Testą rinkėjai gali atlikti puslapyje manobalsas.lt Kaip skelbiama portale, „šiame puslapyje žmonės yra kviečiami atlikti trumpą testą ir sužinoti, kurie politikai ar partijos yra arčiausiai jų pažiūrų“.

Prie projekto aprašymo taip pat nurodoma, kad tokiu būdu politologai lietuvius balsuojant kviečia remtis racionaliu protu, o ne emocijomis.

„Klausimyno pagrindą sudaro visuomenei svarbūs klausimai iš įvairių sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, ekonomikos, užsienio politikos, kultūros. Tikimės, kad žmonės, žinodami politikų poziciją jiems rūpimais klausimais, galės priimti racionalų sprendimą, kuris politikas sugebės juos geriausiai atstovauti“, – kokių sričių klausimai paliečiami teste, rašoma manobalsas.lt

Kaip DELFI teigia TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, panašūs klausimynai sudaromi visose Vakarų šalyse.

„Mes vadovaujamės panašiais principais, kaip kitose šalyse tokie testai daromi. Jie dažniausiai daromi politologų parenkant tam tikrus klausimus, kurie, viena vertus, toje šalyje būtų aktualūs, relevantiški, kažkokie reikšmingi viešosios politikos klausimai. Iš kitos pusės, kad jie atspindėtų vertybinius skirtumus. Ne šiaip sau kažkokie klausimai, kuriems visos partijos ar kandidatai pritartų, bet tokie, kurie diferencijuotų, pagal pažiūras atskirtų, šiuo atveju, kandidatus į prezidentus“, – aiškina pašnekovė.

Ainė Ramonaitė

Teste – keturios grupės klausimų

Mokslininkų sukurtame teste klausimai suskirstyti į keturias grupes: visuomenė ir kultūra, rinka ir valstybė, užsienio politika, Europos Sąjunga.

VU TSPMI politologų sudarytas klausimynas, pasak A. Ramonaitės, pirmiausiai buvo išsiuntinėtas visiems kandidatams į prezidentus: „Prezidentinio testo metodologija yra tokia, kad mes apklausėme pačius kandidatus. Tuos klausimus jiems išsiuntinėjome ir jie patys atsakė taip, kaip jie norėjo.“

Kalbėdama apie teste parinktas temas, profesorė atkreipė dėmesį, kad ekonominiai ir kultūriniai klausimai tokiuose testuose įprasti ir kitose Vakarų valstybėse, tuo tarpu užsienio politikos klausimai labiau orientuoti į santykius su Rytų kaimynėmis, nes Lietuvoje tai esą visada aktuali tema.

Prezidentinio testo metodologija yra tokia, kad mes apklausėme pačius kandidatus. Tuos klausimus jiems išsiuntinėjome ir jie patys atsakė taip, kaip jie norėjo.
A. Ramonaitė

„Standartiškai Vakaruose yra tokios dvi pagrindinės vertybinės dimensijos – ekonominė kairė–dešinė ir yra tokia liberalizmo–konservatyvizmo ar kažkaip kitaip ją galima įvardinti, bet iš esmės labiau kultūros–moralės srities klausimai. Mes dar turime tokią papildomą dimensiją, susijusią su užsienio politika, t.y., santykių su Rusija ar apskritai Rytų kaimynėmis dimensija, nes pas mus tai visą laiką būna labai reikšmingas dalykas Lietuvos politikoje.

Kadangi dabar turime ir Europos Parlamento rinkimus, laike beveik sutampančius su prezidento rinkimais, tai turime dar vieną dimensiją – požiūrį į Europos Sąjungą, grubiai tariant – daugiau Europos ar mažiau Europos, ar kad Europos Sąjunga būtų kuo vieningesnė įvairiais klausimais ir daugiau galių būtų perkelta Europos Sąjungai, ar mano priešingai, kad valstybės turėtų išlaikyti kuo daugiau autonomijos“, – apie teste paliečiamas sritis pasakoja A. Ramonaitė.

Galima pažiūrėti, kaip atsakė kandidatai

Anot mokslininkės, teste yra ir tokių klausimų, kurie nepatenka į nė vieną dimensiją, tačiau Lietuvoje šiuo metu yra aktualūs, pavyzdžiui, dvigubos pilietybės klausimas. Atlikus visą testą vartotojas gali pamatyti politinį žemėlapį, kuriame parodoma jo pažiūrų vieta bei kandidatų į prezidentus pažiūros.

