Protestą tautininkai surengė sykiu su birželio 23-osios sukilimo metinių minėjimu.

„1941 metais mūsų Tautos sūnūs sukilo prieš Raudonąjį marą ir nors trumpam, bet atkūrė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, stengėsi išsaugoti kelius, tiltus ir kitą svarbią infrastruktūrą, kurią bandė sunaikinti besitraukiantis okupantas... Mes nepritariame šių baidyklių buvimui miesto centre ir norime parodyti, kad jos žeidžia mūsų tautinius jausmus“, - teigiama prieš renginį platintame tautininkų pareiškime.

Renginio metu tautininkų lyderiai – Seimo narys Gintaras Songaila, Tautinio jaunimo sąjungos vedlys Julius Panka – aiškino, jog jokios istorinės vertybės skulptūros nesudaro. Esą jos tėra okupacinio režimo liekana.

Kaip pavyzdį J. Panka pateikė Prancūziją, kurioje nėra jokių paminklų Antrojo pasaulinio karo metais šalį okupavusiems nacių kariams.

„Mes matome čia aprūdijusius okupantus. Iš tikrųjų, tai yra didelis absurdas. Pasižiūrėkime, ar galim rasti Europos sostinėse paminklus okupantams kažkokiems? Ar yra Paryžiuje paminklas vokiečių SS? Ar yra Vermachtui? Ar stovi dar kažkokie skaudūs dalykai, kurie skaudintų, žeistų tautinius jausmus ir neleistų jų pačių valdžia jų pašalinti? Visos šios keturios kompozicijos mums primena tikrai liūdnas mūsų tautos istorijos dienas. Ir mes manome, kad jiems čia tikrai ne vieta“, - kalbėjo tautininkas.

„Tie paminklosaugininkai, kurie sako, kad stovės šitos statulos tol, kol stovės Žaliasis tiltas... Labai gerai, kad jų nesigirdėjo 1991-1992 metais. Nes turbūt jie būtų sakę: kol stovės Lukiškių aikštė, tol ten stovės Leninas“, - pašaipiai pridūrė J. Panka.

J.Pilsudskio palaikus – į Varšuvą

Jis nepamiršo ir neseniai dažais išterlioto J. Pilsudskio memorialo. „Prie Rasų kapinių formuojasi ištisas panteonas tautos išdavikui. Galbūt kai patrauksim šitas statulas į Grūtą, atiduosim tautos išdaviko palaikus Varšuvai“, - sakė J. Panka.

G. Songaila tokiu pat ideologiniu stabu, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros, vadino ir J. Pilsudskio memorialą Rasų kapinėse. Jam, kaip ir Žaliojo tilto skulptūroms, parlamentaro nuomone, laisvoje Lietuvoje ne vieta.

„Čia buvo paminėtas paminklas prie Rasų kapinių. Tenais iš tikrųjų nėra jokių palaikų. Tai taip pat yra ideologinis paminklas“, - smerkdamas „istorinės atminties politikos“ nebuvimą kalbėjo Tautininkų lyderis.

Rasų kapinėse, paties maršalo pageidavimu, palaidota J. Pilsudskio širdis. Policija šiuo metu aiškinasi, kas ant J. Pilsudskio memorialo išpaišė Gediminaičių stulpus.

Tautininkai kritikavo skulptūrų nuimti neleidžiantį Kultūros paveldo departamentą. Ne mažiau kliuvo ir Vilniaus merui Artūrui Zuokui, mat iš sostinės biudžeto numatoma jas restauruoti.

Protesto akcijos pabaigoje J. Panka „pasikalbėjo“ su skulptūromis: tautininkas jų balsu klausinėjo, o jo bendražygiai prie skulptūros kėlė lenteles su „atsakymais“. Paskutiniai sovietinių karių paminklo žodžiai buvo, beje, su dviem gramatinėmis klaidomis: „ZUOKAI, VEZK MUS PAS SAVUS, Į GRŪTA!“ J. Panka tai pastebėjo ir replikavo, kad skulptūros „švepluoja“.

Beje, tyčia ar ne, prie sovietinių karių skulptūros postamento visą tą laiką prastovėjo tuščias rusiškos degtinės butelis.

Kliuvo ir gėjams

Kliuvo ne tik skulptūroms ir J. Pilsudskio personai. Tautininkas Marius Kundrotas ragino kovoti ne tik su „raudonaisiais“ ir „baltai raudonaisiais“, bet ir su „žydraisiais“, primindamas prie Baltojo tilto vykusias seksualinių mažumų eitynes.

„Lyg dar būtų maža nepasitraukusio raudonojo maro, į mūsų valstybę, į mūsų sostinės gatves veržiasi žydrasis. Šiandien, šventą mums 1941 m. sukilimo dieną, prie kito tilto ruošiama pederastų orgija. Ar ilgai kentėsim, lietuviai? Mūsų valdžia už mokesčių mokėtojų pinigus ruošiasi renovuoti okupacinės ideologijos stabus. Mūsų gatvėmis žygiuoja okupantai ir iškrypėliai, o mūsų Nepriklausomybės akto signatarai teisiami už taikias patriotines akcijas. Už tai, kad nesuskubo įvykdyti Lenkų rinkimų akcijos atstovės savivaldybėje nurodymų. Linkiu, kad visi šį rudenį bendromis pajėgomis išmėžtume iš Seimo, o vėliau – ir iš visų savivaldybių visą šitą raudonąjį, žydrąjį ir baltai raudonąjį purvą“, - rėžė M. Kundtotas.

DELFI primena, jog paveldosaugininkai neleidžia skulptūrų nugriauti ar išvežti į Grūto parką – ten, kur jas norėtų matyti tautininkai. Mat tiltas kartu su skulptūromis yra pripažintas saugoma kultūros vertybe. Dėl to Vilniaus biudžete rūdijančių skulptūrų restauracijai numatyta skirti iki 250 tūkst. litų.