Vokietijos ambasadoriui buvo įteikta peticija – protestuotojai tikisi, kad ji pateks į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rankas.
Mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje susirinko apie 500 žmonių. Mitinguotojai piktinosi Tautinių mažumų įstatymo nebuvimu, draudimu rašyti pavardes originalo kalba, didelėmis baudomis už dvikalbes lenteles ir delsimu grąžinant žemes.
„Aš esu gryna totorė iš Niemiezio. Visą gyvenimą gyvenu su lenkais, rusais, baltarusiais be jokių konfliktų. Mes, totorių bendruomenė iš Niemiezio, palaikome visus lenkų reikalavimus“ - sakė Maria Asanavičienė.
Aleksandras Fiodorovas, rusų tautinės mažumos atstovas, ambasadoriui priminė, kad jo tėvas kartu su vokiečių belaisviais atstatinėjo Vilnių, kurio po karo buvo sunaikinta 40 proc., taigi, anot jo, ir vokiečių tautos indėlis Vilniuje nėra mažas.
„Daugelį metų stačiau gamyklas, namus, dujotiekį ir po 60 metų savo gyvenimo matau, kad netekau savo teisių. 1990 metais, anot ekspertų, mes priėmėme vieną iš geriausių Tautinių mažumų įstatymų. 20 metų jis veikė ir niekas negalėjo paduoti į teismą dėl dvikalbių lentelių. Jeigu niekas nesikeis, tai greitai tų lentelių iš viso nereikės, nes visi išvažiuos arba į Vokietiją, arba į Angliją.“ - sakė Fiodorovas.
„Kalbėsiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba (baltarusių - red.). Mes susirinkome prie Vokietijos ambasados su prašymu padėti mums pasiekti lygybę šalyje, nes mes turime viską tik ant popieriaus. Kai sakome tiesą, kaip Paleckis, tada mus sodina į klėjimą arba baudžia baudomis. Prašome Vokietijos, kad įdėtų į mūsų begalvės vyriausybės galvas proto, kad ji pradėtų gerbti tautinių mažumų teises. Mūsų valdžia skrido į Ukrainą kurti demokratiją, o to, kas vyksta po nosimi, nemato. Jei taip bus ir toliau ir nebus paisoma tautinių mažumų teisių, greitai Lietuvoje liks tik Kubilius ir Grybauskaitė, ir kam jie tada meluos“ - sakė Baltarusių kalbos asociacijos pirmininkė Maria Matusewicz.
Pabaigoje buvo perskatyta peticija ir įteikta Vokietijos ambasados astsovui.
Visą tekstą skaitykite čia.
