Anot epidemiologės, tam, kad židinys būtų nebeaktyvus, reikia 28 dienų, nors saviizoliacija trunka tik keturiolika. Pašnekovė papasakojo, kodėl pasirinktas toks dienų skaičius.

„28 dienos tai yra koronaviruso infekcijos du maksimalūs inkubaciniai periodai, nes vienas inkubacinis laikotarpis trunka keturiolika dienų. Šis laikas parodo, kiek laiko reikia laukti, kol atsiras nauji atvejai.

Ši liga laikoma suvaldyta, kai praeina būtent du periodai, nes pirmo periodo metu simptomai gali pasireikšti, arba gali būti nustatytas teigiamas testo rezultatas tiesiogiai su sąlytį turėjusiais ir sirgusiais asmenimis. Jeigu jie būna laiku identifkuoti ir izoliuoti, rizikos aplinkiniams nebekelia, bet jeigu jų izoliavimas nėra savalaikis, jie gali užkrėsti ir kitus, su jais kontaktą turėjusius asmenis“, – aiškino epidemiologė.

Ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas

Šiuo metu rekomenduojama perkelti darbus į nuotolinį pobūdį. Pašnekovės teigimu, labai svarbu laikytis rekomendacijų, nes kitaip ekstremalios situacijos gali nebeužtekti.

Anot jos, darbovietėms reikia stengtis sumažinti sąveiką tarp žmonių, o jeigu įmanoma, reikia dirbti iš namų arba pamainomis.

Rolanda Lingienė

„Sunku pasakyti, kaip bus. Tuos sprendimus priima politikai, bet be jokios abejonės šių rekomendacijų tikrai vertėtų laikytis, jeigu norime išlkti tik ekstremalios situacijos ribose, kad nebūtų daugiau įvestų griežtesnių ribojimų. Žinau, kad tikrai yra nemažai įmonių, kurios ir leidžia dirbti savo darbuotojams iš namų.

Įmonės ir karantino metu pamatė, kad darbo efektyvumas nuo to nė kiek nenukenčia. Žinoma, yra darbų, kur to neįmanoma daryti, bet tikrai būtų gerai, kad darbovietėje būtų kiek įmanoma mažiau žmonių. Taip pat darbovietėse rekomenduojama dirbti pamainomis, ypatingai sociainėse globos įstaigose“, – kalbėjo R. Lingienė.

Paklausus, ar yra prasmės darbuotojams, pavyzdžiui, dirbti mišriu būdu – dvi dienas iš darbo ir tris iš namų, arba atvirkščiai, pašnekovė tikino, kad geriausia būtų didinti dienų skaičių.

„Šiuo atveju, sakyčiau, kad laiką reikėtų ilginti bent jau iki septynių dienų, nes būtent viruso simptomai atsiranda dažniausiai šeštą arba septintą dieną. Tai septynios dienos būtų tas minimalus skaičius, kuris duotų efektą, žinoma, keturiolika dienų būtų tobuliausia, bet tai nėra lengva įgyvendinti.“

Turi perspėjimą grįžusiems tautiečiams

Pastaruoju metu vis pasigirsta grįžusių tautiečių skundai, kuriems reikia laukti kelias dienas, kad galėtų pasitikrinti.

„Jokiu būdu nereikia skubėti ir epidemiologai rekomenduoja testą daryti ne anksčiau nei penktą ar šeštą dieną po paskutinio sąlyčio. Jeigu laikome, kad asmuo grįžo iš užsienio, tai nereikia skubėti, nes tokiu metu, jeigu žmogus ir būtų užsikrėtęs, viruso aptikimo tikimybė darant šeštą ar penktą dieną būtų daug didesnė. Toks būtų patarimas – tikrai nereikia skubėti“, – kalbėjo R. Lingienė.

Paklausus, ar gali būti, kad ateityje sulauksime rekomandacijų, kurios liestų šeimos šventes, epidemiologė tikino, kad tokios rekomendacijos net nebuvo nustojusios galioti,

„Tokios rekomendacijos niekada nebuvo atšauktos. Vasaros pradžioje rekomendavome įsivertinti savo individualią riziką ir šventes, jeigu galima, atidėti, bet buvo atvejų sumažėjimas, buvo palankesnis laikas, o dabar daug atvejų fiksuojama, kurie yra susiję būtent su šeimomis arba korporacijų šventėmis. Tie patys atvejai mokyklose dažniausiai susiję su šventėmis“, – kalbėjo R. Lingienė.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 1529 asmenys, 2225 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 87 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 18 užsikrėtusiųjų.

Izoliacijoje yra 15 tūkst. 491 asmuo.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatytas 251 įvežtinis atvejis.

Per praėjusią parą laboratorijose ištirta 5416 ėminių, iš viso iki šiol ištirta 731 tūkst. 912 ėminių.