E. Kusaitė buvo paleista teismo salėje, prokurorai jai turės skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes teisėjo Viktoro Kažio nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad E. Kusaitė savo ketinimus vis dėlto galėtų įvykdyti paleista iš Lukiškių.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad už grotų pasikeitė E. Kusaitės mąstymas, nors ji ir neišsižadėjo islamo.
Tai, kad E. Kusaitė intensyviai bendravo internetinio ryšio pagalba su užsienyje gyvenančiais asmenimis, pasak teisėjo, negalima laikyti viena iš sąlygų, rodančių, jog ji galėtų slėptis užsienyje nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, nes šiuolaikinėmis internetinio ryšio priemonėmis su užsienyje gyvenančiais asmenimis bendrauja absoliuti dauguma jos amžiaus žmonių.
Teisėjas taip pat akcentavo, kad VSD pareigūnai profesionaliai užkardė tikėtinai nusikalstamus E. Kusaitės ketinimus, išlaipindami ją iš autobuso, kuris būtų nuvežęs merginą į Maskvą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, spręs, ar E. Kusaitės ketinimai padaryti nusikaltimą liko tik tyčios iškėlimo stadijoje (tai nėra nusikaltimo padarymo stadija), ar perėjo į rengimosi padaryti nusikaltimą, ar kitą nusikaltimo padarymo stadiją, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
„Dabar aš atsisakau internete išsakytų savo minčių apie teroro akto rengimus – į tai mane stūmė ir provokavo Valstybės saugumo departamento pareigūnai“, – prieš paskelbiant nutartį ketvirtadienį teisme pareiškė islamo neišsižadanti E. Kusaitė.
„Jeigu būčiau išleista į laisvę, nebebūčiau tokia patikli ir labiau vertinčiau artimuosius“, – Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškė iki rugsėjo 26-osios suimta klaipėdietė, teismo prašiusi panaikinti jai pratęstą suėmimą ir nedelsiant iš Lukiškių kalėjimo paleisti į laisvę.
Išėjusi į laisvę mergina ketina gyventi Vilniuje - čia ji nuomosis butą.
„Nesitikėjau, nes per daug šis procesas buvo pažengęs į priekį, iš manęs darė didžiausią nusikaltėlę ir netikėjau, kad gali būti teisingas teismas Lietuvoje“, - išgirdusi palankią nutartį žurnalistams sakė E. Kusaitė. Ji aiškino, kad išgirdusi teisėjo žodžius apie paleidimą į laisvę po daugiau kaip 9 mėnesius trukusio kalinimo, išgyvena „pasakišką jausmą“.
„Sėdėsiu namų arešto sąlygomis, niekur nekišiu nosies iš namų, bendrausiu tik su mama, su niekuo nebendrausiu“, - E. Kusaitė aiškino nebijanti VSD pareigūnų ir tikinti, kad teisingumas nugalės.
„Aš iš tiesų nežadu niekur bėgti“, - patikino klaipėdietė.
Kokia įtariamajai bus skirta kardomoji priemonė, Generalinė prokuratūra žada nuspręsti penktadienį.
Teisėjui teko tramdyti įsiaudrinusius artimuosius
E. Kusaitės ir dviejų jos advokačių skundą dėl pratęsto kardomojo kalinimo ketvirtadienį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Kažys gausiai susirinkusius E. Kusaitės pasekėjus posėdžio pradžioje perspėjo: jeigu teismo salėje jie laidys replikas, bus iš karto pašalinti.
Tiesa, incidentų neišvengta – teisėjui teko tramdyti E. Kusaitės motiną ir tetą, kurios jautriai reagavo į prokuroro kalbą. Be to, viešą teismo posėdį stebėję žmonės piktinosi, kad esą negirdi, kaip kalba proceso dalyviai, ir kad posėdyje nebuvo leista pasisakyti įtariamosios motinai.
Tai papiktino E. Kusaitės artimuosius ir ją palaikyti susirinkusius įvairius visuomenės veikėjus – jie nusprendė kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kurios prašys teisėjui V. Kažiui iškelti drausmės bylą. Tiesa, šio ketinimo jie žada atsisakyti – esą „teisėjui galima atleisti“ už „teisingą sprendimą“.
Prieš dvi savaites Vilniaus apygardos teismas sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais įtariamai 20 metų E. Kusaitei pratęsė kardomąjį kalinimą, nes, pasak teismo, baudžiamoji byla jau ištirta, artimiausiu metu bus perduota į teismą, o paleista į laisvę įtariamoji esą gali pasislėpti nuo teisingumą vykdančių institucijų.
Į teismo posėdį E. Kusaitės atvyko palaikyti ne tik motina ir teta, bet ir nemažai visuomenės veikėjų – disidentai Nijolė Sadūnaitė ir Alfonsas Svarinskas, signataras Algirdas Endriukaitis, kunigas Robertas Grigas, Seimo narys konservatorius Rytas Kupčinskas bei kiti.
„Eglute, mes tave labai mylime, mes su tavimi, už tave gyvybę galime atiduoti“, – atvedus įtariamąją į teismo salę emocijų neslėpė N. Sadūnaitė.
Generalinei prokuratūrai teisme atstovavo ne nuo bylos tyrimo bei kontroliavimo nušalintas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius, o jo kolega Mindaugas Dūda.
E. Kusaitė tikisi, kad Rusijoje sulaikyti draugai bus paleisti į laisvę
Prieš prasidedant teismo posėdžiui gerai nusiteikusi E. Kusaitė net keliolika minučių bendravo su savo advokatėmis Ingrida Botyrienė ir Rasa Aurelija Kučinskaite. Nors ją saugojo penki ginkluoti konvojaus pareigūnai, E. Kusaitė nevengė atsakinėti į žurnalistų klausimus ir laikėsi anksčiau dėstytos savo pozicijos.
Įtariamoji aiškino, kad ją nuolat stebėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai ir net jai nuomojo gyvenamąjį būstą. „Jie apsimetinėjo musulmonais ir mane stūmė į radikalųjį islamą“, – pareiškė E. Kusaitė.
Ji neslėpė turinti vilties, kad Rusijoje sulaikyti du jos draugai čečėnai esą bus paleisti į laisvę. „Aš tikiu, kad jie išeis, nes Dievas yra, – kalbėjo E. Kusaitė. – Jie yra nuostabūs žmonės, iš dalies per mano klaidą jie pateko už grotų, nes aš to nežinodama bendravau su saugumiečiais“.
Klaipėdietė teigė neišsižadėsianti islamo, nes būtent jame atrado savo gyvenimo kelią. „Kiekvienoje demokratinėje valstybėje žmogus turi teisę į religiją, - aiškino E. Kusaitė. – Religija nėra nusikaltimas, islamą priėmiau mečetėje Vokietijoje“.
Advokatė aiškino, kad teismas suėmė nepagrįstai
E. Kusaitės advokatės teismui apskundė liepos 22-osios Vilniaus apygardos teismo nutartį, nes ji esą yra nepagrįsta, o Generalinės prokuratūros įtarimai esą grindžiami nepatvirtintomis prielaidomis. Pasak advokatės I. Botyrienės, suėmimą skyręs teismas turėjo įsitikinti įtarimo pagrįstumu, o esą už minčių ar nuomonių reiškimą bei literatūros (apie sprogmenų gamybą) laikymą nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Gynėja taip pat nesutiko, kad E. Kusaitė turi ryšių užsienyje – esą bendravimas internetu ar susirašinėjimas SMS žinutėmis su anksčiau nematytais žmonėmis negali būti priskiriamas artimų ryšių palaikymui.
Tuo tarpu E. Kusaitė aiškino, kad nepadarė nieko nusikalstamo, todėl esą turėtų būti išleista į laisvę. „Padariau išvadas dėl savo pasisakymų, kuriuos padariau įtakojama saugumo pareigūnų“, – teismo posėdyje aiškino įtariamoji.
Teisėjo paprašyta patikslinti, apie kokius pasisakymus kalba, E. Kusaitė nenorėjo veltis į jai pareikštų įtarimų esmę: „Aš teigiau, kad palaikau tam tikrus veiksmus“.
Ji aiškino, kad VSD pareigūnai ją net dvejus metus vertė vartoti psichotropines medžiagas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi, jog tabletes gėrė savo noru. Tiesa, dabar ji aiškino, kad psichotropinės medžiagos esą buvo dedamos ir į maistą.
„Mane saugumiečiai sekė artimųjų prašymu – jie turėjo man suteikti pagalbą, jeigu matė, kad einu neteisinga linkme, o ne elgtis atvirkščiai ir mane stumti į kalėjimą“, - teisme aiškino klaipėdietė.
Laiškuose rašė, kad ketina ištekėti už čečėno
Įtariamoji taip pat sakė, kad VSD pareigūnai esą elgėsi labai radikaliai ir ją skatino įvykdyti teroristinius aktus. Maža to, ji užsiminė, kad vienas pareigūnas esą ją net vertė susisprogdinti Egipte, o savo laiškuose Rusijoje suimtam draugui čečėnui rašė, kad net sutiktų už jo ištekėti.
„Tai buvo tik pakvailiojimai, negalima teigti, kad tai buvo rimti ketinimai“, - E. Kusaitė aiškino, kad Rusijoje sulaikytas jos draugas apie vedybas esą prabilo tik tuomet, kai buvo suimta jo sesuo, su kuria E. Kusaitė internetu palaikė labai artimus santykius.
Būtent pas ją ketinusi vykti klaipėdietė teigė, kad čečėnė esą jai būtų nupirkusi bilietą atgal į Lietuvą.
Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo prisipažinusi, kad dar būdama 12 metų susipažino su šešiolikmečiu čečėnu, kurį, kai šiam sukako aštuoniolika metų, vienas VSD pareigūnas esą išsiuntė į Čečėniją. Šis ten žuvo, todėl E. Kusaitė prisipažino, kad ketino susisprogdinti keršydama už jo mirtį.
Tiesa, šių žodžių E. Kusaitė šiandien išsižada – esą jai buvo daromas psichologinis ir fizinis smurtas.
„Dabar aš atsisakau internete išsakytų savo minčių apie teroro akto rengimus – į tai mane stūmė ir provokavo Valstybės saugumo departamento pareigūnai“, – sakė E. Kusaitė.
M. Dūda: įtariamosios keliamos versijos neturi nieko bendro su realybe
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras M. Dūda mano, kad teismas pagrįstai pratęsė E. Kusaitei kardomąjį kalinimą, nes jai gresia įkalinimas iki gyvos galvos, į laisvę paleista ji gali ne tik pasislėpti nuo teismo, bet ir padaryti naujų nusikaltimų.
„Būdama laisvėje ji savo nusikalstamas veikas gali realizuoti iki galo“, – patikino prokuroras.
Pasak jo, E. Kusaitė savo laiškuose motinai prašė susitikti su Rusijoje suimtų jos draugų artimaisiais ir perduoti, kad ši teisme ketina atsisakyti savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.
M. Dūda pažymėjo, kad E. Kusaitės teiginiai apie vartotą psichologinį smurtą ir girdytas psichotropines medžiagas tėra jos gynybinė versija. Jis patikino, kad visų apklausų metu dalyvavo E. Kusaitės advokatai. Tiesa, įtariamoji su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu dėl prieš ją vartoto smurto nesutiko ir prokurorų sprendimą jau apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
„Šiandien keliamos versijos yra aiškiai išgalvotos ir neturi nieko bendro su realybe“, – pabrėžė prokuroras.
Jis pažymėjo, kad iš Rusijoje gyvenančių čečėnų 500 JAV dolerių gavusi E. Kusaitė ne tik pasidarė vizą, bet ir nusipirko autobuso bilietą į vieną pusę. Be to, įtariamoji turi ryšių įvairiose užsienio valstybėse, ne kartą buvo skelbta jos paieška.
M. Dūda taip pat pažymėjo, kad šiuo metu viešai deklaruojami E. Kusaitės artimi ryšiai su motina tėra tik fikcija. „Byloje yra duomenų, kad E. Kusaitė ne kartą yra dingusi iš namų – tai rodo jos silpną socialinį ryšį su artimaisiais“, – sakė prokuroras.
Prokurorai įsitikinę, kad mergina ketino susisprogdinti
Generalinės prokuratūros galutiniuose įtarimuose E. Kusaitei teigiama, kad nuvykusi į Rusiją mergina ketino susisprogdinti kariniuose objektuose, kuriuose laikomi Čečėnijoje kariavę asmenys.
Tuo tarpu terorizmu įtariama klaipėdietė, kad prokurorų įtarimai esą prasilenkia su realybe, o jos duoti parodymai buvo iškreipti į priešingą pusę. Maža to, mergina suabejojo, ar jai kalėjime nebuvo duodamos psichotropinės medžiagos.
Generalinės prokuratūros įtarimuose nurodyta, kad E. Kusaitė įtariama nuo 2009-ųjų birželio iki spalio 24-osios, „veikdama Lietuvos Respublikoje ir vykdydama Rusijos Federacijoje veikiančių islamistinių teroristinių grupuočių narių nurodymus, teroro ir visuomenės įbauginimo dėl religinių įsitikinimų tikslu, siekdama kaip savižudė sprogdintoja nenustatytoje vietoje Rusijos Federacijoje šių asmenų nurodymu susisprogdinti, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui“.
Pasak prokurorų, E. Kusaitė mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, gavusi iš Rusijoje veikiančių nenustatytų asmenų lėšų kelionei į Rusiją teroro aktui vykdyti, tuo tikslu įsigijo Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kreipėsi į Rusijos ambasadą vizai gauti ir šią vizą gavusi 2009 m. spalio 24 d. pasikėsino išvykti į Rusiją teroro akto susisprogdinant vykdymui. Tačiau, pasak prokurorų, savo tikslų klaipėdietė nespėjo įgyvendinti, nes ją sulaikė Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Byloje įtarimai yra pareikšti ir dviem Rusijos piliečiams, jie už grotų yra uždaryti Rusijoje. Su jais E. Kusaitė bendravo internetu.
31 metų Apti Magmadovas ir 22 metų Aišat Magmadova sausio 19 dieną sulaikyti Maskvos srityje, Kratovo mieste. Jie esą įtariami verbavę Baltijos šalių gyventojus teroristinei veiklai.