Pirmadienį išplatintą pareiškimą, kuriame prašoma atšaukti "Lietuvai nenaudingą sutartį", tautininkai grindžia geopolitiniais, ekonominiais bei kultūriniais lietuvių tautos interesais, "istoriniu teisėtumu ir veikiančiomis tarptautinės teisės normomis".

Pasak pareiškimo, Rusijos Kaliningrado sritis kelia pavojų visoms taikioms žemyno šalims, be to šią teritoriją Sovietų Sąjunga gavo 1945 metais pasirašytu Potsdamo susitarimu tik laikinam 50 metų administravimui.

"Etniniu ir istoriniu pagrindu, Karaliaučiaus kraštas yra lietuvių ir jų giminaičių prūsų žemė, valstybiniu bei istoriniu pagrindu, rytinė Karaliaučiaus krašto dalis iki Alnos upės buvo Lietuvos valstybės teritorija dar karaliaus Mindaugo laikais", - aiškina istoriją tautininkai.

Jų įsitikinimu, po vokiečių kryžiuočių okupacijos čia gyvenę lietuviai ir sulietuvėję prūsų bei kuršių palikuonys sudarė krašto gyventojų daugumą.

Kaip teigiama pareiškime, sienos sutartis su Rusija yra "teisinis absurdas", nes "Karaliaučiaus kraštas nėra Rusija" ir Lietuva jokių kitų sienų su Rusija neturi.

"Lietuva ribojasi tik su jos "de fakto", bet ne "de jure" administruojamu Karaliaučiaus kraštu", - rašoma LTS pareiškime.

Organizacijos nuomone, Rusija tik "faktiškai administruoja" jokio statuso neturintį Karaliaučiaus kraštą, todėl yra įmanomas tik "laikino pobūdžio susitarimo dėl sienos-ribos tarp Karaliaučiaus krašto ir dabartinės Lietuvos teritorijos" parengimas, kuris galiotų tik iki Karaliaučiaus krašto statusą ir jo suvereną nustatysiančios tarptautinės konferencijos.

Tautininkų įsitikinimu, Lietuvos Seimo neapgalvotai ratifikuotos sutarties dėl sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi įteisinimas reikštų ir "galutinį teisinį baltiškojo Karaliaučiaus krašto atidavimą Rusijai su visokiais pavojais ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai".

1997 metais Maskvoje tuometinių Lietuvos ir Rusijos prezidentų Algirdo Brazausko ir Boriso Jelcino pasirašytą sausumos ir sienos sutarčių pluoštą Lietuvos Seimas ratifikavo dar 1999-siais, tačiau Rusijos parlamentarai nuolat randa politinių priežasčių atidėti ratifikavimą Valstybės Dūmoje.

LIetuvai ateityje tapus Europos Sąjungos nare, maždaug 250 kilometrų siena su Kaliningrado sritimi taps išorine ES siena.

Kaip anksčiau BNS informavo LTS, dabar partija vienija apie 3 tūkst. narių. Tautininkams nėra atstovaujama Seime, savivaldybių tarybose sąjunga turi savo atstovų, iš kurių vienas išrinktas meru.

1989 metais atkurta LTS tęsia 1924-1940 metais veikusios Lietuvos tautininkų sąjungos tradicijas.