Lietuvos apeliacinis teismas antradienį jau antrą kartą atvertė „darbiečių“ baudžiamąją bylą – trijų teisėjų kolegija (į šią bylą paskirta ir ketvirtoji papildoma teisėja) nagrinėja ne tik nuteistųjų, bet ir valstybinį kaltinimą palaikančių prokurorų skundus.DP byloje - jau 183 tomai.
Į posėdį atvyko ne tik visi kaltinamieji, jų advokatai, prokurorai Saulius Verseckas ir Nijolė Frolova, bet ir būrys žiūrovų. Dauguma jų – DP palaikantys žmonės.
Teisme nepasirodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Sodros“ atstovai, tačiau jie nurodė, kad sutinka, jog teismas bylą nagrinėtų be jo.
Į posėdį taip pat neatvyko V. Gapšio advokatas Benediktas Paulauskas. Dėl užimtumo kitoje byloje į posėdį pavėlavęs atvyko V. Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas.
Tačiau prasidėjus posėdžiui paaiškėjo, kad V. Gapšys prašo nušalinti teisėjus. Prieš pat posėdį teismui įteiktame pareiškime parlamentaras nurodė, kad gavus bylą apeliacinės instancijos teisme kompiuterinė programa ją pirmiausiai paskyrė teisėjai Laimai Garnelienei, tačiau jai nusišalinus ji buvo perduota teisėjui Svajūnui Knizleriui. Teisėjų kolegijos pirmininke paskirta Violeta Ražinskaitė.
V. Gapšys mano, kad teisėjų kolegijos koregavimas sukelia „pagrįstų abejonių“ dėl teisėjų kolegijos šališkumo, todėl jis Lietuvos apeliacinio teismo prašo paskirti naują kolegiją.
„Kadangi objektyviai negalima nustatyti, kaip buvo suformuota teisėjų kolegija, prašau teisėjų nusišalinti“, – sakė jis.
Tuo metu prokurorai nesutinka su pareikštu nušalinimu: S. Verseckas nurodė, kad subjektyvių požymių, jog teisėjai yra šališki, V. Gapšys nepateikė.
„Teisme daugiau negu pusė teisėjų jau yra dalyvavę šiame procese, todėl jie automatiškai negali būti teisėjų kolegijoje, nagrinėjančioje šią bylą“, – sakė jis.
Pasak prokuroro, teisėja L. Garnelienė nusišalino nuo bylos, nes kaip Teisėjų tarybos narė oficialiai raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama dėl teismo įžeidimo atsakomybėn patraukti V. Uspaskichą.
„Pasiūlyčiau dažniau apsilankyti teismo raštinėje, nes byloje yra dokumentai, kodėl teisėja L. Garnelienė nusišalino nuo šio proceso – kad nekiltų abejonių dėl šališkumo, nes ji, kaip Teisėjų tarybos, narė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. Uspaskichui“, – sakė jis.
Teisėjų kolegijos pirmininkė V. Ražanskaitė taip pat pagarsino nutartį, kuria L. Garnelienė nusišalino nuo bylos – ji nurodė, kad kartą vieno Teisėjų tarybos posėdžio metu išsakė savo nuomonę, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai organizuoja DP bylos nagrinėjimą bei vėliau, kaip Teisėjų tarybos sekretorė, kreipėsi į generalinį prokurorą.
Daugiau kaip valandą pasitarimų kambaryje praleidę teisėjai nusprendė V. Gapšio prašymą atmesti kaip nepagrįstą - nusišalinti teisėjams nebuvo teisinio pagrindo.
V. Gapšys: geriau jau būtų nusišalinę
Per pietų pertrauką V. Gapšys sakė, kad Seimas ilgai kovojo, jog teisėjų kolegijos būtų parenkamos pagal automatizuotą kompiuterinę sistemą – taip būtų paskiriami nešališki teisėjai.
„Šiuo atveju tai buvo nepaisoma, mūsų žiniomis, dar yra ir įdomesnių faktų, kad galbūt buvo ir kitas teisėjas atrinktas atsitiktine tvarka, todėl mums kyla klausimas – kodėl tai vyko, – sakė jis. – Jeigu yra įstatymai ir juose nustatyta tvarka, kaip turėtų būti, mums kilo abejonių, ar tai nėra padaryta galbūt ir specialiai“.
