Tautiečiai iš JK bando bet kokius kelius grįžti į Lietuvą: ieško skrydžių per kitas šalis, teiraujasi apie grįžimą vilkikais

„Dalis tikrai labai skaudžiai tą priėmė, buvo daug streso ir emocijų, kai kurie žmonės vis tik nuvyko į oro uostą. Lutono oro uoste šį rytą tikrai buvo kelios dešimtys žmonių, kurie nepaskaitė žinučių, nepasidomėjo vakar, oro linijų pranešimų neperskaitė, tai teko labai nusivilti, nes tos žinios užplūdo tiesiog įėjus į oro uostą“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį kalbėjo A. Černiauskaitė.

Pasak jos, dalis gyventojų ieško paskutinių galimybių, kaip pasiekti Lietuvą – ieško skrydžių per kitas šalis, klausinėja netgi apie keliones prekybininkų vilkikais.

„Yra mūsų lietuvių kai kurios grupės Jungtinėje Karalystė, tai buvo domėjimasis, ar galima būtų vilkikuose, kur veža produktus į Lietuvą išvažiuoti. Šiuo metu ir keltai, ir eurotunelis yra sustabdytas keleiviams ir Prancūzija 48 val. turi toliau nuspręsti, kokie bus ribojimai. Kai kurie žmonės to laukia ir žiūrės, kaip yra. Kai kurie bando paskutinę minutę skirsti į tas šalis, kurios neužsidarė, bet bilietų ne visur yra, tai kai kurių žmonių streso lygis labai aukštas“, – sakė lietuvių bendruomenės JK pirmininkė.

Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad daugiausia nepatogumų patyrė verslo reikalais trumpam į Didžiąją Britaniją atvykę žmonės, taip pat nepatogumų patiria ir patys svetur esantys britai, bandantys sulaukti atvykstančių lėktuvų, kurie skraidintų į tėvynę.

„Šiuo metu tie, kurie grįžta Kalėdoms, jie reaguoja ramiau, nes supranta ir taip buvo paskelbtas ribojimas Lietuvoje, tai kažkiek buvo susitaikę. (…) Jų dar nėra toks didelis stresas, kaip tų žmonių, kurie atvykę laikinai, darbo arba verslo tikslais tik savaitei, porai dienų“, – teigė A. Černiauskaitė.

Mikrobiologas apie pastebėtą koronaviruso mutaciją: tai natūralus gamtos reiškinys

Vis dėlto „Žinių radijuje“ kalbintas mikrobiologas, VU gyvybės mokslų centro profesorius Rolandas Meškys teigia, kad prieš bet kokius asmeninius planus, būtina pagalvoti apie bendrą pandeminę situaciją.

Rolandas Meškys

© E.Kurauskas nuotr.

„Prieš veikiant reikia galvoti. Jeigu žinai, kad yra tokia bjauri situacija, reikia pasvarstyti apie tas keliones iš principo, kaip tai bebūtų graudu. Nesusitikti ar panašiai. Tai savidrausmės klausimai ir to, kiek tu nori reaguoti, kad situacija būtų geresnė“, – teigė R. Meškys.

Alvija Černiauskaitė

© Alvija Černiauskaitė

Jo teigimu, viruso mutacijas Lietuvoje stebi pavieniai mokslininkai, tačiau, pabrėžė mikrobiologas, viruso atmainos iš esmės gamtoje yra įprastas reiškinys.

„Mutacijos vyksta pastoviai, didžioji dalis virusui yra bevertės, tai jos neplinta. Kuo daugiau užsikrėtusių žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad įsitvirtins virusui naudinga mutacija. Amžinos kovos reikalas“, – kalbėjo VU profesorius.

Pasak jo, greičiau plintantis virusas reiškia, kad paskiepyti reikės didesnę populiacijos dalį.

„Jei virusas plinta lėčiau, vakcinuoti galima 30-40 proc. ir to užtenka, kad gautųsi bandos imunitetas. Koronaviruso atveju reikėtų 60-70 proc., bet jei mes prisiminsime tokią ligą kaip tymai, kuri plinta dar greičiau, tai tam, kad apsaugotume populiaciją, reikia 95 beveik procentų užtikrinti imunitetą“, – paaiškino R. Meškys.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad mokslininkams yra ir dar vienas uždavinys – vaisto nuo koronavirusinės infekcijos paieška.

„Panikos neturi būti, čia turi būti suprantama ir valdoma. Paprastiems žmonės vienintelis yra atsakymas – nenorite, kad virusas mutuotų greitai, neplatinkite ligos. Iki graudumo paprastas atsakymas“, – pridūrė mokslininkas.