Teisės specialistai turi priekaištų V.Blinkevičiūtės "sutartims su Lietuva"

Teisės projektų ir tyrimų centro pranešimu, daugelis V.Blinkevičiūtės įsipareigojimų teisiškai yra neapibrėžti, išreikšti sąvokomis, kurias kiekvienas gali skirtingai interpretuoti, pavyzdžiui, kartu su piliečiu kurti valstybę, kuria visi galėtų didžiuotis, kovoti prieš politinio skurdo apraiškas.

Anot teisininkų šiuo atveju kandidatė negali būti laikoma atsakinga už įsipareigojimų įvykdymą, nes ji nurodoma kaip viena iš pareigos vykdytojų. Kai kurie kandidatės įsipareigojimai išreiškia pažadą ko nors siekti, o ne padaryti, pavyzdžiui, siekti santarvės bei susitarimo, siekti, kad Europos Sąjungos lėšos išvaduotų iš skurdo visus Lietuvos regionus.

Teisininkai pastebi, jog keli kandidatės įsipareigojimai savo forma yra konkretūs: garantuoti, kad žemės ūkiui ir kaimui skiriama finansinė parama būtų panaudojama skaidriai bei efektyviai, užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudojamos skaidriai ir racionaliai bei grįžtų žmogui, užtikrinti, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas kiekvienam žmogui. Sąvokos "garantuoti" ir "užtikrinti" iš esmės reiškia, kad šiais žodžiais asmuo įsipareigoja atsakyti už tai, kad parašytieji uždaviniai virs tikrove.

Vis dėlto, Teisės projektų ir tyrimų centro pranešimu, nurodytųjų klausimų sprendimas pagal Konstituciją nepriklauso prezidentui, be to, šie įsipareigojimai teisiniu požiūriu nėra konkretūs, pavyzdžiui, nėra apibrėžta, koks išsilavinimas laikomas kokybišku ir nėra nustatyta, kokį iš viso išsilavinimą kandidatė įsipareigoja užtikrinti, jei bus prezidentė - pradinį, bendrąjį, aukštesnįjį ar aukštąjį.

Anot teisininkų, savo įsipareigojimuose kandidatė į prezidentus iš esmės nepaliečia įsipareigojimų, kuriuos ji turės prisiimti priesaikoje tautai, o taip pat konstitucinių pareigų.

Pasak tyrimą konsultavusio advokato, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko Kęstučio Čilinsko, sutarčių pasirašymas nesukels prievolių šalims - kandidatei ir piliečiui, nes nėra vieno sutartims būtino elemento - šalių konkretaus įsipareigojimo vienas kitam. Nors šiuo atveju sutartis siūloma pasirašyti kandidatei pritariantiems piliečiams, nepritariantieji ir nepasirašiusieji gali nebijoti, kad kandidatei tapus prezidente, ji bus geresnė pasirašiusiems, nes pagal Konstituciją prezidentas turi būti visiems lygus.

Teisininkai pastebi, jog Konstitucija numato, kokia forma prezidentas įsipareigoja savo šalies piliečiams: jis piliečių išrinktų atstovų akivaizdoje, Seime, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Būtent toks įsipareigojimas sukuria teisines pasekmes: jei Respublikos Prezidentas pažeidžia priesaiką - jis apkaltos proceso keliu gali būti pašalintas iš užimamų pareigų.

Pirmalaikiai prezidento rinkimai įvyks birželio 13 dieną. Juose, be Naujosios sąjungos iškeltos V.Blinkevičiūtės, valstybės vadovo posto sieks kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, laikinasis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvęs vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius, parlamentarė Kazimira Prunskienė.