Partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis išteisintas už viešai pasakytus teiginius, jog per Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“. Išteisinamąjį nuosprendį A. Paleckiui trečiadienį paskelbė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas.

Teisėjas Antanas Virbalas nusprendė, kad A. Paleckio veiksmuose nėra tiesioginės tyčios – jis neturėjo tikslo neigti nei sovietų agresijos, nei įžeisti aukų, o tik rėmėsi rašytiniais šaltiniais.

Pasak teismo, nėra įrodyta, kad A. Paleckis neigė sovietų agresiją, prieš lietuvių tautą įvykdytus labai sunkius nusikaltimus. Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis išsakė nuomonę.

„Kadangi A. Paleckis išreiškė ne savo asmeninę, o kitų šaltinių nuomonę, negalima daryti išvados, jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius“, - paskelbė teisėjas.

Šį nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra galės apskųsti apeliacine tvarka. Teisėjo paskelbtą nuosprendį palydėjo gausiai susirinkusių A. Paleckio gerbėjų plojimai. „Tegyvuoja teismas“, - šaukė jie.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Šleinius sakė, kad dar nežino, ar nuosprendį skųs aukštesnės instancijos teismui.

„Aš privalau detaliai susipažinti su nuosprendžiu, įvertinti visus išteisinamuosius teismo motyvus ir tada priimti sprendimą, ar šį nuosprendį skųsti, ar ne“, – po posėdžio žurnalistams sakė E. Šleinius.

„Tai ne mano, o žodžio laisvės Lietuvoje pergalė, laimėtas tiktai mūšis, o ne karas, nes prokuratūra, ko gero, skųs, – sakė A. Paleckis – Visą laiką buvau ir lieku tikslus – sakiau, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus, procesas vyksta, yra duomenys apie šūvius iš viršaus, apie medžioklines kulkas, apie liudytojus. Aš nesakiau kategoriškai ir džiaugiuosi, kad šitas teismas tai įvertino, jeigu prokuratūra skųs, ginsimės toliau.“

A. Paleckis prisipažino, kad eidamas į teismą buvo pasiruošęs įvairiems variantams.

„Dar nereiškia, kad nesu nuteistas, noriu tik viena pasakyti prokuratūrai – jeigu tą ji nuosprendį skųs, tegul nemano, kad bausmės, baudos, kalėjimai sustabdys mane išsiaiškinant visą tiesą apie Sausio 13-ąją, – teigė išteisintasis. – Klausimas išlieka – kas šaudė iš viršaus, kas šaudė mežioklinėmis kulkomis, kodėl tiek daug liudytojų... Jokie teisminiai sprendimai nesustabdys tiesos paieškos, jie gali daryti ką nori“.

Jis tikino, kad iki šiol daug liudytojų apie Sausio įvykius esą bijojo kalbėti.

A. Paleckio byloje paskelbtas nuosprendis yra pirmasis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo. 1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Trečiadienio popietę į A. Paleckio į teismą atvyko palaikyti apie 40 žmonių, čia buvo ir kelių Rusijos televizijos kanalų žurnalistai.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras E. Šleinius savo baigiamojoje kalboje A. Paleckį siūlė nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Per šį laiką prokuroras siūlė įpareigoti A. Paleckį nekeisti gyvenamosios vietos.

Pasak prokuroro, A. Paleckis prieš metus vienoje radijo laidoje pareiškė, jog per 1991 metų Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“, A. Paleckis neigė ir šiurkščiai menkino 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei jų aukas.

„A. Paleckio kaltė yra neginčijamai įrodyta byloje ištirtais duomenimis – paties A. Paleckio bei liudytojų parodymais“, – yra teigęs valstybinis kaltintojas. Jo teigimu, „Fronto“ vadovas net nesigaili dėl savo pasakytų žodžių bei neatsiprašė Sausio įvykių aukų.

Dėl SSRS nusikaltimų prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus neigimo ir šiurkštaus menkinimo A. Paleckį kaltu pripažinti siūlęs prokuroras teisme taip pat pažymėjo, kad dar prieš 12 metų Vilniaus apygardos teismas Sausio įvykių byloje neginčijamai įrodė, jog niekas, išskyrus sovietų karius, nebuvo ginkluoti prie Vilniaus televizijos bokšto.

