Seimo salėje vykstant apkaltos Mindaugui Basčiui procedūrai, parlamentaras, kitų Seimo narių klausiamas, kodėl tęsė bendravimą su buvusiais KGB darbuotojais, nors žinojo apie jų ankstesnę veiklą, iš tribūnos pareiškė: jų praeitį turi vertinti istorikai, o man jie yra Lietuvos piliečiai.
Mindaugas Bastys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Antradienį Seimas slaptu balsavimu apsisprendė nenaikinti parlamentaro M. Basčio, apkaltinto sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, mandato.

Už tai, kad parlamentaro mandatas būtų panaikintas, balsavo tik 72 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 24, dar 11 biuletenių buvo negaliojančių.

Tam, kad parlamentaro mandatas būtų panaikintas apkaltos būdu, už tai slaptu balsavimu turi pasisakyti ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.

Po tokių balsavimo rezultatų Seimo pirmininkas "valstiečių" atstovas Viktoras Pranckietis teigė, jog "nėra ką komentuoti".

Jis tikino, kad šis rezultatas negali būti siejamas su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

"Aiškiai kas nors norėjo, kad "Valstiečių" frakcija nori pavesti (balsavimą - DELFI). Bet vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad "valstiečių" frakcija balsavo už apkaltą", - sakė Seimo vadovas.

Pasak V. Pranckiečio, šis balsavimas parodė, kad Seimas yra nevienalytis. "Seimo nereikėtų niekada vertinti kaip vienos visumos. tai daug įvairių asmenų ir asmenybių, ir iš to kyla mūsų nevienodi rezultatai", - sakė jis.

M. Bastys po balsavimo pareiškė, kad jam buvo labai svarbu, jog būtų išsaugota jo paties ir jo artimųjų garbė.

"Manau, man tai pavyko padaryti", - sakė jis.

Paklaustas, ar taip yra iš tiesų, kai Konstitucinis Teismas yra pripažinęs jį sulaužius priesaiką, parlamentaro mandatą išsaugojęs M. Bastys tvirtino, kad teismas priėmė sprendimą subjektyviais motyvais. "Tik Seimas priima galutinį vertinimą ir sprendimą", - tvirtino politikas.

Jis aiškino manantis, kad sprendimą nešalinti jo iš Seimo nulėmė paties iniciatyva atliktas pasitikrinimas poligrafu - apie tai parlamentarai buvo informuoti posėdžio išvakarėse.

Klausiamas, ar pats galėtų paaiškinti, kodėl Seimo nariai, prieš balsavimą vieningai pasisakę už apkaltą, nubalsavo kitaip, M. Bastys pareiškė jokių specialių žingsnių šia linkme nedaręs. Politikas taip pat teigė dar negalvojęs, ar dalyvaus valdančiosios koalicijos darbe.

Seimas M. Basčio apkaltos ėmėsi po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) praėjusių metų gruodžio 22 dieną paskelbė, kad šis politikas, turėjęs aukštas pozicijas LSDP, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

M. Basčio advokatas Juozas Gaudutis, pasisakęs parlamentaro prašymu, Seimui sakė, kad šiandien politikai nuspręs jo ginamojo likimą, todėl turi žinoti absoliučiai visas faktines aplinkybes, kad nesuklystų priimdami sprendimą. Jis žadėjo pateikti naujus duomenis, kurie charakterizuoja M. Bastį ir jo veiksmus.

Advokatas teigė, kad tuo metu, kai, siekdamas leidimo dirbti su slapta informacija, pildė Valstybės saugumo departamento (VSD) teiktą klausimyną, M. Bastys pateikė informaciją, kuri esą buvo įvertinta kaip pakankama. Jo teigimu, ginamojo pasiteisinimai, kad jis, pildydamas klausimyną, nesuprato ar netinkamai atsakė į klausimą apie savo pažintį su P. Vojeika, VSD toliau nebuvo nagrinėjami, parlamentaras nebuvo tikrinamas poligrafu.

Tai buvo padaryta paties parlamentaro ir jo advokato iniciatyva Lenkijoje - po jo esą pateikta išvada, kad M. Bastys, atsakydamas į VSD klausimyną, sąmoningai ir tyčia nenuslėpė savo pažinties su buvusiu KGB darbuotoju.

J.Gaudutis teigė, jog neatsakytas dar vienas svarbus klausimas - ar M. Bastys buvo verbuotas užsienio žvalgybų darbui prieš Lietuvą. Esą tam išsiaiškinti buvo pasitelktas buvęs VSD darbuotojas, turintis darbo su melo detektoriumi patirtį. Jam esą patikrinus parlametarą, buvo nustatyta, kad į pateiktus klausimus politikas atsakė atvirai ir nemelavo.

