Tėvai persimokė už vaikus – vidurkius ves atsižvelgus į ankstesnius rezultatus

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje metinis įvertinimas įprastai vedamas iš dviejų – pirmojo ir antrojo pusmečių. Direktorius Gintaras Alfonsas Petronis „Delfi“ sakė, jog šiemet, atsižvelgę į tai, kad antrojo pusmečio mokymas didžiąja dalimi vyko nuotoliniu būdu, svaresnis bus pirmojo pusmečio įvertinimas. „Iš esmės, rezultatai nelabai skiriasi, bent pradinėse klasėse – čia nėra rašomi pažymiai, tik bendras įvertinimas. Pradinių klasių mokytojai pakankamai gerai pažįsta savo ugdytinius, gali objektyviai įvertinti“, – aiškino jis.

Ankstesni pasiekimai – svaresni

Visai kita – 5-8 klasių moksleivių pasiekimai. Nuspręsta, jog vertinimo pagrindu taps pirmojo pusmečio rezultatai. Tarkime, jei pirmojo pusmečio pažymys buvo 5, o antrojo 6 (kuriuo metu vyravo nuotolinis mokymosi būdas) – tokiu atveju, metinis pažymys būtų 5.

Nuotolinis mokymas, anot G. A. Petronio, neleidžia visiškai objektyviai įvertinti vaiko pažangos, gebėjimų ir žinių. „Žinoma, ieškome būdų, naudojame ir video žinių patikrinimą, ir mokytojai stengiasi stebėti ar užduotys atliekamos savarankiškai. Vis tiek, tai neatstoja tikros pamokos“, – įsitikinęs direktorius.

Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje šiais mokslo metais metinis trimestras 1-4 klasėse greičiausiai bus vedamas atsižvelgiant į antrojo trimestro rezultatus ir bendrą mokinio mokymosi lygį, nors anksčiau būdavo vertinama pagal trečiojo trimestro įvertinimus. „Delfi“ kalbinta progimnazijos direktorė Daina Valackienė sakė, jog taip būtų paprasčiau įvertinti bendrą mokinių pasiekimų lygį.

Nuotolinis mokymas, anot jos, neatspindi realių vaiko galimybių ir žinių. Pedagogai pastebėjo, jog tėveliai būdami šalia ištaiso atžalų darbelius, atlieka rašto darbus. Ir tai, esą visai suprantama – tėvų kantrybė ribota, tai išduoda super geri trečio trimestro rezultatai. „Greičiau pasakome atsakymus, nei mokiname mokytis ar skatiname išmokti“, – pateisino tėvų elgesį D. Valackienė.

Atsižvelgs į kiekvieną situaciją

Nuotolinis ugdymas atnešė daug iššūkių, tačiau, D. Valackienės manymu, galiausiai pavyko prisitaikyti. Pats savaime jis nėra blogas, tik šiek tiek kitoks nei mokykloje – ne visi mokiniai geba įsisavinti rašytinę informaciją. „Pabandykite pusę dienos skaityti dokumentus – pavargsi. Užtat mokykloje mokomąją medžiagą išaiškina pedagogai – bendrai aptaria, pasigilina“, – palygino ji.

Visada atsiranda nepatenkintų gautu įvertinimu. Visgi D. Valackienė vylėsi, kad šįsyk klausimas išsispręs sėkmingai – mokytojai atsižvelgs į kiekvieną situaciją, išvesti mokymosi vidurkiai nebus neteisingi.

Sostinės Jeruzalės progimnazijoje ugdymo procesas taip pat skirstomas pusmečiais. Direktorius Linas Vasarevičius pabrėžė, jog šiuo etapu svarbiausia yra susidėlioti darbotvarkę, jos laikytis – moksleivių pasiekimai vienaip ar kitaip bus įvertinti. Juolab kad pradinėse klasėse yra pagrindinis mokytojas ir keli dalykininkai – jie gerai pažįsta vaikus, komunikuoja su tėvais.

L. Vasarevičius įžvelgė pozityviąją nuotolinio ugdymo pusę – tėvai galėjo atidžiau pažvelgti į tai, kaip jų atžaloms sekasi mokintis, nes neretai per skubą to nepastebi. „ Aišku, tėvams teko nemenkas iššūkis susitvarkyti su technologijomis, tačiau tokia yra situacija, niekas tam nesiruošė iš anksto“, – kalbėjo progimnazijos direktorius.

Jis svarstė, jog galbūt dėl susiklosčiusios sudėtingos padėties įvertinimai nebūtinai turi būti itin tikslūs. „Ir su mokytojais padiskutuojame – kaipgi nuspręsti, pasakinėjo tėvai ar ne? Kita vertus, ar blogai, kad užduotis atlieka kartu? Žinoma, savarankiškumas svarbu, bet ir tėvai tai supranta. Norint, kad vaikas ką nors pasiektų, jį reikia ugdyti, suteikti visokeriopą pagalbą“, – jautriai į problemą žvelgė pašnekovas.

Dabartinis mokymas, L. Vasarevičiaus manymu, neapsieina be komunikavimo. „Aiškinamės, kaip visgi turėtume vertinti, bet aišku viena, – taisyklių čia nesurašysi. Sužinoti, ar vaikas nusirašė, ar jam pasakinėjo yra įmanoma, užtenka mokytojui užduoti kontrolinį klausimą“, – neabejojo jis.

Nusprendė pačios mokyklos

Į klausimą, ar tikslinga vedant vidurkius atsižvelgti į ankstesnius rezultatus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigė, jog taip nusprendė pačios mokyklos. „Mokytojai pažįsta kiekvieną mokinį, suvokia kiekvieno galimybes, matyt, galimi ir tokie sprendimai vertinant mokinius, kad būtų išvengta nesusipratimų. Tačiau mokyklos per el. dienynus ar kitu būdu turi informuoti tėvus ir mokinius, koks bus vertinimas, kokia to priežastis“, – įspėjo jie.

Asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė taip pat tikisi, kad ugdymo įstaigose sprendimai bus priimami tariantis su visa mokyklos bendruomene, tėveliais.

Mokykloje vaikams sudarytos vienodos sąlygos, o nuotolinio ugdymo metu mokymosi aplinka pasikeitė, kaip ir mokinių žinių įsisavinimo galimybės. „Galime daryti prielaidą, kad sunkesnėmis sąlygomis gyvenantiems vaikams, kurie neturėjo kompiuterio, interneto, mokymasis namuose nulemė žemesnius mokymosi rezultatus“, – sakė K. Paulikė.

Tačiau kitai daliai vaikų, ypač turintiems jautrią sensoriką, mokymasis namuose kaip tik sukūrė palankią ugdymosi aplinką, todėl jų mokymosi rezultatai pagerėjo. Kitiems priešingai, labiau patiko mokytis mokykloje, kur turėjo galimybę bendrauti, žaisti, diskutuoti. Namuose nebenori mokytis, pyksta, tapo jautrūs, pavargę. Vaikai skirtingi, kaip ir jų namų aplinka, į kurią laikinai persikėlė ugdymo(si) procesas.