Vien 2 ha žemės sklypas, ant kurio stovėjo savivaldybei priklausę statiniai Parodų gatvėje, yra vertas keliolika milijonų litų.
Generalinio prokuroro Algimanto Valantino skundą patenkinęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą ir pakartotinai nagrinėti teismo patvirtintą taikos sutartį tarp „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl „Lazdynų būsto“ akcijų privatizavimo. Šia sutartimi buvo baigtas „Lazdynų būsto“ akcijų pirkimo-pardavimo procesas, kai pastatų ūkio valdymo grupei atiteko 100 proc. (8 181 vnt.) bendrovės akcijų.
Jeigu prokurorai įrodys, kad sandoris buvo neskaidrus, teismas turėtų panaikinti verslininkų ir savivaldybės pasirašytą sutartį dėl privatizavimo.
Po privatizavimo proceso pabaigos Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išsiaiškino, kad taikos sutartį patvirtinęs Vilniaus apygardos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą - taikos sutarties sąlygos dėl privatizuojamo objekto neatitiko imperatyvių įstatymo nuostatų bei pažeidė viešąjį interesą.
Prokurorai mano, kad sutartis yra neteisėta
Pasinaudodamas įstatyme numatyta teise Generalinis prokuroras kreipėsi į taikos sutartį pavirtinusį teismą, tačiau jis atsisakė atnaujinti procesą – esą pagrįstai buvo konstatuota, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia „City Service“, savivaldybės ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, be to, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Be to, A. Valantino prašymą atmetęs Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad patenkinus prokuroro prašymą ir atnaujinus procesą bei panaikinus taikos sutartį, atsirastų abejonių, ar iš tiesų bus apgintas viešasis interesas. Anot teismo, tuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė turės grąžinti ieškovui 7,551 mln. Lt, o „City Service“ perduos savivaldybei „Lazdynų būsto“ 100 proc. akcijų paketą.
„Privatizuotų „Lazdynų būsto“ akcijų vertė šiuo metu nėra aiški ir yra didelė tikimybė, kad ji gali būti žymiai mažesnė nei tuo metu, kai buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis“, - rašoma teisėjo Šarūno Račkausko nutartyje.
Generalinis prokuroras nenuleido rankų – padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Skunde nurodė, kad sandorį dėl objekto pardavimo tvirtinęs teismas turėjo atsižvelgti, kad privatizavimo sandorį tvirtina Privatizavimo komisija, nors jos leidimas nebuvo gautas.
„Privatizuojant savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, Privatizavimo komisijos sprendimas yra būtinas ir lemia tolesnius veiksmus bei galutinį sprendimą. Tokiu būdu teismas neteisėtai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės“, - pabrėžė generalinis prokuroras.
Nustatyta, kad teismas net nesigilino į privatizavimo sandorį
Pasak viešąjį interesą gynusio prokuroro, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nustato, kad vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas šiems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis.
„Ši norma reiškia, jog vertinant savivaldybės įmonės „Lazdynų būstas“ turtą, turėjo būti įvertintas Parodų g. 2 esantiems objektams eksploatuoti priskirtas žemės sklypas, kurio paskirtis, dydis, strateginė padėtis yra itin patrauklūs“, - prokuroras atkreipė dėmesį, kad vien tik žemės sklypo, kurio valdymas perimtas po privatizavimo, vidutinė rinkos vertė yra gerokai didesnė nei už parduotas akcijas gauta pinigų suma.
„Ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės „Lazdynų būstas“ privatizuojamo akcijų paketo vertės nustatymui“, - pažymima A. Valantino skunde.
Bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad „City Service“ ir savivaldybės taikos sutartį patvirtinęs Vilniaus apygardos teismas rėmėsi tik dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais dokumentais ir juos vertino paviršutiniškai. Maža to, teismas privatizavimo sandorio net netyrė, nesiaiškino tikrosios privatizuojamų akcijų vertės bei kitų reikšmingų aplinkybių. Tik atlikus visų įrodymų išsamią analizę, buvo galima išsiaiškinti, ar taikos sutartį sudariusios šalys nesiekė teismine tvarka išvengti savivaldybės privatizavimo komisijos neigiamo sprendimo patikros.
Milijoninės vertės sklypas jau perleistas
Į sklypą, ant kurio stovi „Lazdynų būstas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai Parodų g., nuosavybės teises pretenduoja atkurti 37 fiziniai asmenys. „Tvirtindamas taikos sutartį teismas galimai pažeidė ir asmenų, pretenduojančių į ginčo sklypą, teises, įtvirtintas įstatymuose“, - teisėjai pažymėjo, kad Generalinio prokuroro prašyme atnaujinti procesą iškelta abejonė dėl privatizavimo objekto vertės yra pagrįsta.
„Tuo atveju, kai privatizuojamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios įmonės visos akcijos ir ši įmonė turi daug nekilnojamojo turto – pastatų, turi būti ne tik formaliai įvertinama pastatų ar statinių vertė, bet ir sprendžiama, ar nereikia nustatyti ir po tais pastatais esančios žemės vertės“, - nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad Parodų g. 2 esantis sklypas iki 2008-ųjų spalio 20-osios nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas jokio asmens vardu. Iš karto po to Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo sklypas įteisintas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė. Po akcijų įsigijimo „City Service“ perleido trečiajam asmeniui statinius, esančius ant šio sklypo, o statinius nusipirkęs asmuo dešimčiai metų išsinuomojo šį sklypą.
Esminių pažeidimų padariusiam teismui nurodė ištaisyti klaidas
„Prioritetiškai saugotina vertybė turi būti ne teisinis stabilumas, o siekis užtikrinti konstitucinio principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, realų įgyvendinimą. Neištyrus ir neįvertinus šių aplinkybių, susidarytų situacija, kai teisminė valdžia, turinti ginti asmenų subjektines teises, iš esmės jas pažeistų, nes ne tik netrukdytų, bet dar ir leistų galimai neteisėtai perleisti valstybės ar savivaldybės turtą“, - teismas pažymėjo, kad vykdant privatizavimo sandorį visos abejonės dėl proceso skaidrumo bei privatizuojamo objekto kainos protingumo turi būti pašalintos.
Pasak Apeliacinio teismo, žemesnės instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai yra akivaizdūs, esminiai ir sudaro pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl privatizavimo sandorio, kurį pasirašė šalys, teisėtumo. Teisėjai nusprendė bylą Vilniaus apygardos teismui perduoti nagrinėti pakartotinai, kad šis išsiaiškintų, ar neturi būti panaikinta savivaldybės ir „City Service“ pasirašyta taikos sutartis dėl privatizavimo sandorio.
DELFI primena, kad praėjusių metų vasarį iš pareigų buvo atsistatydino Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos pirmininkas Arūnas Štaras. Savo sprendimą jis motyvavo dabar jau buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso sprendimu skubotai, nesiskaitant su privatizavimo komisijos nuomone, pasirašyti sutartį dėl „Lazdynų būsto“ akcijų pirkimo-pardavimo.
„Lazdynų būsto“ privatizavimo aplinkybės vėliau buvo minimos ir savivaldybę sukrėtusiame korupcijos skandale.