aA
Lietuvos lenkų bendruomenei aktyviai priešinantis, Seimas ketvirtadienį vis tik priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyktų ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Seime priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir priešmokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Už šias nuostatas numatantį Švietimo įstatymą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, 14 buvo prieš ir 29 tautos atstovai balsuodami susilaikė.

„Tiems, kurie balsavo kitaip, ir kalba apie Vilniaus ir Šalčininkų rajoną demagogiškai, norėčiau pasakyti tik tai: gaila, bet jūs parodėte ne drąsą, o atvirkščiai, jūs pabijojote elgtis demokratiškai, pabijojote išgirsti 60 tūkst. piliečių pareikštą nuomonę. Pabaigoje pasakysiu, kad buvo išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte. Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs – mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiška“, - po balsavimo pareiškė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narkevičius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra teigęs, kad balsavimas dėl naujojo Švietimo įstatymo bus tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodys Lietuvos pasiryžimą apsaugoti mažumų teises. Tautinių mažumų švietimo klausimai pastaruoju metu įžiebė nesantaikos kibirkštį tarp Lenkijos ir Lietuvos politikų, tačiau lietuvių premjeras Andrius Kubilius sako nesuprantąs, kodėl galimybių sudarymas vaikams mokytis daugiau kalbų turėtų pabloginti santykius su Lenkija.

„Niekaip negalėčiau suprasti, kodėl galėtų pablogėti santykiai su Lenkija, jeigu įstatymas numato paprastą dalyką, kad sąlygos vaikams įgyti daugiau žinių, išmokti daugiau kalbų yra pagerinimas. Didesnio skaičiaus kalbų mokėjimas yra turtas, pagerėjimas, o ne pablogėjimas, todėl sakyti, kad turėtų pablogėti santykiai būtų visiškai nesuprantama“, - teigė A. Kubilius.

Patikslinus, jog Lietuvos lenkų bendruomenė teigia, kad visi šie privalumai diegiami prievartiniu būdu, premjeras pasitelkė humorą: „Na, žinote, kai aš ėjau į pirmą klasę, man tai irgi atrodė prievarta“.

Šiuo metu Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose konkrečios tautinės mažumos kalba gali būti dėstomi visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiti dalykai, pavyzdžiui, istorija, matematika ar geografija, taip pat gali būti dėstomi lietuvių kalba, tačiau tik esant tėvų pageidavimui.

Anksčiau norėta, kad tautinių mažumų mokyklose 5-8 klasių mokiniai lietuviškai mokytųsi ne mažiau nei 2 dalykus, o 9-12 klasių mokiniai – ne mažiau nei 3 dalykus, bet šios idėjos atsisakyta.

Priešinosi valstybinio egzamino suvienodinimui

LLRA parlamentarai iš esmės nepritarė minimoms Švietimo įstatymo nuostatoms, ypač jiems kliuvo siekis suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Teikdamas siūlymą atsisakyti nuostatos dėl lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimo parlamentaras J. Narkevičius savo pasiūlyme aiškino, jog gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai iš skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, tai yra išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai. Kalbinių gebėjimų skirtumus didina ir nevienodas ugdymo turiniui skirtas mokymosi laikas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kadangi negimtakalbiams jo skirta gerokai mažiau“, - savo pasiūlyme aiškino J. Narkevičius ir konstatavo, kad, jo nuomone, dėl šių priežasčių lietuvių kalbos programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalo būti skirtingas.

Tačiau LLRA atstovo siūlymas nesulaukė Seimo narių paramos, todėl Seimo nariai dėl jo net nebalsavo.

M.Mackevičius: kam keisti sistemą, jei visi giriasi jos gerumu

LLRA atstovai Leonardas Talmontas bei Michalas Mackevičius taip pat pateikė dar vieną pataisą. Ja siekta išbraukti įstatymo nuostatą, jog vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos ir kur yra kelios lietuvių bei tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos arba yra viena mokykla, kurioje ugdymas vyksta ir lietuvių, ir tautinės mažumos kalba, turi būti garantuota, jog bent vienoje mokykloje ar klasėje vidurinio ugdymo programa būtų įgyvendinama lietuviškai.

„Įstatymu turime nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos gyventojai galėtų išsilavinimą įgyti valstybine kalba ir tose savivaldybėse, kurios kartais tų garantijų nesuteikia“, - sprendimą nepritarti pasiūlymui argumentavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, mintyse tikriausiai turėdamas gausiai lenkų gyvenamus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus.

„Mūsų valdžios vyrai dažnai ir daug kur giriasi tautinių mažumų švietimo sistema, visur sako, kad yra labai gerai, kad niekur taip nėra, kaip Lietuvoje, o šiandien mes norime pradėti naikinti tą sistemą. Kam? Vardan Ko?“, - atsakydamas teigė M. Mackevičius, bet ši jo ir partijos kolegos L. Talmonto nuostata taip pat nesulaukė kitų Seimo narių palaikymo, tad dėl jos nebuvo balsuojama.