"Dėl to nebeliko pagrindo M. Bastį apkaltinti ir padaryti jam nepalankų politinį sprendimą", - Seimo narius tikino J. Gaudutis. Jis prašė neatimti mandato iš M. Basčio.

"Tepadeda jums dievas nepadaryti klaidos", - kalbėjo advokatas.

Seimo narių pasisakymuose palaikymas neskambėjo

Prieš balsavimą teikdami klausimus M. Basčiui ir jo advokatui, parlamentarai buvo griežti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas "valstietis" Vytautas Bakas teiravosi, ar M. Bastys galėtų pats suformuluoti klausimą, į kurį jam atsakant būtų aišku, kad P. Vojeika buvo KGB pareigūnas. "Kaip toks klausimas turi skambėti, kad jį suprastumėte?", - klausė politikas.

M. Bastys sakė šią temą aiškinęsis su lietuvių kalbos specialistais. "Mano supratimu, turėtų būti įrašyta skliausteliuose, kad tai apima ir buvusias valstybes. Kada klausiama, ar pažįstate esamą, buvusį žvalgybininką, aš suprantu konkrečiai apie dabar esančias valstybes, ir man net į galvą neateina, kad turėčiau mąstyt apie buvusias valstybes", - tvirtino jis.

Konservatorius Andrius Kubilius teiravosi: ar M. Bastys nesirengia pats atsistatydinti?

M. Bastys teigė turėjęs tokių minčių, bet po to atsiklausęs savo rinkėjų Zanavykų vienmandatėje apygardoje, ir sulaukęs visiško palaikymo.

Jis taip pat aiškino, kad jo atveju savo prievolės informuoti apie galimas grėsmes dėl turimų ryšių, kuri galiojo iki 2013 metų, neįvykdė VSD. "Mes kiekvienas galime papulti į nepavydėtiną situaciją. Visi žinote, kad aš bendravau su Lietuvos piliečiais, ir man nekilo dėl jų jokių abejonių, nes kitokios informacijos neturėjau. Tą informaciją galėjo turėti tik VSD", - tvirtino jis.

Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis Stasys Jakeliūnas posėdyje prisipažino dar neturintis galutinio atsakymo, kaip balsuoti dėl M. Basčio, ir teiravosi, ar apkaltos sūkuryje atsidūręs politikas pats pripažįsta turėjęs netinkamų kontaktų. M. Bastys į šį klausimą atsakė aptakiai, teigdamas, jog, kaip visi žmonės, daro klaidų.

Atsakydamas į parlamentarės Dovilės Šakalienės pateiktą klausimą, kodėl, žinodamas, kad jo pažįstami asmenys turėjo ryšių su KGB, toliau tęsė bendravimą, M. Bastys sakė: „Seimo nario mandatas yra laisvas, tai pabrėžia ir KT. Šiuo atveju ir buvę KGB darbuotojai yra Lietuvos piliečiai. Jie čia gyvena, dirba. Man, kaip Seimo nariui, nėra galimybės juos ignoruoti. Vertinimai, ką ir kaip jie darė, yra istorikų dalykai. O aš turiu atstovauti visus. Iš kitos pusės, jei atkreipsite dėmesį, aš ir nebendravau nuolatos. Aš asmeniškai tų susitikimų neieškojau.“

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teiravosi apie M. Basčio santykius su įmone "Rosatom".

"Ar jūs sutinkate su teiginiu, kad "Rosatom" atstovauja Kremliaus interesus ir kad jos interesai Baltijos šalyse, konkrečiai Lietuvoje, iš esmės prieštarauja Lietuvos saugumui? Ar sutinkate, kad "Rosatom" yra ta kompanija, kuri daro viską, kad užkirstų kelią Lietuvos sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais?", - klausė L. Kasčiūnas.

M. Bastys tvirtino, kad "Rosatom" yra "valstybės įmonė ir atstovauja visų pirma Rusijos valstybės interesus".

"O dėl to, kaip ši įmonė veikia Lietuvos interesus, čia jau yra sudėtingiau. Kadangi ši kompanija dirba ir veikia legaliai uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tai yra faktas. Šiuo atveju, ar ta kompanija gali uždarinėti, ar negali uždarinėti atominės elektrinės, klausimas yra nekvestionuojamas. Europos Komisija tuo klausimu yra ne kartą pasisakiusi. <...> Lietuva esame pasirinkę savo kelią, ir tuo keliu turime vadovautis, tai suprantama", - sakė M. Bastys.

Bylą nagrinėjusį KT apkaltino šališkumu

Seimo plenarinio posėdžio išvakarėse M. Bastys tvirtino pats atsistatydinti neketinantis ir esantis pasirengęs sulaukti procedūros pabaigos. Parlamentarams jis išplatino laišką, kuriame informavo apie kreipimąsi į KT, prašant peržiūrėti ankstesnį sprendimą. Politiko nuomone, nagrinėjant jo bylą KT galėjo būti pažeistas nešališkumo principas. Politikas taip pat pridėjo papildomos informacijos apie savo pasitikrinimo poligrafu rezultatus.

M. Bastys nurodė tikrintis poligrafu vykęs į Krokuvą (Lenkija). „Profesorius Janas Widackis, beje, buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, šiuo metu Lietuvos garbės konsulas Lenkijoje, atliko šį tyrimą, kuris atitinka tarptautinius standartus, pagal amerikietišką programą. Išvados jau padarytos, jose konstatuojama, kad aš buvau nuoširdus atsakinėdamas į klausimą dėl ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika“, – agentūrai ELTA sakė politikas.

Apkaltos laukiančio politiko laiškas parlamentarams buvo aptartas antradienio ryte vykusioje Seimo Seniūnų sueigoje.

„Tačiau Seniūnų sueigoje buvo pasakyta, kad dar vieno kreipimosi į KT procedūros nėra numatytos, todėl M. Basčio prašymas buvo aptartas, bet nesvarstytas“, – DELFI sakė Seimo Mišrios grupės, kuriai priklauso M. Bastys, vadovas Bronislovas Matelis.

Jis teigė, kad M. Bastys pasisakė ir antradienio ryte vykusiame Mišrios grupės susirinkime. „Jis pristatė savo nuomonę, poligrafo tyrimo rezultatus ir prašė paramos. Mes jį išklausėme, bet jokių sprendimų nepriėmėme“, – aiškino B. Matelis.

Ryšiai su Kremliaus įtakos asmenimis

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Dėl šių ryšių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovo mėnesį atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

Praėjusių metų birželio 6-ąją Seimas pritarė specialiosios parlamentinės tyrimo komisijos, vadovautos „valstietės“ Agnės Širinskienės, išvadai, kad M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti parengtose išvadose, prieštarauja Konstitucijai. Po šio sprendimo Seimas kreipėsi išvados į KT.

Seimo komisija teigė susisteminusi duomenis apie tai, kaip M. Bastys siekė nuslėpti palaikęs kontaktus su VSD akiratyje esančiais asmenimis, žinojęs jų interesus, jiems tarpininkavęs ir vykdęs įvairius pavedimus. Konstatuota, kad šis politikas palaikė ryšius su P. Vojeika, kuris yra dirbęs Sovietų KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, šios represinės struktūros rezidentūroje Suomijoje, o vėliau ėjo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas.

Tyrėjai rašė, kad M. Bastys apie P. Vojeiką VSD pareigūnams papasakojo tik tada, kai buvo specialiai apie jį užklaustas. Jis teigė, kad pažintis įvyko tarp 2000 ir 2008 metų, tarpininkaujant J. Kostinui, kuris tuo metu buvo aktyvus rusų diasporos Lietuvoje atstovas, o vėliau buvo vadinamas Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu.

Politikas taip pat patvirtino žinojęs, kad P. Vojeika yra dirbęs KGB ir Rusijos GRU. „Aišku, jis yra užsiminęs, kad mūsų bendravimas gali vienaip ar kitaip, nu, man ne visai gali būti palankus. Ir jeigu žiniasklaida apie tai užsimintų, sakykime, apie tai parašytų... tai buvo apie tai užsiminta“, – patvirtino M. Bastys.

Vėliau, liudydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jis poziciją pakeitė. Paklaustas ar žinojo, kad P. Vojeika yra KGB darbuotojas ir ar jam žinoma, kad Rusijos transporto ir energetikos sektoriaus vadovaujančias pareigas užimančių asmenų didelė dalis yra buvę KGB ir FSB darbuotojai, M. Bastys atsakė: „Galiu labai trumpai pasakyti. Ne, nėra žinoma.“

Specialioji tyrimo komisija, remdamasi VSD pateiktais dokumentais bei NSGK išvada, konstatavo, kad 2012 metais J. Kostinas supažindino M. Bastį su „Rusatom overseas“ (dukterinė „Rosatom“ įmonė) direktoriumi Rytų Europai Aleksandru Mertenu. J. Kostinas prašė M. Basčio suorganizuoti susitikimus su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi bei energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi.

