Taip ministerija įvertino šalies vadovės pateiktas pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, jog visi vekseliai ir paskolų sutartys, kurių vertė viršija 50 tūkst. Lt, turėtų būti privalomai tvirtinami notaro. Teisingumo ministerija palaiko D. Grybauskaitės argumentą, jog tokios operacijos gali būti naudojamos neteisėtų pajamų legalizavimui, tačiau prezidentės iniciatyva esą palieka nemažai spragų ir yra taisytina.
„Teisingumo ministerija pritaria siekiamiems tikslams. Tačiau Teisingumo ministerija išreiškia abejonę, ar siūlomos teisinio reguliavimo priemonės yra tinkamos ir pakankamos planuojamiems tikslams pasiekti. Įstatymų projektuose siūlomi reikalavimai, kad vekseliai, kurių suma didesnė kaip 50 tūkst. litų, turėtų būti notarinės formos, nesąžiningų asmenų praktikoje galėtų būti lengvai apeinamos. Pavyzdžiui, sudarant kelis mažesnės vertės sandorius ar tokius sandorius sudarant atbuline data“, - DELFI teigė teisingumo ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas.
Pasak jo, Teisingumo ministerija siūlo ne atmesti prezidentės siūlymus, o juos tobulinti. Esą prievolę notariškai tvirtinti skolos raštelius derėtų palikti visais atvejais, kai sandoriai sudaromi tarp fizinių asmenų – nepriklausomai nuo sandorio sumos. Tuo tarpu sandoriams tarp juridinio ir fizinio asmenų esą būtų galima taikyti prezidentės siūlomą 50 tūkst. Lt ribą.
„Siekdama visapusiškai ir sistemiškai įvertinti siūlomų normų poveikį, Teisingumo ministerija svarstė šį klausimą priežiūros komitetuose. Atsižvelgiant į komitetuose išsakytą nuomonę, Teisingumo ministerija siūlo, kad visi vekseliai, sudaromi tarp fizinių asmenų, taptų notarinės formos“, - dėstė S. Tichomirovas.
Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė DELFI teigė palaikanti šį ministerijos siūlymą. Anot jos, prievolė įmonių dalijamus vekselius tvirtinti notariškai gerokai palengvintų darbą teisėsaugai.
„Jeigu juridinis asmuo išduoda (vekselį – DELFI), tai turėtų jo apskaitos dokumentuose atsispindėti. Bet jeigu fizinis asmuo tą daro, jis, matyt, neturi apskaitos dokumentų. Tokią jų logiką galėčiau įžvelgti. (...) Jeigu vekselis bus išduotas ir nebus patvirtintas notariškai, jis tiesiog negalios. Tuo tarpu jeigu neįteisiname (notarinio tvirtinimo – DELFI) tarp fizinių ir juridinių asmenų, paliekame tai apskaitos dokumentams, tai bus įrodinėjimo klausimas – ar galioja, ar ne. Vis tiek turės teisėsaugos institucijos įrodinėti. Taip, bus apskaitos dokumentų „netinkamas tvarkymas“, dar kas nors. Bet tai nebus juridinis faktas, kad vekselis nepatvirtintas notariškai ir jis negalioja. Turime suprasti, kad teisėsaugos institucijos turės tą įrodinėjimo naštą“, - kalbėjo R. Svetikaitė.
Su ministerijos nuomone, jog didesnės nei 50 tūkst. Lt vertės vekselių notarinis tvirtinimas – lengvai apeinamas reikalavimas, pašnekovė teigė nesutinkanti.
„Šiandien dovanojimo sutartys, viršijančios 50 tūkst. Lt, tvirtinamos notariškai. Bet paskolos sutarčių mes notariškai kažkodėl netvirtiname. (...) Sutinku, kad galime dovanoti po 20 tūkst. Lt ir tokiu būdu išvengiame notarinio tvirtinimo. Bet, matyt, nėra tokio įstatymo, kurio negalima apeiti. Ir jeigu trumpame laikotarpyje bus sudaryta daug smulkių sutarčių ar išduota vekselių, tai, matyt, iš tokio žmogaus veiksmų bus galima spręsti apie norėjimą kažko išvengti. Ir čia jau teisėsaugos institucijų darbas. (...) Taip, galima apeiti įstatymą. Bet iš tų veiksmų matysis, kad tai yra bandymas jį apeiti“, - aiškino R. Svetikaitė.
Pasak jos, jau ne sykį nuskambėjo argumentas, jog notarinis vekselių ir skolos raštelių tvirtinimas būtų papildoma našta verslui. Tačiau logikos tame esą nedaug.
„Sąžiningas verslas dėl tokių pakeitimų neturėtų turėti neigiamos nuomonės. Nes tokios pataisos paprasčiausiai eliminuoja galimybę steigtis neaiškioms bendrovėms, kurios yra įsteigiamos tiktai tam, kad „budėtų“ ir būtų panaudojamos grobstymo schemose ir t.t.“, - teigė prezidentės vyriausioji patarėja.