Minėtą tyrimą 2022-aisiais atliko „Diversity Development Group“ Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius bei „Media4change“.
Apklausos duomenimis, pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui pritarė beveik 80 proc. respondentų, tyrimas taip pat parodė sumenkusias neigiamas nuostatas pabėgėlių atžvilgiu: 27 proc. respondentų įvardijo, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje, 2021 metais tokių buvo 47 proc.
Daugiausia – beveik 60 proc. – apklausos dalyvių nurodė, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su romais. Išaugo nenorinčiųjų gyventi kaimynystėje su rusais skaičius: nuo 6 proc. praėjusiais iki 16 proc. šiemet. Be to, 74 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į Lietuvoje gyvenančius rusus šiemet labai pablogėjo.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ketvirtadienį kalbėjo Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė ir žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ atstovas Aidas Petrošius.
Teigia, kad Lietuvoje yra trys „nematomos grupės“: tai – pavojinga tendencija
A. Petrošiaus teigimu, rusų ir baltarusių tautos žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje yra „nužmoginamos“.
„Tai, mūsų galva, yra labai pavojinga tendencija. Aš suprantu, iš kur tai ateina: yra objektyvūs įvykiai, naujienos, kurios mus pasiekia apie tas baisybes, kurias Rusijos kariuomenė išdarinėja Ukrainoje, yra šokiruojantys dalykai, bet lygiagrečiai tas nužmoginimas, ypač rusų tautybės asmenų, turi savo precedentų istorijoje ir tie precedentai rodo, koks tai pavojingas reiškinys“, – sakė „Mediaskopo“ atstovas.
Tai, pasak jo, pasireiškia įvairiomis etiketėmis, kurios „klijuojamos“ šių tautybių žmonėms.
„Paprastai „eiliniai rusai“ ir „eiliniai baltarusiai“ vaizduojami kaip praplautomis propagandos smegenimis, nelabai galintys, o veikiausiai ir nenorintys priešintys tiems despotiškiems režimams, kurių valdžioje jie atsidūrė. Dažnai yra pateikiamas įtarimas ar net kaltinimas, kad eiliniai rusai ar baltarusiai tyliai palaiko ar netgi aktyviai pritaria savo režimų daromiems nusikaltimams“, – pasakojo A. Petrošius.
Toks baltarusių ir rusų sugretinimas žiniasklaidoje, eksperto teigimu, jau turi efektą – apklausos duomenimis, lietuvių požiūris į baltarusius pablogėjo netgi labiau nei į rusus.
„Tos deklaracijos (apie paramą prieš Lukašenką protestuojantiems baltarusiams anksčiau) buvo skambios, bet trumpalaikės. Toks įspūdis, kad nevirto konkrečiais darbais“, – sakė bendrovės atstovas.
Apibendrindamas jis teigė, kad Lietuvoje yra trys „nematomos grupės“, kai kalbame apie tautines mažumas: Lietuvos rusai, Lietuvos baltarusiai ir Lietuvos ukrainiečiai.
A. Petrošius taip pat sakė, kad. nepaisant to, žiniasklaida Lietuvoje, kaip parodė tyrimas, stengiasi ir siekia laikytis objektyvumo normų.
Lietuvos statusas pasikeitė: turime atsakyti į svarbų klausimą
Laidoje dalyvavusi V. Montvydaitė pastebėjo, kad tyrimai anksčiau rodė, jog tautinės bendrijos buvo labai mažai matomos viešojoje erdvėje arba informacija apie juos nebūdavo neigiama.
„Dabar tai, ką rodo skaičiai, tai yra pagrindo sunerimti. Matome, kad labai mažai kalbama apie Lietuvoje gyvenančius žmones, kurie yra ir čia gimę. Mūsų apklausos tikslas yra, kad pagalvotume, ką reikėtų daryti – turbūt susitikti, daryti interviu, kalbėti“, – komentavo Tautinių mažumų departamento direktorė.
Ji sakė galinti pateikti dešimtis pavyzdžių rusų, kurie atvyko į Lietuvą mokytis, dirbti, kaip į svajonių, vakarietišką šalį, kurioje galima vartoti rusų kalbą.
„Jie būtų puikūs mūsų šalies piliečiai, bet tas dabartinis supriešinimas, visuomenės įsijautrinimas gali kenkti tam tolerancijos suvokimui ir bendrai mikroklimatui“, – sakė V. Montvydaitė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos statusas realiai pasikeitė: iš emigrantus kuriančios tapo imigrantus priimančia šalimi.
„Dabar mes turime ieškoti sau atsakymo, (…) kaip mes sąveikausime su ukrainiečių didžiule banga? Kažkiek iš jų trauksis, bet tikrai kiekvienoje šalyje liks ir kur kas didesnės ukrainiečių bendruomenės liks nei mes esame įpratę“, – pastebėjo departamento vadovė.
Klausimai dėl vaikų mokyklų ir kiti praktiniai aspektai, pasak jos, taps svarbia užduotimi Lietuvai kalbant apie visų tautybių imigrantus.
„Mes esame ta šalis, kurioje labai jautriai žiūrima į kalbos klausimą, aš tą žinau dirbdama su lietuvių bendruomenėmis diasporoje – labai jautriai žiūrima, jei žmonės nebeišlaiko antroje, trečioje kartoje lietuvių kalbos. Lygiai taip pat mes keliame visuomenei aukštus reikalavimus ir, matyt, pagrįstai, kad kiekvienas atvykęs, pasirinkęs gyventi šioje šalyje, mokėtų kalbą. Kalbos kursų poreikis yra milžiniškas, bet tam reikalingas mikroklimatas: ar darbovietėje, ar gatvėje, ar kurortuose“, – akcentavo V. Montvydaitė.
Ji pateikė pavyzdį, kad Druskininkuose atostogavę rusakalbiai buvo išprašomi iš įstaigų.
„Tai yra fobijos. Tyrimai reikalingi indikuoti, kad tai yra pavojus“, – sakė laidos dalyvė.
„Darbo, matome, bus tikrai dešimtmečiui“, – konstatavo V. Montvydaitė.
