E.Kūrio teigimu, pagal nusistovėjusias pasaulines tradicijas, teismo įkūrimas skaičiuojamas nuo pirmojo viešo KT teisėjų posėdžio.
KT pirmininkas sakė, kad į specialiai jubiliejui paminėti rengiamą konferenciją atvyks ne tik kaimyninių šalių KT vadovai, bet ir kitų Europos ir pasaulio valstybių - iš viso daugiau nei 20 - teismų vadovai arba jų pirmieji pavaduotojai.
Be to, konferencijoje pranešimus skaitys visų Europos tarptautinių teismų - Europos teisingumo teismo bei Europos žmogaus teisių teismo vadovai, taip pat Europos Konstitucijų Teismų konferencijos vadovas.
E.Kūris sakė prezidentą taip pat informavęs apie sprendimo teisme laukiančias bylas, teismo darbo krūvį ir sąlygas. Šiuo metu KT yra pasiekę kelios dešimtys prašymų išnagrinėti teisės aktus, teismo sprendimų laukia apie 35 bylos.
"Teismas kartais darosi savo paties populiarumo auka. Kuo daugiau įdomių sprendimų priimi, tuo didesnė pagunda kyla įvairiems subjektams kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ką darysi, mes darome, ką turime daryti, o jei jie kreipiasi, jie realizuoja savo konstitucinę teisę ir gerai, kad taip daro", - sakė E.Kūris.
Vidutiniškai byla KT išnagrinėjama per pusantrų metų. E.Kūris apgailestavo, kad kol kas dar bylos svarstomos ilgai, nors stengiamasi jas paspartinti.
Pasak KT pirmininko, subjektai, kurie pateiks KT prašymus šiomis dienomis, sprendimo gali tikėtis geriausiu atveju kitų metų rudenį.
KT garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Kaip skelbiama KT tinklapyje, KT nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės. Jis sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus. KT bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai paprašo jį ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.
Teisę prašyti KT ištirti teisės akto konstitucingumą turi Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių ir teismai, prezidentas. Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.
Pagal Konstituciją įstatymas ar jo dalis arba kitas Seimo, prezidento, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per prezidento ar Seimo narių rinkimus, ar prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, ar Lietuvos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu KT teisėjai yra Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Augustinas Normantas, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevičius ir Stasys Stačiokas.
Nuo 1993-ųjų iki šių metų kovo 1 dienos KT yra gavęs 337 prašymus ir paklausimus. Iš Seimo per šį laikotarpį gauti 2 prašymai, iš Seimo narių grupės - 93, iš Vyriausybės - 3, iš teismų - 232, iš Seimo pirmininko - 1. Iš prezidento negauta nė vieno prašymo.
Iš viso KT priėmė 136 nutarimus. Neprieštaraujančiais Konstitucijai ir įstatymams pripažinti 9 teisės aktai, 6 teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, 31 teisės akto nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams.