Teisininkas: po 50 metų būsime kaip šveicarai ar švedai

Lietuva – galimybių šalis, kurioje pakankamai jauni ar dar nesubrendę žmonės aktyviai dalyvauja kurdami politinį, ekonominį, visuomeninį gyvenimą, tvirtina teisininkas Irmantas Norkus. Pasak I. Norkaus, reikia išdrįsti naudotis tokiomis galimybėmis, mat vėliau jų nebus – po 50 ar 100 metų mūsų visuomenė bus labai panaši į šveicarų, vokiečių, austrų, suomių ar švedų.

Tokios mintys ketvirtadienį išsakytos Prezidentūroje po „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2012“ vykusioje diskusijoje .

Advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ Vilniaus kontoros vadovaujantis partneris dr. I. Norkus kalbėjo, kad jo karta – jauni žmonės – turėjo ir turi laimę gyventi kuriant naują ekonominį politinį visuomeninį pasaulį. Pasak I. Norkaus, valstybė neturi senų patyrusių vilkų resurso, kuriuo galėtų remtis, ir ieško šiuolaikines kompetencijas turinčių naujų žmonių.

„Mano kursiokai, mano klasiokai, mano draugai arba pažįstami dabar dalyvauja sprendžiant įvairiausius svarbiausius Lietuvos visuomeninius klausimus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, viceministrai, ministro pirmininko patarėjai – niekur kitur pasaulyje taip negali būti, kad pakankamai jauni ar dar nesubrendę žmonės dalyvautų aktyviai kurdami mūsų politinį, ekonominį, visuomeninį gyvenimą. Tai tikrai yra galimybių šalis“, – sakė I. Norkus.

Teisininkas pastebėjo, kad dalyvauti valstybės gyvenime gali ne kiekvienas, o tas, kuris turi ekspertinį suvokimą ir kompetenciją. „Mano manymu, tie, kurie išmintį įgijo anksčiau už kitus, turi galimybes tą išmintį realizuoti Lietuvoje. Ir priešingai – galimybės realizuoti tą pačią išmintį Vakarų pasaulyje yra ribotos. Sąveika labai paprasta: Lietuva siunčia savo talentus į Vakarų pasaulį, talentas įgyja patirties ir išminties, grįžta čia ir kuria valstybę. Po 50, 100 metų mūsų visuomenė bus labai panaši į šveicarų, vokiečių, austrų, suomių ar švedų ir to lango paprasčiausiai nebus“, – dėstė I. Norkus. Jis pridūrė nežinantis atvejų, kad Švedijoje viceministru dirbtų 30-metis.

„Mano galva, gyvename tikrai unikaliu metu ir visi turime unikalias galimybes, tiesiog reikia išdrįsti jomis pasinaudoti“, – į Prezidentūrą susirinkusiems pasaulio lietuviams sakė teisininkas.

Nepasitenkinimas – lietuvių variklis?

„Swedbank Lietuva“ prezidentas Antanas Danys prisiminė 1991-aisiais, pučo metais, išvykęs studijuoti į JAV. Ten jis praleido penkerius metus. „Dabar salėje matau daug žmonių, kurie panašiu metu arba po to irgi mokėsi JAV. (...) Tad kai dažnai sakome, kad visi išvažiuoja ir negrįžta – ne visai – iš tikrųjų grįžtame. Dar vienas dalykas, kuriuo tikrai labai didžiuojuosi – kartais pamirštame, kad Lietuvoje vidurinis švietimas gerokai stipresnis ir aukštesniame lygyje nei JAV. Galbūt ne visur vienodai, bet JAV mokantis vidurinėje ir peršokus vieną klasę tikrai nebuvo ką veikti“, – pasakojo A. Danys.

A. Danys kalbėjo, kad gyvename labai įdomiu metu. „Šiandien Baltijos šalyse trys populiariausi prekės ženklai „Google“, „Skype“ ir „Facebook“. Jie atsirado per mažiau nei 10 metų. Manau, mes gyvename labai įdomiu laikotarpiu, kai senos dogmos labai greitai keičiamos naujomis, technologijos auga žaibiškai ir, sakyčiau, jeigu į kažkokią sritį įžengei, į ją giliniesi, labai greitai gali pasiekti proveržį ir pokytį“, – sakė „Swedbank Lietuva“ prezidentas.

A. Danys atkreipė dėmesį, kad nuo 1995 m. iki dabar pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP), darbo našumą ir kitus rodiklius Lietuva yra sparčiausiai auganti Europos Sąjungos valstybė. „Tačiau yra ir kitas rodiklis, kuris kartais atrodo gana keistas. Nuo 1995 m. kas ketvirtį matuojame vartotojų lūkesčius – klausiama žmonių nuomonės, ar ateinančiais metais gyvenimas bus blogesnis, ar geresnis. Per visą tą laikotarpį tik 2007 m. II ketvirtį daugiau nei pusė lietuvių manė, kad gyvenimas pagerės. Kažko nesuprantu – pas mus gyvenimas gerėja geriau negu visoje Europoje, o mes toliau manome, kad jis po metų bus blogesnis nei buvo iki šiol. Galbūt čia ir yra atsakymas, kad nepasitenkinimas tam tikra prasme yra mūsų variklis“, – stebėjosi A. Danys.

A. Danio nuomone, svarbiausia – pirmiausia patiems prisiimti atsakomybę, suprasti, kad nesame priklausomi nuo valdžios ir kitų. „Mano palinkėjimas būtų toks: tikėkime savo jėgomis – manau, esame fantastiška tauta ir daug galime pasiekti, tik kartais pernelyg ieškome problemų“, – teigė bankininkas.

Ž.Šilėnas mato dvi Lietuvas

Į diskusiją įsitraukęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įžvelgė dvi tikroves.

„Viena vertus, čia turime veržlius, sparčiai karjeros laiptais kopiančius ir iššūkių nebijančius žmones ir lygiai taip pat turime kitą visuomenės grupę, kuri turbūt priešinsis viskam, ką pasakiau, tiek amžiumi, tiek savo savybėmis. Ko norėčiau palinkėti visiems – kad ateityje gyvenime dominuotų kūrybingieji, veržlieji ir, nepabijokime to žodžio, gabieji“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

Tačiau toks visuomenės skirstymas nustebino prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąją patarėją švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginiją Būdienę. Ji ironizuodama išskyrė tris Lietuvai labiausiai rūpinčius klausimus.

„Lietuvai rūpi trys klausimai. Pirmas – kaip surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą. Antras – kaip padaryti, kad Lietuvoje žmonės uždirbtų daugiau, kad jie tai galėtų pajausti – kaip sakė A. Danys, BVP kyla, o niekas nesidžiaugia. Trečias klausimas – kaip padaryti, kad prieš dvejus metus išvykęs studijuoti į užsienį kalbėtų su mažesniu akcentu negu profesorius, kuris prieš 60 metų išvyko“, – ironizavo V. Būdienė.