Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas BNS sakė, kad protestuotojai savo reikalavimus reiškė per garsiakalbį, aiškino praeiviams apie teisėsaugos finansines problemas ir dalijo jiems oro balionus su pagrindiniu akcijos šūkiu - "Atėmė, atima ir atims".
Pasak V.Bako, pasibaigus akcijai, prie Socialdemokratų, Darbo partijų bei Naujosios Sąjungos būstinių buvo padėti trys laidotuvių vainikai.
Lapkričio 28 dieną numatyta analogiška akcija Telšiuose, gruodžio 1 dieną - Klaipėdoje. Prieš tai teisėsaugininkai protestavo Utenoje ir Panevėžyje.
Įspėjamoji pareigūnų akcija, pavadinimu "Atėmė, atima ir atims", įvyko lapkričio 8 dieną Vilniuje. Dvi dešimtys policijos, muitinės, pasienio pareigūnų, ugniagesių bei valstybės tarnautojų su plakatais ir vėliavomis rikiavosi prie Vyriausybės bei Seimo.
Po jos profsąjungų vadovai buvo pakviesti į susitikimą su premjeru Algirdu Brazausku. Jie žadėjo daugiau neprotestuoti, jei iš Vyriausybės vadovo išgirs konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti jų problemas.
Tačiau iš šio susitikimo profsąjungų atstovai išėjo nusivylę, jie teigė, kad "viskas taip ir liko kalbų lygyje", be to, jie buvę nustebinti, kad Vyriausybės vadovas iki šiol nežinojo, ko konkrečiai profsąjungos reikalauja.
Be protestų apskričių centruose, profsąjungininkai dar rengia gausiausią akciją Vilniuje, kurioje dalyvaus ir teisėsaugos pareigūnai iš kitų Europos valstybių. Ji numatyta gruodžio pradžioje.
Be to, lapkričio 26-gruodžio 3 dienomis solidarumo akcijas savo valstybėse surengs Europos teisėsaugininkus vienijančios tarptautinės organizacijos CESP narės.
Anksčiau teisėsaugininkai yra protestavę 1999 ir 2002 metais.
Surengti protesto akcijas visoje Europoje Lietuvos teisėsaugos profsąjungininkai pažadėjo spalio pradžioje. Tuomet Lietuvos policininkus, pasieniečius, ugniagesius gelbėtojus, muitininkus, pataisos įstaigų ir kitus valstybės tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos priėmė rezoliuciją dėl derybų su Vyriausybe, o nesėkmės atveju, dėl protesto akcijų.
Šis dokumentas buvo išplatintas Lietuvos prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.
Rezoliucijoje buvo reikalaujama iki šių metų spalio 30 dienos nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis, pareigūnams būtų grąžinta per 2002-2004 metus nesumokėta darbo užmokesčio dalis, taip pat, kad nuo 2006 metų sausio 1 dienos pareigūnams apskaičiuojant atlyginimą, būtų taikomas Vyriausybės nustatytas minimalaus mėnesio atlyginimo dydis - 550 litų bei, kad nuo sausio 1 dienos išeinantiems į pensiją pareigūnams pensija nemažėtų.
Po rezoliucijos pasirašymo profsąjungų vadovai buvo susitikę su vidaus reikalų ministru, Lietuvos policijos generaliniu komisaru, taip pat su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, tačiau jie teigia, kad šios derybos nebuvo vaisingos.
Tūkstančiai Lietuvos pareigūnų iki šiol teismuose bylinėjasi, kad atgautų atlyginimo dalį, kuri buvo neišmokėta Vyriausybei įvedus atlyginimų indeksavimo koeficientus. Apskaičiuota, kad dėl algų indeksavimo ugniagesiams, policininkams bei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams neišmokėta 40 mln. litų. Šiuo metu teismo keliu bandoma atgauti pusę milijono litų.
Dabar algų bylą turėtų nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Sprendimą ketinama priimti sušaukus plenarinę teismo sesiją.
Pernai gruodį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad policininkams negali būti mokama už atliktą darbą mažiau, negu priklauso.
Profsąjungininkų duomenimis, visa valstybės tarnautojams bei statutinių institucijų pareigūnams neišmokėta atlyginimų dalies suma siekia 180 mln. litų.