„Siūlymas yra svarstytinas. Tikrai gali susidaryti pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį yra grėsmė visuomenės rimčiai arba Konstitucinei santvarkai. Ir iš tikrųjų, tai, ką mes šiandien matome, tai galima teigti, kad ta grėsmė didėja. Viena vertus, akivaizdžiai daugėja kitos valstybės pagalba siunčiamų migrantų. Tikrai gali kilti klausimas ar įprastinėmis sąlygomis mūsų valstybės institucijos bus pajėgios susidoroti su nelegalių migrantų srautu“, – teigė D. Žalimas.
Laidos pašnekovas D. Žalimas tikino, jog matant institucijų darbą trikdančių asmenų protestus, galima kalbėti apie grėsmę visuomenės rimčiai.
„Antras dalykas – mes taip pat matome kai kuriuos asmenys, kurie praktiškai ne tik, kad nepadeda, bet ir siekia sutrikdyti valstybės institucijų veiklą, dorojantis su migrantų krize. Visos prielaidos, jeigu ir toliau tokia tendencija vyks, ko gero, galėsime kalbėti, jog tikrai egzistuoja grėsmė visuomenės rimčiai ir reikia nepaprastosios padėties“, – laidoje „Info diena“ antradienį sakė D. Žalimas.
Jis teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimas galėtų duoti „besąlygiškai teisėtą migrantų sulaikymą“.
„Kitas dalykas – galbūt net visiškas sienos uždarymas. Nes jei valstybė visiškai nepajėgi susidoroti su migrantų srautu, tai ji negalėtų jų priimti. Tam irgi reikėtų tokios priemonės. Ir galiausiai – reikėtų baigti su mitingais žmonių, kurie, deja, yra suklaidinti, bet dalis jų veikia specialiai“, – tikino buvęs KT pirmininkas.
D. Žalimas aiškino, jog sunerimę gyventojai gali vykdyti protestus, tačiau nepaprastosios padėties metu tokie susirinkimai būtų „tiesiog neleistini“.
„Tą reikėtų pasakyti labai atvirai. Ir tas susirūpinimas neturi būti reiškiamas tokiomis priemonėmis, kad būtų trukdoma valstybės pareigūnams ir institucijoms dirbti. Nes visiems yra akivaizdu, kad patinka kam nors, ar nepatinka, bet migrantus reikia laikyti. Čia visiškai pateisinama, kad specialiai tam skirta bazė yra atblokuojama. Ir tokiais būdais, kurie nėra ypatingai švelnūs. Bet kita vertus, aš tikrai nematau pagrindo teigti, jog ten buvo naudojama perteklinė jėga“, – tikino D. Žalimas.
Buvęs KT pirmininkas teigė, jog nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik pasirinktoje teritorijoje.
„Tik čia klausimas, ar tikrai tik pasienio ruožo užtektų. Gal ir kai kurias savivaldybes turėtų apimti. Dabar sunku pasakyti. Bet tai leistų taikyti tas mano minėtas priemones laikinai, bet visiškai teisėtai“, – aiškino laidos „Info diena“ pašnekovas D. Žalimas.
„Jeigu merai trukdytų valstybei vykdyti šitą funkciją, galimas ir tiesioginio valdymo įvedimas. Bet visa tai turėtų būti daroma Seimo sprendimu“, – aiškino jis.
D. Žalimas teigė, jog nepaprastąją padėtį galima įvesti 6 mėnesiams, bet tai nereiškia, kad šiam laikui praėjus negalima jos įvesti iš naujo.
