Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros skundą, nusprendė jį patenkinti iš dalies – G. Kazakui, kuriam apylinkės teismas buvo skyręs 200 MGL dydžio (26 tūkst. Lt) baudą, sugriežtinta bausmė. Teismas mano, kad G. Kazakui už padarytus nusikaltimus turi būti skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.
Skelbdama nuosprendį teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Jūratė Damanskienė pabrėžė, kad prokuratūra pagrįstai reikalavo griežtesnės bausmės G. Kazakui. Tuo tarpu kiti prokurorų skundo, kuriuo buvo siekiama nuteisti ir A. Butkevičių, argumentai, anot teismo, yra nepagrįsti.
„Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, renkant įrodymus buvo padaryta eilė pažeidimų“, - teisėja J. Damanskienė pažymėjo, kad dėl to dalis byloje surinktų duomenų negali būti laikomi įrodymais.
„Konservatorių jėgos yra labai menkos, nes kitaip jie būtų išprievartavę teismą, rinkimai arti, populiarumo nėra, ir nuosprendis geras“, – po teismo nuosprendžio sakė A. Butkevičius.
„Mano byla buvo dirbtinai pritempta prie kitų kaltinamų asmenų, siekiant sukurti naują situaciją tuometinėje Vilniaus miesto taryboje, mane eliminuoti iš visų lošimų, tai grynai politinis reikalas, ką teismas ir įrodė“, – teigė išteisintasis. Tiesa, jis dėl baudžiamojo persekiojimo bandė kaltinti premjerą Andrių Kubilių, bet advokatas Adomas Liutvinskas jį laiku nutildė.
Dėl dalies kaltinimų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas G. Kazaką ir A. Butkevičių buvo išteisinęs, nes esą nusikalstamos veikos imitacijos modelis (NVIM) buvo taikomas neteisėtai. Prokuratūra buvo įsitikinusi, kad teismas suklydo.
Apeliaciniame skunde prokurorai aiškino, kad operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, o NVIM taikomas, kai yra informacijos apie galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, tad prieš pradėdami operatyvinį tyrimą ir NVIM panaudojimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokiu atveju jie turėtų pradėti ne operatyvinį, o ikiteisminį tyrimą.
Prokuratūra taip pat buvo pažymėjusi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu su teisėsauga bendradarbiavęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Urbonavičius ar STT pareigūnai būtų kurstę, provokavę G. Kazaką ir A. Butkevičių duoti kyšį.
„Kaltinamieji nusikaltimus padarė ne provokuojami, o savo valia, siekdami nusikalstamų tikslų“, – pažymima skunde.
Prokuratūra siekė, kad būtų panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje A. Butkevičius išteisintas dėl dviejų, o G. Kazakas – trijų nusikalstamų veikų padarymo, ir priimtas naujas apkaltinamąsis nuosprendis: G. Kazakui skirti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 50 MGL dydžio (6,5 tūkst. Lt) baudą, o A. Butkevičių nuteisti pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
G. Kazaką prokuroras siūlė nuteisti dėl 14,5 tūkst. eurų ir 10 tūkst. Lt perdavimo V. Urbonavičiui, o A. Butkevičių – dėl 5 tūkst. Lt kyšio perdavimo. Šiuos pinigus teismas yra nusprendęs konfiskuoti valstybės naudai.
G. Kazakas teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies – dėl 10 tūkst. Lt perdavimo V. Urbonavičiui. „Už klausimų palaikymą“, – paklaustas, už ką sumokėjęs pinigus, teigė G. Kazakas.
Papirkimu kaltinamas buvęs politikas tikino, kad konservatorius jį visą laiką provokavo ir esą pats pirmasis pradėdavo kalbėti apie pinigus. Be to, kaip pažymėjo G. Kazakas, būtent V. Urbonavičius esą iš jo reikalavo pinigų už tai, kad jis pereitų į G. Kazako kuriamą frakciją.
„Jis reikalavo pinigų, bet jokių pinigų aš jam nemokėjau“, – tikino kaltinamasis.
Buvęs politikas taip pat teigė, kad nusikalstamą veiką jis padaręs paveiktas V. Urbonavičiaus, kuris byloje veikė pagal Nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Kartu su G. Kazaku teisiamas A. Butkevičius visiškai nepripažino savo kaltės ir piktinosi, kad jau pusketvirtų metų yra tampomas po teismus.
„V. Urbonavičius ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kūrė tokią situaciją, kurioje aš būčiau parodytas iš blogos pusės“, – tikino A. Butkevičius, kuris buvo kaltinamas V. Urbonavičiui sumokėjęs 5 tūkst. Lt už tai, kad šis balsuotų už buvusio „tvarkiečio“ Olego Gluchovo skyrimą pirmininku dėl steigiamos komisijos „Vilniaus pramogų parko“ sutarties priežiūrai. Šis parkas priklauso „Rubicon group“.
„Niekada jokių pinigų nesu davęs ir byloje nėra duomenų, kad būčiau perdavęs“, – teigė jis.
DELFI primena, kad su STT bendradarbiavęs V. Urbonavičius pareigūnams taip pat buvo padėjęs demaskuoti ir dabartinį Seimo narį Evaldą Lementauską, tačiau jis išvengė baudžiamojo persekiojimo – Seimas nedavė sutikimo politiką teisti baudžiamojoje byloje.
STT ir prokurorų įtarimuose buvo nurodyta, kad E. Lementauskas mažiausiai keturis kartus V. Urbonavičiui siūlė kyšį. Didžiausia pasiūlyta suma – 140 tūkst. Lt Lt už tai, jeigu konservatorius balsuos prieš sostinės mero Juozo Imbraso interpeliaciją. Dar tokia pati suma buvo žadama, jeigu interpeliacija nepavyktų.
Be to, E. Lementauskas su V. Urbonavičiumi susitiko dar keletą kartų ir vicemero kabinete. Už „politinę paramą“ bei palaikymą sprendžiant įvairius klausimus tarybos posėdžiuose konservatoriui buvo siūlomos įvairios sumos.
Balandžio 19-ąją apie 17 val. E. Lementauskas įtariamas V. Urbonavičiaus namuose, vonioje palikęs 50 tūkst. Lt kyšį.
G. Kazakas konservatorių taip pat bandė papirkti keletą kartų. V. Urbonavičiui ne kartą buvo siūlomas 150 tūkst. litų kyšis bei vicemero postas.