„(...) meras nesulaužė priesaikos ir vykdė jam įstatymuose numatytus įgaliojimus“, - ketvirtadienį paskelbtoje nutartyje nurodė teismas.
LVAT išnagrinėjo jau antrą Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš merą A. Gricių, kuriame jis taip pat kaltintas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo. Taip pat taryba skunde nurodė, jog meras gruodį posėdyje priimtus tarybos sprendimus pasirašė tik po kelių dienų, nors, politikų nuomone, tai turėjo padaryti tą pačią dieną.
Birželio 17 dieną šis teismas nagrinėjęs ankstesnį skundą prieš merą A. Gricių pripažino, kad Raseinių vadovas įstatymų nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.
Tąkart koalicijos atstovai merą kaltino, kad buvo įpareigotas užimti atitinkamą poziciją teisme nagrinėjamose bylose dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus atleidimo, tačiau teikdamas atsiliepimą teismui, esą veikė tarybos vardu be jos žinios. A. Gricių išteisinęs LVAT tąkart konstatavo, kad teismuose meras reiškė savo, o ne tarybos poziciją.
LVAT išvada yra galutinė ir neskundžiama.
Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas aiškiai nenumato pareigos įtraukti tarybos narių siūlymus papildyti tarybos darbotvarkę skubos tvarka, taip pat nenurodo konkretaus laiko tarpo, per kurį meras turi pasirašyti įstatymus.
„(...) išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog meras į 2015 metų gruodžio 15 dieną vykusio tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo svarstymo sulaužė mero priesaiką ir (ar) neįvykdė įstatymuose jam numatytų įgaliojimų“, - pripažino teismas.
„Tokia išvada ir turėjo būti. Vertinu Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą už tai, kad jis kompetetingai išnagrinėjo šituos klausimus ir davė atsakymus ne tik man, kaip merui, bet ir visiems Lietuvos merams, davė tam tikrą signalą, kad svarbiausia laikytis įstatymų“, - BNS teismo sprendimą įvertino A. Gricius.
Naujosios valdančiosios daugumos atstovas Steponas Nacius BNS tvirtino, kad po šio teismo sprendimo mero atsakomybės klausimas taryboje greičiausiai nebebus keliamas.
„Teismas atsakė tai, ką ir turėjo atsakyti: įstatymas neatsako į klausimus, ką daryti vienoje ar kitoje vietoje. Ne, mes tik norėjome išgirsti galų gale atsakymą. Koalicija dirba, stengiasi, daro, o mero atžvilgiu tikrai laukiame, kada jis pristatys savo metinę ataskaitą, kurios dar nepateikė“, - BNS sakė S. Nacius.
Pasak jo, nors šiuo metu naujoji dauguma nėra delegavusi administracijos direktoriaus ir vicemero, „darbai vyksta normaliai“.
„Jei meras nejaučia diskomforto dirbdamas su tokia maža komanda, tai mes irgi sugebėsime dirbti toliau“, - sakė jis.
Pats A. Gricius pabrėžia, kad teikti administracijos direktorių ir vicemerą yra jo prerogatyva, tačiau kol kas naujų kandidatūrų nežada teikti, kol teismai nepriims sprendimų buvusio administracijos vadovo ir vicemerės bylose dėl, jų manymu, neteisėto atleidimo.
Raseinių rajono savivaldybės taryba kovo 10 dieną nusprendė, kad meras A. Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.
Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai bandoma iš pareigų atstatydinti tiesiogiai išrinktą merą.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.
Pagal įstatymą, tarybai priėmus sprendimą, kad meras galėjo sulaužyti priesaiką, dėl to prašoma LVAT išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.
Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.