Pats M. Bastys tvirtino, kad iš viso yra organizavęs tik du A. Merteno susitikimus – vieną su A. Butkevičiumi ir vieną su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu (abu 2013 m. vasario mėnesį). V.Gedvilo susitikimas su A. Mertenu, tarpininkaujant M. Basčiui, įvyko Seimo pirmininko kabinete Seimo rūmuose. Apie jį nebuvo viešai paskelbta Seimo pirmininko oficialioje darbotvarkėje.

Specialioji tyrimo komisija nustatė, kad M. Bastys dar iki susitikimo su V. Gedvilu organizavimo buvo A. Butkevičiaus įspėtas, kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“. Vis dėlto M. Bastys ir toliau tvirtino: „Vizito tikslas yra labai toks, gal pavadinčiau, geros valios, nes ginčas dar nebuvo baigtas Ignalinos AE uždarymo klausimu“.

Specialioji tyrimų komisija nurodo, kad surinkta medžiaga leidžia teigti, kad susitikimo su V. Gedvilu pagrindinis tikslas buvo Lietuvą įtraukti į „Rosatom“ projektus.

M. Bastys, priklausantis LSDP, buvo išrinktas į Seimą 2000-2004 metų kadencijai. 2004-aisiais, pralaimėjęs rinkimus Šakių apygardoje, jis dirbo žemės ūkio ministro patarėju, o nuo 2006 metų buvo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju žemės ūkio klausimais.

Vėl į Seimą M. Bastys grįžo po 2008 metų rinkimų. Per 2016 metų rinkimus jis pergalę pelnė Zanavykų vienmandatėje apygardoje, antrajame ture nugalėjęs konservatorių Arvydą Vidžiūną. Seimui panaikinus M. Basčio mandatą per apkaltą, šioje apygardoje turės būti surengti nauji rinkimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vadina cinišku susidorojimu: priežastis atimti darbą – teatro dulkės (1)

Skandalas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Informavęs apie 45 proc. nedarbingumo lygį, garsus...

Ekspertas apie dar vieną atostogautojų fiasko Vilniaus oro uoste: šių oro linijų skrydžiai – lyg tiksinčios bombos (52)

Sekmadienio rytą, birželio 24 d. Vilniaus oro uoste daugiau nei 14 valandų įstrigę keleiviai...

Imigrantą Lietuvoje parklupdė biurokratai: ligoninėje, užuot gydę, ieškojo sveikatos draudimo (54)

Ketvirtus metus Panevėžyje gyvenančiam vengrui Kristianui labai patiko mylimosios Sigitos gimtinė....

Stebi pokyčius Šiaurės Korėjoje: tai neįtikėtina (20)

Pchenjanas pirmadienį mini Korėjos karo pradžios 68-ąsias metines, tačiau į akį krito tai,...

Kam paskutinės grupės rungtynės taps lemtingos – intriguojantys FIFA 2018 scenarijai (18)

Prieš prasidedant trečiajam pasaulio futbolo čempionato grupių etapo turui pirmadienį FIFA...

Kinija ir ES imasi už rankų: žada ginti pasaulinę prekybą nuo Trumpo prekybos karo (7)

Europos Sąjunga ( ES ) ir Kinija pirmadienį prisižadėjo ginti taisyklėmis grįstą tarptautinę...

„Novaja gazeta“: Pskovo srities kapinėse atsirado naujų desantininkų kapų (5)

Rusijos leidinys „ Novaja gazeta “ informuoja apie naujus karių kapus Pskovo srityje esančiose...

Geriausiųjų sąraše – restoranas, kuriame paragausite to, ką praėjusiais amžiais valgydavo Lietuvos aukštuomenė

Trečius metus iš eilės sėkmingai besivystantis „30 geriausių restoranų“ Lietuvoje...

Planas, kaip užvaldyti gatvę: savivaldybė – lyg nuolanki tarnaitė (122)

Vilniuje esančių Pavilnio sodų gyventojai jau ilgą laiką siekia atverti visuomenei gatvę, kuria...

Paskelbė naujas didžiausias algas: dešimtuke – netikėti naujokai (161)

Daugiau kaip 18 tūkst. Eur – tokia didžiausia vidutinė alga gegužės mėnesį mokėta vienoje...