DELFI primena, kad britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas yra teigęs, jog Lietuva turbūt yra vienintelė vieta pasaulyje, kur išsilavinimą lenkiškai galima įgyti nuo mokyklos iki universiteto.

Siekė įvesti tikybos privalomumą

Lietuvos lenkų Seimo narys J. Narkevičius taip pat pateikė siūlymą įvesti privalomą tikybos mokymą pradinukams bei pagrindinėse mokyklose besimokantiems mokiniams, tačiau jis irgi nesusilaukė kolegų pritarimo.

„Tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta pasirinkimo teisė tarp tikybos ir etikos, o tai sudaro prielaidą skirtingam šių dalykų pasirinkimui (tai yra vienais metais renkantis tikybos, kitais – etikos pamokas) ir neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei“, - rašoma J. Narkevičiaus pasiūlyme.

Parlamentaro nuomone, mokinių tėvų ar globėjų apsisprendimą tikėjimo atžvilgiu dažniau lemia asmeniniai motyvai bei išoriniai veiksmai, todėl esą būtų tikslinga įvesti privalomą tikybos dėstymą mokyklose vaikams iki 14 metų.

„Manau, kad tikybos mokymasis nieko blogo nėra, šiaip tai teigiamas dalykas. Ypatingai dabartiniu metu, kai mūsų valstybėje dorovės idėjos yra labai skirtingai vertinamos, kai parenkamos neaiškios vaiko sąmonę iškreipiančios idėjos. Atsižvelgiant į tai, kad mokyklose ne visada pasirenkamas tikybos dalykas, o jis nepasirenkamas dėl informacijos trūkumo ir iškraipymų. Siūlau, kad tikybos pamoka, kaip dalykas, būtų privalomas. Kalbama ne vien apie krikščionių tikybą, kalbama ir apie bendruomenės arba namie išpažįstamos tikybas, kad iki keturiolikos metų vaikams tėvai turėtų teisę parinkti - arba vien tikybą, arba tikybą kartu su etika“, - sakė J. Narkevičius.

Šiam siūlymui nepritarė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pastabų išsakė parlamento Teisės departamentas, pritarimo nesulaukta ir iš Seimo narių.

10-okams egzaminai bus privalomi

Seimas priimtas Švietimo įstatymas numato ir kitų naujovių: pavyzdžiui, nuo 2015 m. ketinama atsisakyti vidurinių mokyklų, o vietoje jų, norima, jog vaikai mokytųsi pradinėse, pagrindinėse, mokyklose, progimnazijose ir gimnazijose.

Atskirais atvejais, kai mokykla yra vienintelė kaime arba miesto pakraštyje arba kai ji turi ilgametes tradicijas, pavyzdžiui, muzikos ar dailės srityje, bei tais atvejais, kai mokykla yra konfesinė, joje būtų leidžiama mokyti tiek pradinukus, tiek vyresniuosius mokinius.

Įstatyme taip pat ankstinama ikimokyklinio ugdymo pradžia – anksčiau buvo numatyta, jog ikimokyklinis ugdymas vaikui teikiama nuo vienerių metų, o priimtame teisės akte nurodoma, kad šis paslauga teikiama nuo vaiko gimimo.

„Yra šeimų, pageidaujančių palankių sąlygų, leisiančių derinti šeimos ir darbo pareigas, mažinti moterų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, diskriminaciją darbo rinkoje, studijuojant“, - rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.

Naujasis teisės aktas keis ir vyresniųjų mokinių gyvenimą bei mokymąsi, mat jame numatoma, jog pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokinio pasiekimus. Mąstoma, kad mokiniai turėtų laikyti lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus.

Šiuo metu pagrindinio ugdymo programą baigę mokiniai galėjo pasirinkti, ar jiems laikyti egzaminus, ar ne.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (366)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (394)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Kaune gimė rekordinio svorio berniukas: patyrę medikai neprisimena tokio atvejo (1)

Praėjusį savaitgalį Kaune, Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm...

Po įspėjamųjų Korėjos šūvių – atsakas: Rusija ir Kinija paskelbė apie pirmą bendrą patruliavimo misiją papildyta 9.38 (111)

Kinija trečiadienį pareiškė, kad jos pirma bendra oro patruliavimo misija su Rusija nebuvo...

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo (5)

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

Palioniui – parama iš netikėtos pusės (9)

Socialdarbiečių kandidatas į žemės ūkio ministrus sulaukė paramos iš anksčiau šias pareigas...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (21)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Pravers iki gyvenimo galo: kaip išsirinkti tinkamus marškinius ir kokių klaidų nekartoti (2)

Tikriausiai nei viena dirbanti moteris neįsivaizduotų savo garderobo be kokybiškų medvilnės ar...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (127)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...

Jūra iki kelių? Cristiano Ronaldo užšoko ant kinų policininko (5)

Turino „Juventus“ klubas naujam sezonui ruošiasi Kinijoje, tačiau net ir Azijoje atsiginti nuo...