Pasak jo, testavimo apimtys po šventinio laikotarpio vėl išplėstos, teigiamų tyrimų dalis nukritusi iki 15 proc., tačiau dėl to, teigia mokslininkas, skubėti džiaugtis nereikėtų.
„Džiaugtis aš neskubėčiau, nes (pacientų, – aut. p.) skaičiai ligoninėse dar nekrenta. Jei šnekame apie kokius nors atlaisvinimus, tai kol sveikatos apsaugos sistema nepradės funkcionuoti normaliai, tai atlaisvinti (karantiną, – aut. p.) reikštų vėl ją apkrauti papildomai. Mes negalime sau to leisti“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį sakė V. Zemlys-Balevičius.
Jo teigimu, nerimą kelia ir įvairiose valstybėse fiksuojamos koronaviruso atmainos.
„Jei mes dabar pradėsime atlaisvinti ir ateis ta atmaina, mes vėl turėsime ligoninių „užspaudimą“, o tai reikštų papildomas mirtis. Dėl to reikia atsargiai kalbėti apie ribojimų atlaisvinimą“, – pabrėžė mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius kalbėjo, kad šią savaitę toliau bus stebima šalies koronaviruso atvejų statistika – pandemiją galima laikyti valdoma, kai teigiamų tyrimų dalis, pasak jo, sudaro 4 proc.
„Ką reiškia, jei mes atlaisviname ir negalime kontroliuoti epidemijos? Tai reiškia, kad mes savaitę, dvi pasidžiaugsime laisvesniu gyvenimu ir tada vėl porai mėnesių „sėsime“ į tą patį karantiną. Tai ar to – savaitę pailsėti ir paskui vėl grįžti į tą patį karantiną – mes visi norime? Tikriausiai ne. Apie tai reikia diskutuoti“, – kalbėjo prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją savo teritorijose seka ir savivaldybių administracijos.
„Alytus padidino testavimą, ėmėsi tam tikrų priemonių ir turi savo rezultatą. Jie iš tikrųjų parodė mums – jeigu padidini testavimą, koks tikrasis tas (pandemijos, – aut. p.) veidas. Jei Alytuje mes turime didesnį testavimą ir atvejų skaičius nekrenta, gal tai yra ženklas, kad kritimas nėra tvarus arba tiek aukštai esame, kad dar yra blogai“, – sakė duomenų mokslininkas.
„Nėra linksmų naujienų, mes negalime atsipalaiduoti. Deja, su pandemija teks gyventi“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.
Anot jo, nerimą kelia tiek COVID-19 atmaina iš Jungtinės Karalystės, tiek viruso mutacija, užfiksuota Pietų Afrikoje.
„Kas yra mano baimė ir neatsakytas klausimas – mes dėl tos atmainos arba valdome pandemiją, arba turime didžiulius apribojimus. Tarpinių variantų nėra dėl greito plitimo“, – kalbėjo mokslininkas.
Dėl to, pasak jo, kol kas sudėtinga pasakyti, kada galima tikėtis karantino ribojimų mažinimo.
„Kol mes neatstatome ligoninių, neturime sukurtų sistemų epidemijai kontroliuoti, atlaisvinimas būtų klaida. Praėjusiais metais nuo koronaviruso mirė 2000 žmonių. Jei mes nesuvaldysime pandemijos, šiais metais turėsime panašų skaičių. Ar mes galime sau tai leisti? Žmonių gyvybės, man atrodo, yra svarbiau“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.
Naujausia analizė rodo gerėjimo ženklų
Sausio 7 dienos turimus duomenis ir jų analizę Vyriausybei pateikė duomenų analitikas Aistis Šimaitis.
Jis rašė, kad bendra situacija rodo tam tikrą pandemijos dinamikos rodiklių pagerėjimą.
„Apibendrinant situaciją matome kai kurių pandemijos dinamikos rodiklių pagerėjimą (paros atvejų skaičius, teigiamų testų procentas), tačiau 20-yje savivaldybių šie rodikliai vis dar kyla. Mobilumas šalyje kritęs lyginant su pirma gruodžio puse, bet yra šiek tiek didesnis, nei buvo pavasarį. Sunkių pacientų skaičius ligoninėse vis dar auga, mirčių nuo COVID-19 augimas, taip pat bendro mirčių perviršio augimas sulėtėjęs, tačiau mažėjimo tendencijų dar nematome“, – ataskaitoje rašė jis.
A. Šimaitis pažymėjo, kad nors yra pastebimi pirmieji gerėjimo ženklai, juos vertinti dar per anksti.
„Praėjus dviem savaitėm po karantino sugriežtinimo pradėjome matyti pirmuosius poveikio ženklus ir per ateinančias 10 dienų galėsime įvertinti, ar šios tendencijos tvarios. Jei paros atvejų skaičiaus, teigiamų testų procento ir pandemijos pagreičio kritimai yra tvarūs ir atspindintys realią situaciją, kitą savaitę turėtume matyti efektą ligoninėse“, – praėjusią savaitę rašė jis.
1. Atvejų ir tyrimų dinamika – atvejų ir teigiamų tyrimų procentas Lietuvos mastu krito, tačiau dar turime 20 savivaldybių, kur bent vienas iš jų kyla.
a) Šią savaitę kasdien užfiksuojame mažiau atvejų, nei prieš tai buvusias 2–4 savaites. Naujų atvejų per 7 dienas turime apie 2000 ir 14 d. sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra apie 1150.
b) Atvejų skaičius ir teigiamų atvejų procentas krenta daugumoje savivaldybių. Atvejų skaičius krito ir per šventinį laikotarpį dėl mažiau atliekamų tyrimų, bet teigiamų tyrimų procento kritimas užfiksuotas tik praeitą savaitę.
c) Pandemijos pagreitis Lietuvoje neigiamas jau 5 dienas, bet tvariai tendencijai patvirtinti reikia bent 10–14 dienų – tiek trunka maksimalus COVID-19 inkubacinis periodas. Daugumoje savivaldybių matome tiek atvejų, tiek teigiamų testų procento mažėjimą, tačiau yra 20 savivaldybių, kur to dar nėra, t. y. vis dar kyla arba atvejų, ir/arba teigiamų testų procentas lyginant paskutines 7 dienas su prieš tai buvusiomis.
2. Mobilumas šalyje išlieka gerokai mažesnis nei lapkričio mėnesį, bet, išskyrus šventinį laikotarpį, yra aukščiau pavasarinio lygio. Pagal „Google“ duomenis laikas, praleistas namuose, šiuo metu viršija pavasario skaičius.
3. Nors bendras pacientų skaičius ligoninėse stabilus, užimtų gydymo ir reanimacijos lovų skaičius auga ir šią savaitę, čia matome rekordus. Sunkesnių pacientų skaičius ligoninėse turi pradėti stabilizuotis 10–14 dienomis nuo atvejų piko – šią tendenciją galėsime įvertinti kitą savaitę.
4. Mirčių skaičius, tiek bendras, tiek nuo COVID-19, pastarąsias dvi savaites išliko stabilus. Diagramoje palyginimui pavaizduoti mirčių nuo COVID-19 skaičiai pagal NSVC ir ESPBI. Atvejų mažėjimo tendencijos atsispindės mirčių statistikoje maždaug po dviejų trijų savaičių nuo atvejų piko.