutės žodžiai (1)

Gal šiandien gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Renata ir švietimo sistemoje dirbantis Gintaras...

Žemės drebėjimo epicentre atsidūrę miestelėnai – sukrėsti: čia atostogaujantis lietuvis pasidalijo liūdnais vaizdais (19)

Graikijai priklausančią Kretos salą ankstų pirmadienio rytą supurtė stiprus žemės...

Veryga: aš iš tikrųjų atsisakyčiau galimybių paso (415)

Toliau tūkstantį naujų atvejų per dieną viršijančius COVID-19 skaičius stebinti Vyriausybė...

Barmenę siutina kolegės elgesys: gauname vienodą algą, bet kai kas neatitinka (18)

Kodėl rūkanti kolegė gali sau leisti pasitraukti nuo darbo vietos dėl žalingų įpročių, o aš...

Kaip infliacija veikia akcijų rinką ir ekonomiką?

Po daugiau nei dešimtmečio į ekonomiką sugrįžo infliacija, o į finansų rinkas nerimas dėl jos...

Viešvilėje – skandalingas kunigo pamokslas: tęsiantis pandemijai liepė nesiskiepyti ir prabilo apie masonų planą (616)

Visuomenėje nerimsta aistros dėl vakcinavimo nuo COVID-19 : žiniasklaidoje, o ypač socialiniuose...

Karolis Kasperas | D+

Niekas nė neįtarė, kad Paryžiaus sekso simbolis gali būti šnipė: kaip skurdi juodaodė prasimušė kelią iki garbės legiono riterės

Kuomet 1939 m. visoje Europoje aidėjo karo būgnai, Prancūzijos karinės žvalgybos tarnyba pradėjo...

Sirvydis vėl turės šansą „Pistons“ klube

Vasarą iš Detroito „Pistons“ atleistas Deividas Sirvydis turės galimybę savo...