„Taip pat paneigta, kad buvo šaudoma koviniais šoviniais, jokių tūtelių nebuvo rasta, nė vienas smogikas nebuvo pagautas“, – sakė E. Šleinius, pažymėjęs, kad A. Paleckis savaip interpretuoja Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes.

Be to, pasak prokuroro, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nesuabejojo ne tik aukštesnių instancijų Lietuvos teismai, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs Sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Kolelio bylas prieš Lietuvą.

„Jis suvokė, kad per masinės informacijos priemones savo pareiškimu įžeidžia asmenų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą, – sakė E. Šleinius. – Dėl kokių motyvų jis tai padarė, atsakomybei reikšmės neturi. A. Paleckis puikiai žinojo apie tuo metu Lietuvoje vykusius Sausio įvykius, buvo asmeniškai susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu“.

Tuo tarpu A. Paleckiui atstovaujantis advokatas teisme tikino, kad jo ginamasis turėtų būti išteisintas dėl inkriminuojamų kaltinimų, nes esą jokio nusikaltimo nepadarė. Priimti išteisinamąjį nuosprendį teisėjo prašė ir A. Paleckis.

Savo žodžių A. Paleckis neišsižadėjo net teisme

A. Paleckis nemalonumų sulaukė po viešai išsakytų teiginių, kuriais paneigiami ir šiurkščiai menkinantys 1991 m. sausio 13 d. įvykiai bei jų aukos. „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“, transliuotoje praėjusių metų lapkričio 2 d., A. Paleckis viešai pareiškė, kad per 1991 metų Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“.

„Esu politikas, esu partijos vadovas, visuomeninis atstovas, turiu teisę kovoti už kitokią valstybę, nei ji yra dabar, – yra anksčiau sakęs A. Paleckis. – Jokių minčių apie kažkokį šmeižtą neturėjau. Laidoje pasakiau, kad net nereikia turėti iliuzijų, jog gyvename teisinėje valstybėje... (...) Laidoje Alvydas Medalinskas pradėjo daryti užuominas apie mano senelį ir kad jis dalyvavo tam tikruose įvykiuose...

Aš pasakiau, kad nagrinėdami Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį be reikalo išbraukiame sovietų laikus... Kalbėjau apie korupciją Lietuvoje, paneigiau, kad mes bendraujame su V. Putino organizacija „Naša“, o kai A. Medalinskas ėmė kalbėti apie Sąjūdį ir jį girti, pasakiau, kad ne tik Garliavos minia, bet ir Sąjūdis naudojo minią bei megztąsias beretes, manipuliacija vyko įvairiais aspektais.(...)

Nukrypimas į istoriją buvo paaiškinimas, kada Lietuvoje prasidėjo socialinis neteisingumas. Pasakiau, kad Sąjūdis nebuvo rožinis, jį daugiausia kūrė KGB, o Sausio 13-oji buvo viena iš iliustracijų“.

A. Paleckis teigė, kad pasakydamas „saviškiai šaudė į savus“ laidoje norėjo nurodyti savo teiginių šaltinius, tačiau tai jam nebuvo leista.

„Pasakiau, palaukite, duokite pabaigsiu, norėjau pasakyti apie šaltinius, kuriais rėmiausi, bet negavau progos toliau kalbėti, – sakė kaltinamasis. – Tai buvo keli A. Butkevičiaus tiesmuki interviu, Algirdo Klukio knyga, Vytauto Petkevičiaus pasakojimai knygoje, Juozo Kuolelio parodymai, kad buvo šaudyta iš viršaus. Aš nesakiau kategoriškai, aš sakiau „ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“, bet toliau mane pertraukė ir ėmė kiti kalbėti“.

„Frontininkas“ teigė, kad sakydamas žodį „savi“ turėjo omeny prie televizijos bokšto esančius žmones, o kalbėdamas apie „saviškius“, žmones, kurie buvo ant stogų pačiame bokšte. „ Bet jų pavardžių nežinau“, – patikino A. Paleckis.

„Aš nesu linkęs nutylėti tai, kas oficialiai nėra paneigta“, – sakė kaltinamasis, teisme ne kartą citavęs V. Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“.

A. Paleckio byloje teismas yra apklausęs Seimo narį K. Masiulį, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvusį parlamentarą Audrių Butkevičių ir dar kelis asmenis. Kai kurie jų užsiminė girdėję, kad esą kažkas iš civilių galėjo šaudyti į prie bokšto buvusius žmones, tačiau tokių A. Paleckiui palankių teiginių negalėjo pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.