Žemėlapyje paspaudus ant konkretaus kandidato ikonos galima pažiūrėti, kaip jis atsakė į konkrečius klausimus.

„Tiesiog vartotojas gali pasižiūrėti kandidatų į prezidentus atsakymus į kiekvieną iš tų klausimų. Viena vertus, vartotojas mato tokį bendrą vaizdą, bendrą paveikslą, kaip išsidėlioja kandidatai, ir jis pats bendrame politiniame žemėlapyje. Kita vertus, galima eiti per kiekvieną klausimą atskirai, ir, jeigu, tarkime, žmogus domisi kažkokiu konkrečiu klausimu, tai jis gali pamatyti, kaip kiekvienas kandidatas atsakinėjo į tą klausimą ir pasilyginti su savo vertinimais“, – aiškina A. Ramonaitė.

Aišku, šiemet vyksta labai daug debatų, bet norint visus tuos debatus klausyti reikia labai daug laiko. Mūsų įrankis yra šiokia tokia pagalba tiems rinkėjams, kurie nori tarsi racionaliai spręsti, bet neturi labai daug laiko ir nori greitai vienoje vietoje pamatyti visą bendrą paveikslą.
A. Ramonaitė

Lietuviai dažniausiai kaskart renkasi iš naujo

Paklausta, ar lietuviai balsuodami rinkimuose dažniau vertina kandidatų vertybinį požiūrį, ar visgi renkasi pagal emocijas, profesorė tikina, kad vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga.

„Šiaip jau Lietuvoje, ko gero, kaip bebūtų keista yra daugiau erdvės tokiam vertybiniam balsavimui, kadangi yra labai daug žmonių, kurie kiekvieną kartą iš naujo sprendžia už ką balsuoti, t.y., neturi kažkokių ilgalaikių partinių preferencijų. Jeigu žmonės turi ilgalaikes partines preferencijas, tada jie iš naujo jau nebegalvoja už ką čia balsuoti, tiesiog balsuoja už savo partijos kandidatą ir daugiau nesuka sau galvos. Dažnu atveju Vakaruose taip žmonės elgiasi, o pas mus daug žmonių kiekvieną kartą renkasi iš naujo“, – pastebi pašnekovė.

Ainė Ramonaitė

Vis dėlto atsakyti, kaip kaskart renkasi lietuviai, pasak mokslininkės, sudėtinga. Rinkėjai, teigia ji, dažniausiai įsivaizduoja, kad žino politikų vertybes ir programas, tačiau paradoksalu tai, kad dažniausiai tų programų nėra skaitę.

„Juk tų programų daugelis žmonių neskaito ir net nelabai jas lengva surasti. Aišku, šiemet vyksta labai daug debatų, bet norint visus tuos debatus klausyti reikia labai daug laiko. Mūsų įrankis yra šiokia tokia pagalba tiems rinkėjams, kurie nori tarsi racionaliai spręsti, bet neturi labai daug laiko ir nori greitai vienoje vietoje pamatyti visą bendrą paveikslą.

Aišku, yra ir kiti būdai. Kai kurie žmonės gal patys sau to nepripažįsta, bet iš tikrųjų žiūri į tokį bendrą įvaizdį, kas labiau patinka–nepatinka. Paskui sunku išnarplioti to bendrojo sprendimo priežastis, nes į vieną vietą susijungia daug dalykų – net ir kandidato išvaizdos dalykai, ir kažkokie stiliaus dalykai, ar jam patinka, kaip tas kandidatas kalba, ar jis ramus, ar jis ūmus – vieniems patinka vienokie, kitiems kitokie. Iš dalies vis tiek ta partinė tapatybė ir vertybės tam tikrą giluminį vaidmenį vaidina, net jeigu žmogus tuo metu to ir nesuvokia, bet, tarkim, jis tiesiog tam tikros partijos arba tam tikrų vertybių kandidato niekada nesirinks, nesvarbu, koks jis gražus ar iškalbus būtų. Jis tiesiog savo galvoje eliminuoja tam tikrus kandidatus ir renkasi iš mažesnio kiekio. Galiausiai pasidaro tas sudėtinis, jungtinis sprendimas“, – teigia A. Ramonaitė.