V. Gapšys mano, kad teisėjai galėjo nusišalinti, taip ateityje išvengiant galimų abejonių dėl teismo šališkumo. „Juoba kad procesas dar neprasidėjo ir tai nebūtų sutrukdę bylos nagrinėti – manau, tai buvo padaryta klaida, kuri gali būti esminė, pripažįstant, kad procesas nebuvo visiškai nešališkas“, – teigė parlamentaras.
„Nejaugi taip yra sudėtinga – paleisti programinę įrangą ir parinkti teisėją iš tų likusių šešių septynių? – sakė nuteistas Seimo narys. – Galbūt net ir tą pačią teisėją būtų išrinkę – manau, kiekvienam piliečiui, teisininkui kils vidinis klausimas: o kodėl nebuvo pasinaudota ta tvarka, kuri numatyta įstatyme? Man toks klausimas kyla, ir atsakymą gavau, kuris man kelia tam tikrų abejonių“.
Prokuroras S. Verseckas pažymėjo, jog V. Gapšio nuogąstavimai yra nepagrįsti, tačiau kol kas nesiryžo vertinti, ar reikšdami nušalinimą teismui „darbiečiai“ gali siekti vilkinti bylos nagrinėjimą.
„Nei manau, nei nemanau – proceso dalyviai turėtų domėtis bylos medžiaga ir bent karts nuo karto į ją pasižiūrėti“, – prokuroras nesiryžo prognozuoti, kiek baudžiamasis procesas užtruks apeliacinės instancijos teisme. Šio teismo paskelbtas verdiktas įsiteisės iš karto nuo jo paskelbimo.
Rado naują būdą, kaip vilkinti bylos nagrinėjimą
Atnaujinta 13.14 val.: Po pertraukos tęsiant bylos nagrinėjimą DP, kaip juridiniam atstovui, atstovaujanti valstybės paskirta advokatė Violeta Bazienė teismui nurodė, kad lapkričio 15-ąją DP (leiboristai), kurią prokurorai siekia nuteisti, buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau po reorganizacijos buvo įsteigta DP, kurios skiriasi juridinio asmens kodas. Tai jau antras kartas, kai bylą nagrinėjant teisme keitėsi DP pavadinimai.
Dėl šios priežasties kilo abejonių, ar anksčiau DP atstovavusi advokatė gali ginti naują juridinį asmenį.
„Jeigu prokuroras pateiks prašymus, kurie lies naują juridinį asmenį, tuomet, manau, turėtų būti pakeistas atstovas – juk šio naujo ir buvusio juridinio asmens interesai gali būti skirtingi, todėl tas pats asmuo negalėtų atstovauti“, - pabrėžė V. Gapšys.
Kad DP būtina paskirti naują gynėją, įsitikinę ir visi gynėjai - jie mano, jog be naujo gynėjo negalima nagrinėti bylos.
Atnaujinta 13.28 val.: Tačiau su tuo nesutinka prokuratūra – esą galima paskirti tą pačią advokatę ginti naujai įsteigtą juridinį asmenį.
„Pavadinimas tas pats, bet kodas skirtingas – susijungus su Krikščionių partija, kuri atėjo su 800 narių, nuo jų reikia gauti leidimą paskirti atstovą į bylą, juk ne tik teismas, bet ir juridinis atstovas jį turi paskirti“, - aiškino V. Uspaskichas.
Atnaujinta 13.55 val.: Teisėjų kolegija nutarė prijungti advokatės pateiktus dokumentus, tačiau nusprendė neskirti naujo advokato. „Byla nagrinėjama apeliacine tvarka – naujai įsikūrusi partija yra nauja, o mes nagrinėjame tai, kas buvo apygardos teismo nuosprendyje“, - pabrėžė kolegijos pirmininkė V. Ražanskaitė.
Prokurorų siūlymas – V. Uspaskichą įkalinti 6 metams
Atnaujinta 14.27 val.: Teisėjų kolegijos pirmininkė pagarsino, kad apeliaciniu skundu prokuratūra siekia, jog „darbiečiai“ būtų nuteisti dėl visų jiems inkriminuotų nusikaltimų (dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės turtinių teisių įgijimo) ir skirti gerokai griežtesnes bausmes.
