Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Čečėnijoje gimusį Vachidą J. išduoti baudžiamajam persekiojimui buvo atsisakiusi ir Latvija (čia jis turi restoranų verslą), tačiau vyrui persikėlus į Lietuvą, Rusija mūsų šalies teisėsaugininkų paprašė jį sulaikyti. Iš pradžių teismas čečėną suėmė, tačiau netrukus, kai išsiaiškino aplinkybes, jį paleido į laisvę.
Vachidas J., kuriam net du kartus teko keisti pavardę, nesutiko būti išduotas Rusijos Federacijai, nes, kaip pats aiškino, yra persekiojamas Rusijos tarnybų dėl jo dalyvavimo pirmame Rusijos ir Čečėnijos kare – jis palaikė Čečėniją.
„Šiame kare buvo nužudyti mano šeimos nariai, o aš su tuometinio Čečėnijos prezidento Džacharo Dudajevo sūnumi išvykau iš Rusijos – siekiau išvengti susidorojimo“, – teismui aiškino Vachidas J.
Generalinei prokuratūrai atsiųstame kolegų iš Rusijos rašte teigiama, kad Vachidas J. esą dalyvavo nusikalstamos grupuotės veikloje, kuri ketino iš Dominikos Respublikos į Rusiją įvežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 500 gramų kokaino. Kai narkotikai buvo atskraidinti į Maskvos Domodedovo oro uostą, vienas grupuotės narių kokainą gabeno automobiliu „Lexus RX-300“, tačiau buvo sulaikytas milicijos pareigūnų.
Atsakomybėn Vachidą J. pareigūnai nusprendė patraukti 2009-ųjų kovo 31-ąją, tą pačią dieną paskelbta jo tarptautinė paieška. Maskvos srities Domodiedovo teismo nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė Vida Ksendzova teismo prašė Vachidą J. išduoti Rusijai, tačiau Vilniaus apygardos teismas šio prašymo nepatenkino.
Kaip nutartyje nurodė teisėjas Ryšardas Skirtunas, nebuvo paneigti Vachido J. teiginiai dėl jo dalyvavimo pirmame Čečėnijos kare prieš Rusiją ir galimo jo persekiojimo Rusijos Federacijos atitinkamų tarnybų dėl politinių įsitikinimų. Pasak teismo, šiuos vyro žodžius patvirtina faktas, kad siekiant išvengti persekiojimo jis pakeitė pavardę.
Vachidas J. nuo 1999-ųjų sausio 26-osios nėra Rusijos Federacijos pilietis.
Pasak teismo, yra pagrindas tikėti, kad prašymas išduoti Vachidą J. už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo politinių įsitikinimų, arba, kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį.
Su šia nutartimi prokurorė nesutiko ir prašė ją panaikinti, o Vachidą J. išduoti baudžiamajam persekiojimui į Rusiją. Lietuvos apeliacinis teismas prokuratūros skundą atmetė.
Kaip pabrėžiama teisėjos Elenos Vainienės nutartyje, Vachidas J. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, yra sudaręs yra santuokos sutartį su musulmone, turi sūnų.
Pasak teismo, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 1 straipsnyje numatyta, kad Konvenciją sudarančios Šalys, vadovaudamosi Konvencijoje nustatytomis taisyklėmis, įsipareigoja perduoti viena kitai visus asmenis, kuriems prašančiosios Šalies kompetentinga valdžia kelia bylą arba kurių minėta Šalis reikalauja, kad galima būtų įvykdyti nuosprendį arba tuos asmenis sulaikyti.
Tačiau, pasak teismo, Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei prašomoji Šalis traktuoja nusikaltimą, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ji gali nusikaltėlio neišduoti.
„Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ta pati taisyklė yra taikoma tada, jei prašomoji Šalis turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl jo rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų, arba kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį. Būtent tokias aplinkybes nustatė Vilniaus apygardos teismas ir jas skundžiamoje nutartyje aptarė bei motyvavo“, - pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas.