Teismas baudžia VRK ir Vilniaus savivaldybę – nesudarė galimybės balsuoti slaptai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad neregiui Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK, privalės sumokėti 400, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 600 eurų neturtinės žalos atlyginimą. VRK taip pat privalės sumokėti beveik 167 Eur, kuriuos neįgalusis buvo sumokėjęs antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Teismas, atsižvelgdamas į neregio skundą, konstatavo neteisėtus VRK veiksmus dėl rinkimų slaptumo principo pažeidimo. Anot teisėjų, VRK neįgaliajam neužtikrino slaptos rinkimų teisės 2016 m. spalio 9 ir 23 d. bei 2019 m. kovo 3 ir kovo 17 d. rinkimuose.

Įstatymuose yra numatyta slapto balsavimo principo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi teisę balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, tačiau, anot teisėjų, balsavimas padedant kitam asmeniui galimas ir turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėdamas neįgalaus vyro bylą teismas tokio išimtinio atvejo nenustatė, nes vyras ne kartą „buvo iš anksto kreipęsis į VRK, aktyviai domėjęsis, prašęs ir teiravęsis, iš anksto kreipęsis dėl sąlygų sudarymo.“

„Pareiškėjo noras balsuoti slaptai nebuvo siurprizinis valstybės institucijoms ir dėl to pateisinantis nepasiruošimą – jos žinojo, kokią negalią turi pareiškėjas, todėl galėjo pasiruošti; VRK turėjo ir fizinių, ir techninių, ir teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui balsuoti slaptai, galėjo tam anksto ruoštis, tačiau to nepadarė“, – teismo teigimu, neįgaliojo keliama problema aktuali reikšmingai daliai visuomenės, šios problemos išsprendimas nereikalauja neproporcingai didelių kaštų.

Pasak LVAT, nors teisės aktuose yra įtvirtinta rinkėjo, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali balsuoti įprasta tvarka (asmeniškai ir slaptai), teisė balsuoti padedant kitam asmeniui, kuriuo asmuo pasitiki, tačiau „tuo pačiu sutiktina, kad valstybei, visų pirma, tenka pareiga visiems asmenims sudaryti galimybes balsuoti asmeniškai ir slaptai, o balsavimas padedant kitam asmeniui turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai objektyviai kitokiu būdu nėra galima / itin sudėtinga užtikrinti balsavimo teisės realizavimą, arba rinkėjo, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali balsuoti įprasta tvarka, pasirinkimu.“

Pasak teismo, gali susidaryti situacijos, kai asmens, kuriuo neįgalusis pasitiki, nebus arba jis konkrečiu atveju negalės padėti regėjimo negalią turinčiam asmeniui, todėl vien dėl to regėjimo negalią turintis asmuo neturėtų prarasti teisės balsuoti.

„Riboti finansiniai pajėgumai taip pat negali pateisinti VRK neveikimo, nes byloje nustatyta, kad tokios problemos išsprendimas (tai buvo padaryta prieš 2019–2020 m. rinkimus, be kita ko, parengus specialias rinkimų biuletenių įmautes, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos) nepareikalavo neproporcingai didelių kaštų“, – pabrėžė teismas.

Be to, teisėjai nustatė ir neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus – nebuvo tinkamai pritaikytos J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkių patalpos neįgaliųjų asmenų balsavimui ne tik 2016 m. spalį, 2019 m. kovą, bet ir 2019 m. gegužę vykusiuose rinkimuose. Anot teismo, neįgalusis negalėjo savarankiškai patekti į jo rinkimų apylinkę ir joje orientuotis (nebuvo reljefinio žymėjimo).

© DELFI / Orestas Gurevičius

Į teismą kreipdamasis neregis vyras iš VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės prašė priteisti 104 tūkst. Eur – jis pabrėžė, kad sankcija turi būti atgrasanti. Be to, jis pažymėjo, kad yra diskriminuojamas nuo 2000 m., tačiau teisėjai pažeidimus konstatavo tik nuo 2016 m., nes buvo praleistas senaties terminas.

Kreipdamasis į teismą neįgalusis teigė, kad „jaučiasi diskriminuojamas, suvaržytas aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylė esama situacija, kuri ilgą laiką mažina jo žmogišką savivertę, pažeidžia orumą, jaučiasi emociškai pažeistas ir nusivylęs, patiria baimę dėl ateities, nes situacija nesikeičia“. Jis taip pat pabrėžė, kad nuolat jaučiasi pažemintas, nes negali slaptai balsuoti – turi būti priklausomas nuo kitų, nors pats galėtų išreikšti savo valią.

Neįgalusis pažymėjo, kad yra pilietiškas, domisi politika ir stengiasi nuolat dalyvauti rinkimuose, bet įgyvendinti balsavimo teisės balsuojant slaptai negali – jį kiti asmenys turi palydėti iki rinkimų apylinkės, kur ne tik padeda joje orientuotis, bet ir už jį pažymi rinkimų biuletenį bei jį įmeta į balsadėžę.

VRK ir Vilniaus miesto savivaldybė su neįgalaus vilniečio skundu nesutiko.

VRK pabrėžė, kad problema jau išspręsta – dar 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir referendumuose bei Europos Parlamento rinkimuose rinkėjams, turintiems regėjimo negalią, buvo sudarytos sąlygos balsuoti asmeniškai ir slaptai: „VRK rinkimams paruošė specialias rinkimų biuletenių įmautes, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Reitinguoti taip pat buvo galimybė.“

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė teismui nurodė, kad neregys, žinodamas, kad J. Kolaso rinkimų apylinkė ar kitos jo minimos rinkimų apylinkės nėra pritaikytos negalią turintiems asmenims, „turėjo teisę pasirinkti bet kurį kitą balsavimo būdą, kurie yra pripažinti lygiaverčiais ir kurie negali būti laikomi labiau diskriminuojančiais vienus asmenis ir suteikiančiais pranašumo kitiems.“

„Po 2019 m. kovo mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įvertinta ir gavo padėką iš Vilniaus rinkimų apygardos pirmininkės“, – savivaldybės administracijos teigimu, neregio teisė balsuoti galėjo būti įgyvendinta alternatyviais būdais, o Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais ar neveikimu nesiekė diskriminuoti ir jokiais būdais nediskriminavo, – pagal galimybes siekiama kuo daugiau rinkiminių apylinkių tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia.