Austrijos Teisingumo ministerija paaiškino, kad Europos arešto orderio netaikė, nes nusikaltimai yra padaryti prieš sukuriant Europos arešto orderio institutą 2002 metais. Išlygą, kad šis orderis netaikomas anksčiau padarytiems nusikaltimams, be Austrijos yra paskelbusios tik Italija ir Prancūzija.

Esant tokiai situacijai, Austrija turėjo sulaukti ekstradicijos sutarties ir išduoti įtariamąjį pagal anksčiau Europoje galiojusias konvencijas, BNS sakė A.Čepas.

"Austrija pasinaudojo netikslumu, nors tokį žmogų būtų turėjusi išduoti pagal ankstesnes konvencijas - Europos Sąjungos (ES) ekstradicijos konvenciją arba Europos Tarybos ekstradicijos konvenciją", - teigė A.Čepas.

"Normali valstybė būtų pasakiusi - teikite ekstradicijos prašymą ir jį svarstysime", - kalbėjo teisininkas.

Pasak A.Čepo, galima svarstyti, kad ir Europos arešto orderis galėjo būti laikomas ekstradicijos prašymu.

"Visas mūsų pasipiktinimas dėl Austrijos žingsnio yra visiškai teisėtas. Čia tiesiog užsikabinimas už kabliuko", - sakė teisės ekspertas.

Lietuvoje pasipiktinimo bangą sukėlė Austrijos sprendimas nusikaltimais žmoniškumui įtariamą M.Golovatovą paleisti nepraėjus nė 24 valandoms po sulaikymo. Austrija neigia tokį sprendimą priėmusi dėl Rusijos politinio spaudimo ir aiškina, kad nesulaukė reikiamos informacijos iš Lietuvos.