Tokią poziciją DELFI išsakė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė. Pasak jos, Lietuva neprieštarauja Austrų nuostatai netaikyti Europos arešto orderio procedūrų iki 2002 metų padarytiems nusikaltimams. Tačiau tokiais atvejais austrai esą privalo teisme nagrinėti prašymą dėl ekstradicijos, ko šiuo atveju jie kažkodėl nepadarė.
„Jie pasakė, kad dėl nusikaltimų, kurie padaryti iki 2002 m. rugpjūčio 7 d., arešto orderių atžvilgiu taikys ekstradicijos procedūrą. Tai reiškia, kad ekstradicijos procedūra bus taikoma tokia, kokia buvo iki 2002 m., t.y. remiantis Europos Tarybos konvencija, kuri numato žymiai sudėtingesnę dokumentų pateikimo tvarką, numatomi šiek tiek kitokie bendradarbiavimo pagrindai. Bet jokiu būdu, mano, kaip teisininkės nuomone, negalima interpretuoti šito Austrijos pareiškimo, kad arešto orderio gavimas dėl veikų, įvykdytų iki tos datos, suteikia teisę valstybei nevykdyti ekstradicijos procedūros“, - kalbėjo A. Bernotienė.
Pasak jos, Austrijai galiojo pareiga vykdyti ekstradicijos procedūrą, bet austrai nutarė M. Golovatovą paleisti prokuroro sprendimu. Tarptautinės teisės specialistė pažymėjo, kad Austrija – ne vienintelė šalis, kuri taiko tokias išlygas Europos arešto orderio vykdymui. Tačiau vienintelė, kuri Lietuvos atžvilgiu pasielgė būtent taip.
„Bet kokiu atveju, pareiga valstybei vykdyti ekstradiciją išlieka. (...) Europos tarybos konvencija buvo ir yra taikoma su kitomis valstybėmis, kurios yra padariusios analogiškais išlygas. Arešto orderis turėtų būti suprantamas kaip pagrindas asmens suėmimui ir sulaikymui. Tą patvirtina šiuo metu vykstanti praktika tiek su Italija, tiek su valstybėmis, kurios nėra Europos Sąjungos narės – Norvegija, Šveicarija. Jie mūsų išduoto arešto orderio pagrindu sulaiko asmenį ir vėliau kreipiasi į mus, kad mes pateiktume arba ekstradicijos prašymą, arba dokumentus, kurių reikalaujama pagal Europos tarybos konvenciją“, - aiškino A. Bernotienė.
„Bet kuriuo atveju, jie privalėjo tą klausimą spręsti: patenkinti ar nepatenkinti ekstradicijos prašymą. Jie tiesiog paleido. Taip, jie tiesiog paleido. Ir viskas. (...) Jie turėjo, mūsų nuomone, spręsti klausimą dėl laikino suėmimo. Paprastai jisai sprendžiamas teismine tvarka. (...) Yra praktika tokia. Ir su italais, ir su norvegais, ir su šveicarais. Ji niekada problemų nekėlė. Jeigu valstybės negali taikyti arešto orderio procedūros, jos taiko Europos Tarybos konvencijoje numatytą ekstradicijos procedūrą“, - sakė teisės specialistė.
Be to, yra ir Šengeno erdvės veiklą reglamentuojantys tarptautiniai susitarimai, kuriuos paisydama Austrija esą turėjo kitaip elgtis su M. Golovatovu.
„Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo yra numatyta, kad jeigu Šengeno informacinėje sistemoje yra įtrauktas perspėjimas dėl įtariamo asmens paieškos, tas perspėjimas yra prilyginamas laikino suėmimo prašymui. Kas reiškia, mūsų nuomone, kad netgi tuo atveju, jeigu ankstesni argumentai negalioja, yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis austrai turėjo laikytis procedūrų, kur labai aiškiai nurodytos tiek prašymą dėl laikino sulaikymo pateikusios, tiek ir prašymą gavusios valstybės teisės ir pareigos“, - tęsė A. Bernotienė.
Pasak jos, iki M. Golovatovo atvejo dar nebuvo tokių nutikimų, kai procedūroms taikoma tokia skuba, kokią pritaikė austrai. „Europos Tarybos konvencijoje netgi numatyti žymiai ilgesni papildomos informacijos pateikimo terminai ir t.t.“, - tęsė pašnekovė, pridurdama, kad kol kas anksti sakyti, ar austrai pažeidė šią konvenciją.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas liepos 14 d. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Vos apie parą sulaikytas išbuvęs M. Golovatovas savaitgalį ilsėjosi Maskvoje ir dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris netgi pareiškė, kad Lietuva gali svarstyti diplomatinių santykių su Austrija nutraukimo galimybę. Tačiau opozicinių socialdemokratų ir „tvarkiečių“ pasipriešinimas gerokai sušvelnino Seimo poziciją – iš Užsienio reikalų komiteto pareiškimo dingo punktai apie diplomatinį Vilniaus boikotą Vienai.
Antradienį Latvija ir Estija parėmė Lietuvą konflikte dėl M. Golovatovo paleidimo.