Straipsnyje aprašomos NATO viršūnių susitikimo Briuselyje, kuris vyko liepą, aplinkybės. Paskutinę susitikimo dieną Vokietijos kanclerė pasiūlė surengti anksčiau neplanuotą uždarą susitikimą už uždarų durų. Ta neatidėliotina situacija, dėl ko reikėjo pasitarti buvo D. Trumpas.
Prieš kažkiek minučių vėluodamas JAV prezidentas atvyko į viršūnių susitikimo posėdį, nutraukė Ukrainos ir Gruzijos prezidentus, kurie kalbėjo apie tai, kad nori prisijungti prie NATO, ir užsipuolė Aljanso narius, išvadindamas juos veltėdžiais ir dykaduoniautojais Amerikos sąskaita. D. Trumpas pagrasino eiti „savo keliu“, jei jos nedelsiant neinvestuos daugiau į savo gynybą. Jo kaltinimai susikoncentravo į A. Merkel, nors dauguma NATO valstybių narių nepasiekė tikslo skirti 2 proc. Bendro vidaus produkto gynybai. Dieną prieš tai jis dar buvo užsipuolęs Vokietiją, kad ji „visiškai kontroliuojama Rusijos“ dėl naujo siūlomo dujotiekio.
Kai iš patalpos pasišalino personalas, NATO lyderiai sėdėjo apstulbę nuo to, ką vienas iš jų pavadino „keistu spektakliu“. Kitai moteriai, Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei teko ginti A. Merkel. Vokietija atsiuntė karių ginti Lietuvą nuo Rusijos, atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė, o Merkel buvo įsipareigojusi skirti daugiau NATO gynybai. Norvegijos ir Danijos premjerai taip pat prisijungė. Patalpos kampe A. Merkel su kitais europiečiais strategavo, kaip sustabdyti D. Trumpą, aprašo „The New Yorker“.
Galiausiai Nyderlandų premjeras Markas Rutte pasiūlė JAV prezidentui tai, ko jis, panašu, norėjo labiausiai: galimybę konstatuoti pergalę. M. Rutte pažymėjo, kad nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, NATO sąjungininkai padidino savo gynybos biudžetus maždaug 70 mlrd. dolerių.
„The New Yorker“ rašo, kad išeidamas iš susitikimo ir kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas melavo ne tik apie tai, kad jo sąjungininkai kapituliavo prieš jį, bet ir tai, kad jie svarstytų jo reikalavimą gynybos išlaidas pakelti iki 4 proc. nuo BVP, kas buvo absoliučiai politiškai neįmanoma Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Politologas: iliuzija, kad Europai nereikia JAV, būtų pavojinga
Ir nors Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala pažymi, kad žvelgiant į praktinį bendradarbiavimą su JAV atrodo, kad viskas veikia, jis neneigė, kad lyderių retorika taip pat yra svarbi.
Pasak jo, prezidentės D. Grybauskaitės elgesys rodo labai glaudų Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.
„Ir prezidentė turėjo ką akcentuoti paminėdama, kad NATO formate Vokietija pasiryžo būti viena iš priešakinių valstybių, ir atsiųsti karių į Baltijos šalis“, – sakė L. Kojala.
Kitąmet Lietuvoje keisis prezidentas, A. Merkel taip pat paskelbė, kad trauksis iš Vokietijos kanclerės posto 2021 metais, politologas šiuo pereinamuoju laikotarpiu akcentavo du dalykus.
Pasak jo, labai svarbus klausimas lieka sankcijos Rusijai, ypač, jeigu nesikeis situacija Ukrainoje, ir nebus įgyvendinami Minsko susitarimai.
„Jaučiamas nuovargis iš kai kurių Europos valstybių, pavyzdžiui, Italija nuolat kartodavo, kad galbūt sankcijas neverta pratęsti. Tačiau ES sprendimas atšaukti sankcijas yra įmanomas tik tada, kai iš esmės keisis situacija Ukrainoje, o ne avansu tikintis, kad dėl to galbūt pasikeis situacija“, – sakė L. Kojala.
Jis taip pat vylėsi, kad Europa nebandys išnaudoti „Brexito“ ir D. Trumpo faktorių, akcentuojant, kad Europoje nebereikia transatlantinių saugumo garantijų, reikia kurti autonominį saugumą.
„Vis dažniau kalbama apie Europos kariuomenę. Iki šiol visi Europos lyderiai – ir Emanuelis Macronas, ir Angela Merkel – tą sakydami nepamiršdavo pridurti, jog ši vizija neprieštarauja, o tik papildo, stiprina NATO. Nors praktikoje Europos kariuomenės realizavimas sunkiai įsivaizduojamas, svarbu, kad transatlantinis dėmuo netaptų antraeiliu“, – sakė L. Kojala.
Jo vertinimu, tai būtų tik iliuzija.
„Ji keltų labai didelį ir pagrįstą nerimą tokioms valstybėms kaip Lietuva“, – sakė L. Kojala.