„Lygtinio paleidimo, kaip probacijos priemonės, tikslai yra suteikti asmeniui galimybę toliau taisytis nebūnant izoliuotam nuo visuomenės, prisiderinti prie kitos socialinės aplinkos, paskatinti asmenį nedaryti naujų teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, A. Baranausko elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu ir ta aplinkybė, kad jis buvo nuteistas pirmą kartą, leidžia daryti išvadą, jog A. Baranauskui gali būti taikomas lygtinis paleidimas“, – paskelbė pataisos namų teikimą išnagrinėjęs teisėjas Olegas Šibkovas.

Priimdamas A. Baranauskui palankią nutartį teismas atsižvelgė ne tik į pataisos namų administracijos tarpininkavimą, bet ir į tai, kad buvęs politikas yra pakankamai senyvo amžiaus, palaiko ryšius su žmona ir vaikais.

Į laisvę A. Baranauskas turėtų būti paleistas, jeigu prokuratūra teismo nutarties neapskųs apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Iki bausmės pabaigos A. Baranauskui buvo likę 1 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų. Į laisvę paleistas jis turės du kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, be to, be pareigūnų žinios negalės ilgiau kaip 7 paroms išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.

Į Vilniaus pataisos namus A. Baranauskas iš Lukiškių kalėjimo buvo pristatytas 2009-ųjų gegužės 8-ąją, o jau gruodžio 15-ąją buvo perkeltas į lengvąją grupę. Per įkalinimo laiką nuteistasis 2 kartus pažeidė režimą, tačiau už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas 4 kartus.

Pataisos namuose A. Baranauskas įgijo staliaus-baldų surinkėjo specialybę, šiuo metu mokosi siuvinėti.

DELFI primena, kad A. Baranauskas buvo nuteistas už tai, jog būdamas Miesto plėtros komiteto nariu savo naudai tiesiogiai reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės (250 tūkst. litų) kyšio iš „Lukoil Baltija“ vadovo I. Paleičiko, bendrovės „Kurana“ direktoriaus Giedriaus Linkevičiaus bei verslininko Rimo Stanevičiaus už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Už tai jam teismas yra skyręs 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Baranauskas siekė tapti „Naujininkų sveikatingumo komplekso“ akcininku, rengė priešprojektinius Naujininkuose esančio ir „Lukoil Baltija“ priklausančio sklypo planus, o nepavykus įgyvendinti sumanymo išplėsti sveikatingumo kompleksą, tuometinis politikas reikalavo ketvirčio milijono litų atlyginimo už atliktus darbus iš „Lukoil Baltija“ vadovo ir kitų verslininkų.

„A. Baranauskas visuomet pabrėždavo savo statusą savivaldybės taryboje bei Miesto plėtros komitete“, – teisme yra sakęs valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Barkauskas. Pasak jo, teisus yra „Lukoil Baltija“ vadovas, teisme pareiškęs, jog „anksčiau reketininkai pinigų reikalaudavo „už stogą“, o A. Baranauskas pinigų reikalavo už nieką“.

A. Baranausko galimai nusikalstama veika paaiškėjo, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operatyviniai darbuotojai klausėsi vieno verslininko pokalbių. „Šį verslininką nuo baudžiamosios atsakomybės išgelbėjo tai, kad jis pinigų politikui nedavė“, – sakė prokuroras.

„Aš nereikalavau tų pinigų, tai man buvo pažadėtas atlygis“, – teisme savo kaltę neigė A. Baranauskas. Jis teigė, kad I. Paleičikui buvo pasiūlęs pastatyti sporto kompleksą, o ant jo – automobilių stovėjimo aikštelę ir gyvenamuosius namus. Esą tada statybos atsipirktų ir būtų naudingos.

Buvęs politikas tikino, kad jo idėją I. Paleičikas pasisavino, todėl nusprendė su juo daugiau neturėti reikalų.

A. Baranauską Vilniaus apygardos teismas buvo nuteisęs dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – jam skyrė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą trejiems metams. Tačiau prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad A. Baranausko padarytoje veikoje buvo kyšininkavimo požymių, todėl jį nuteisė dėl didelės vertės kyšio reikalavimo.