Prezidentas V.Greičių apkaltino arogantiškumu, informacijos nuslėpimu po to, kai pasikalbėjo su Teismų tarybos nariais: Lietuvos apeliacinio teismo teisėju Vigintu Višinskiu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku Virgilijumi Valančiumi, šio teismo teisėju Romanu Klišausku ir teisingumo viceministru Gintaru Švedu.

Šie garbingas pareigas einantys asmenys prezidentą įtikino, kad 2005 metų birželio 22 dieną įvykęs teismo posėdis, kuriame svarstyta dabar jau atsistatydinusio Biržų apylinkės teismo pirmininko Valento Margevičiaus kandidatūra, buvo netinkamai organizuotas.

"Prezidentas informavo, kad šie tarybos nariai ir kiti paaiškino, jog tarybos posėdis buvo skubotas, kad apie VSD pažymą jie nežinoję, ji nebuvo platinama, pateikta dalimis ir buvo priimti skuboti sprendimai. Todėl neva buvo priimtas neteisingas sprendimas, dėl kurio neva aš esu kaltas", - sakė V.Greičius.

Kodėl keturi garbūs asmenys taip drąsiai kalbėjo, paaiškėjo tik tuomet, kai pradėta ieškoti prezidento pašnekovų žodžius paneigiančių įrodymų. "Susiradome protokolus, žinutes, kokios buvo siųstos, pateikėme tarybos pirmininkui, kad būtų paneigta netiesa, - paaiškino Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakšys. - Pasigirdo įtarinėjimų, kad suklastojome protokolus ir taip bandome gintis. Tada pradėjome ieškoti posėdžio garso įrašų".

"To posėdžio buvo dvi kasetės, - detektyvinę įrašų dingimo istoriją papasakojo R.Bakšys. - Vieną suradome, o kita, kur prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas šneka, diskutuojama V.Margevičiaus klausimu, dingo, tik dėžutė likusi. Tačiau darėme ir antrąjį, kontrolinį, įrašą - bandėme skaitmeninę aparatūrą, kurią planavome naudoti. Būtent skaitmeninis kontrolinis įrašas buvo surastas kompiuteryje, iššifruotas ir pateiktas žurnalistams balandžio 7 dieną. Tie, kurie pavogė garso įrašą, turbūt nesitikėjo, kad gali būti antrasis įrašas. Būtent šis įrašas mus reabilitavo šioje melo jūroje".

Tiesos paviešinimas kainavo postą prezidento patarėjui H.Šinkūnui. O jeigu nebūtų buvę antrojo įrašo - kuo tada būtų patikėjęs prezidentas? Apsimelavusiu patarėju ir jo sukviestais autoritetais ar Aukščiausiojo teismo pirmininku? Kas pavogė įrodymus? Kaip ši vagystė susijusi su aukščiausio rango teisėjų V.Valančiaus, V.Višinskio, R.Klišausko ir teisingumo viceministro G.Švedo vizitu pas V.Adamkų, kai buvo meluojama prezidentui ir visuomenei? Tai jau ne vien moraliniai klausimai.

"Būtent antrasis įrašas mus ir reabilitavo šioje melo jūroje", - įsitikinęs R.Bakšys.