Prokurorų manymu,V. Uspaskichas už grotų turi praleisti 6, V. Vonžutaitė – 5,o V.Gapšys – 1 metus 6 mėnesius. Be to, apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteisti DP – jai skirti 10 tūkst. MGL dydžio (1 mln. 250 tūkst. Lt) baudą.
Iš nuteistųjų politikų prokuratūra prašo priteisti daugiau kaip 25 mln. Lt bei konstatuoti, jog DP nariai nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje.
Tuo metu V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys siekia, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jie pripažinti kaltais. Tuo metu M. Liutkevičienė prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Atnaujinta 14.43 val.: Pradėjus svarstyti, ar būtina byloje atlikti įrodymų tyrimą, prokuroras S. Versecui teismui pateikė dokumentus, susijusius su DP reorganizacija – kaip baudžiamojon atsakomybėn patrauktas politinis judėjimas tapo DP (leiboristai). Šių duomenų nėra byloje, nes partijos reorganizacija įvyko tuomet, kai teismas baigė bylą nagrinėti.
Teismas kol kas nenusprendė, ar juos prijungti – kitame teismo posėdyje, suplanuotame gruodžio viduryje, su dokumentais susipažinę nuteistieji ir jų gynėjai galės išsakyti savo poziciją.
Įrodymų tyrimą prašo atlikti ir V. Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis, pažymėjęs, jog nuosprendyje esą yra daug netikslumų ir grubių matematinių klaidų. Advokato teigimu, neabejotina, kad DP byla įeis į istoriją.
V. Uspaskicho gynėjas taip pat pareiškė, kad būtina skirti kompleksinę finansinę DP ekspertizę.
Be to, A. Miškinis mano, jog būtina į teismą iškviesti keletą liudytojų – tarp jų bendrovės „Kartonas“, kurioje dirbo DP finansininkė Nijolė Steponavičiūtė, vadovą Romą Ruškulį, jo žmoną Meilę Ruškulienę.
Atnaujinta 14.58 val.: Nuteistų „darbiečių“ advokatai teismo taip pat prašė ištirti vieną kasos pajamų orderį (esą jame nurodyta suma padidinta net trimis nuliais, juos prirašant ranka), paskiriant rašysenos ekspertizę. Be to, prašoma paskirti ir informacinių technologijų ekspertizę, kurioje nustatyti kompiuteriuose sukauptą informaciją technikos paėmimo metu.
V. Vonžutaitės advokatas teismo paprašė prijungti motyvuotas nutartis, kuriomis buvo leista pasiklausyti telefoninius pokalbius ir stebėti susirašinėjimą telekomunikacijų tinklais.
Atnaujinta 15.47 val.: Prokuroras su daugeliu nuteistųjų ir jų advokatų prašymu nesutiko ir manė, jog bylos nagrinėjimą tęsti toliau. Ar bus patenkinti gynėjų prašymai, teismas paskelbs kitame posėdyje, kuris suplanuotas gruodžio 17-ąją.
Vilniaus apygardos teismas: nuteistieji turi kalėti
Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad DP įkūrėjas V. Uspaskichas turi kalėti ketverius metus, parlamentarė V. Vonžutaitė – trejus, o buvusi partijos iždininkė M. Liutkevičienė – vienerius. Savo, kaip partijos pirmininko, įgaliojimus sustabdęs V. Gapšys nuteistas švelniausia bausme – jam skirta piniginė bauda.
V. Uspaskichas su bendražygiais nesutinka su šiuo teismo nuosprendžiu. Tiesa, šios situacijos komentavimas „darbiečių“ patriarchui pridarė naujų nemalonumų. Iš Rusijos parskridęs V. Uspaskichas oro uoste žurnalistams pareiškė, esą jį nuteisę VAT teisėjai yra nusikaltėliai. Dėl šių politiko žodžių pradėtas ikiteisminis tyrimas, jau prašoma antrąsyk per šią Seimo kadenciją naikinti jo teisinę neliečiamybę.