„Aš patenkinau jo prašymą teisėjui suteikti dviejų savaičių atostogas. Dviejų savaičių atostogų suteikimas yra vienintelė galimybė, kurią LAT pirmininkas turi savo arsenale užtikrindamas, kad teisėjas nenagrinėtų bylų, bent jau laikinai, nes LAT pirmininkas neturi įgaliojimų sustabdyti teisėjų funkcijų. Tokią funkciją turi tik Seimas, jei prieš teisėją pradedamas ikiteisminis tyrimas, o tarp Seimo sesijų – prezidentas. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas prieš teisėją V.Aiduką nėra pradėtas“, – penktadienį žurnalistams sakė R.Norkus.

Pasak LAT vadovo, pats teisėjas negali priimti sprendimo laikinai nusišalinti nuo pareigų, tai galima tik konkrečiose bylose, jei kyla abejonių dėl galimo teisėjo šališkumo.

„Teisėjas gali nusišalinti nuo vienos ar kitos bylos, jei jis pareiškia, kad yra kokių nors abejonių toje konkrečioje byloje, tačiau ne atskirai nuo visų bylų nagrinėjimo“, – pabrėžė R.Norkus.

Jis taip pat sakė penktadienį kalbėjęs su V.Aiduku ir šis jam patvirtino, kad yra apklaustas specialaus liudytojo statusu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu nagrinėjant Darbo partijos bylą, taip pat pateikė savo įvykių versiją. R.Norkus sakė negalintis jos atskleisti dėl ikiteisminio tyrimo slaptumo.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka, arba kai asmuo turi teisinį imunitetą. Teisėjai turi teisinę neliečiamybę, todėl kol ji nepanaikinta, prieš juos negali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Iš prokuratūros Aukščiausiojo Teismo vadovas patikino sulaukęs patvirtino, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas „neturėtų kelti pagrindo abejoti LAT kaip institucijos reputacija“.

„Tyrimą kuruojantis prokuroras laikosi pozicijos nekomentuoti ikiteisminio tyrimo ir pabrėžė, kad visa informacija, kuri skleidžiama viešoje erdvėje, yra ne iš oficialių šaltinių, ir taip pat nurodė, kad skleidžiama informacija neturėtų kelti pagrindo abejoti LAT kaip institucijos reputacija“, – sakė R.Norkus.

Anot jo, teisme neplanuojama pradėti vidinio patikrinimo dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimo, nes jis galėtų dubliuoti ikiteisminį tyrimą.

„Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į visus klausimus. Bet kokie administravimo veiksmais atliekami tyrimai iš dalies dubliuotų ikiteisminio tyrimo veiksmus ir vidinių tyrimų pagalba neturime instrumentų išsiaiškinti aplinkybėms, kurias gali nustatyti prokuratūra atlikdama ikiteisminį tyrimą“, – į klausimą, ar planuojamas vidinis tyrimas LAT, atsakė R.Norkus.

Jis taip pat tvirtino, kad septynių teisėjų kolegijai pirmininkavęs V.Aidukas negalėjo turėti lemiamos įtakos teismo sprendimui: „Visi sprendimai LAT priimami teisėju balsų dauguma, tai reiškia, kad nei kolegijos pirmininkas, nei teisėjas pranešėjas neturi lemiamos įtakos teisėjų sprendimo priėmimui“.

Anot teismo pirmininko, kolegijos pirmininkui daugiausiai tenka organizacinis darbas, o sprendimo projektą rašo teisėjas pranešėjas.

„Kolegijos pirmininkas organizuoja kolegijos darbą, skiria teismo posėdžius, organizuoja balsavimą, nustato, kad visi klausimai būtų aptariami nuosekliai, o teisėjas pranešėjas realiai rašo teismo procesinio sprendimo projektą, kuris pateikiamas visai kolegijai svarstyti ir balsuoti“, – apie darbo organizavimą teisme pasakojo R.Norkus.

LAT vadovas taip pat sakė negalintis pasakyti, kaip pasiskirstė balsai priimant nuosprendį Darbo partijos byloje, argumentuodamas teismo pasitarimo paslaptimi, tik patvirtino, kad atskirųjų nuomonių byloje pareikšta nebuvo.

Teisėsauga ketvirtadienį atliko kratas Vilniaus apygardos prokuratūroje. Šios prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Aliukonienė ketvirtadienį buvo sulaikyta, jai pateikti įtarimai prekyba poveikiu stambiu mastu. STT duomenimis, atlygio už prekybą poveikiu stambiu mastu suma viršija 9,5 tūkst. eurų.

R.Aliukonienės vadovaujamas Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius yra atsakingas už nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimus.

Generalinės prokuratūros teigimu, tyrimas, kuriame įtariama R.Aliukonienė, susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme.

Prokurorai kol kas nedetalizuoja, kaip tiksliai galėjo įvykti nusikaltimas, tačiau Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša žurnalistams ketvirtadienį nurodė, kad „įtariamųjų gali būti ir daugiau“.

Neoficialiomis žiniomis, tiriami įtarimai, jog galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ Vytauto Gapšio naudai siekiant jo išteisinimo.

Darbo partijos bylą su kasaciniais skundais Aukščiausiajame Teisme per tris posėdžius išnagrinėjo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija. Ją be V.Aiduko sudarė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Rima Ažubalytė, Tomas Šeškauskas, Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas ir Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigita Rudėnaitė ir Birutė Janavičiūtė.

Paskutinės instancijos teismas gruodžio pabaigoje paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, nepaisant to, kad ji reorganizavosi prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Aukščiausiasis Teismas taip pat paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, buvęs jos lyderis Vytautas Gapšys ir buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jiems skirtos piniginės baudos. Teismas taip pat patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti juos dėl sukčiavimo.