Praėjusių metų pavasarį liberalų ir „MG Baltic“ byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis tyrėjams prisipažino girdėjęs kalbų, kad įtarimų politinės korupcijos byloje sulaukęs koncernas tikėjosi ne jo, bet Irenos Degutienės pergalės konservatorių pirmininko rinkimuose 2015 metais ir esą rėmė šią politikę.
Tokią versiją, kurią G. Landsbergis esą išgirdo bendraudamas su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, pagrindžiančių įrodymų politikas neturi.
Šią informaciją pateikiantis dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbia, esą I. Degutienė teigė, kad galbūt TS-LKD vadovas per apklausą melavo norėdamas sureikšminti save ar sumenkinti savo vaidmenį bendraujant su verslininkais.
„Aš neįsivaizduoju, kodėl jiems galėčiau būti reikalingesnė nei G. Landsbergis. Gyvenime niekada nesu bendravusi su ta publika ir jų nepažįstu. Ir jeigu tiesa, kad G. Landsbergis taip per apklausą kalbėjo, tai rodo, jog geriausia gynyba – puolimas. Matyt, jis norėjo nukreipti ugnį nuo savęs. O kaip geriau tai padaryti, nei vaizduoti vargšelį ir sakyti, kad yra stambesnių žuvelių ir kibkite prie jų“, – dienraščiui kalbėjo I. Degutienė.
Apie tai, kad ši politikė taip pat liudijo STT, anksčiau viešai skelbta nebuvo.
Klausiamas, ar iš tiesų tyrėjų kabinete liejo partines nuoskaudas, G. Landsbergis sakė tiesiog atsakinėjęs į klausimus.
„Tyrėjui nuoskaudų turbūt neliesi, tai ne tas atvejis. Bet nenorėčiau vertinti, nes skelbiama informacija išimta iš konteksto. Tarsi norėta „sužaisti“ partine priešprieša. Gal kai kurie partiečiai ant to užkibo, bet tokių dalykų apskritai nereikėtų vertinti. Reikia palaukti visos medžiagos išviešinimo – tada klausimų bus mažiau“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.
Bakas: tai gali pakenkti bylos baigčiai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas DELFI sakė, kad informacija apie tyrimo medžiagą viešumoje pasirodė prasidėjus oficialiai įtariamųjų susipažinimo su bylos medžiaga procedūrai.
„Žinote, kaip pažindinasi bylos šalys. Ten gi apklausta daugiau kaip 50 žmonių, yra ne vienas įtariamasis, juridiniai asmenys, advokatai. Taigi, informacija galėjo nutekėti iš bet kurio bylos dalyvio“, – aiškino jis.
Pasak V. Bako, jei ši į viešumą patenkanti informacija bus pradėta eskaluoti politikų, bylos baigtis gali būti liūdna.
„Mes turime pavyzdį su Henriku Daktaru, kai pralaimėjome Europos Žmogaus teisių teisme, kada prasidėjo bylos vertinimai. Todėl manyčiau, kad politikai turėtų vengti komentuoti šitos bylos aplinkybes, kad nebūtų suteikta progos gynybai pradėti spekuliuoti, esą pažeistas teisingo ir nešališko teismo principas. Tegu teisėsauga dirba savo darbą“, – tvirtino V. Bakas.
Šioje byloje įtarimų sulaukusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, kalbėdamas su DELFI, neigė, kad dabar skelbiama informacija į viešumą galėjo pateikti su jų žinia. Pasak politiko, jis nežino, kas yra tyrimo medžiagoje, nes partijos advokatas jam su šia informacija susipažinti esą neleidžia.
Vis dėlto E. Gentvilas sakė laukęs, kada šioje byloje „atsivers visi lobiai ir viskas paaiškės“.
„Jaučiuosi tokioje kreivų veidrodžių karalystėje, kada apie mūsų partiją, jos skaidrumą išvedžioja žmonės, kurie patys nutylėjo dalį tiesos, ar net, mano manymu, padarė daugiau negu kai kurie liberalai. Ir pats susilaukiu replikų – „įtariamos partijos pirmininkas“. Bet aš žinau viena – kad nesusitikinėdavau ir neturėjau jokių kontaktų ir pinigų pervedimų, o čia pasirodo, būta“, – sakė jis.
Praėjusių metų pabaigoje, kalbėdamas „Žinių radijui“, E. Gentvilas svarstė, kad šioje korupcijos byloje gali būti „užkulisinių žaidimų“.
„Tikriausiai ne žurnalistai įlindo į Prokuratūrą ar STT ir išvogė (ikiteisminio tyrimo medžiagą – DELFI). Kažkas iš ten ją ištraukė ir pasiūlė“, – tada samprotavo liberalas.
Trečiadienį E. Gentvilas tvirtino tebesilaikantis tos pačios pozicijos. „Man atrodo, kad yra kažkieno interesas pasidalinti turima sensacinga medžiaga, kol dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė jis DELFI.
Klampina parama asociacijai
„Lietuvos rytas“ rašo, kad STT apsilankiusi I. Degutienė tyrėjams pateikė nemažai informacijos. Jai teko liudyti dėl vėliau jos padėjėjo pareigas ėjusio dabartinio frakcijos Seime kolegos Lauryno Kasčiūno santykių su „MG Baltic“.
„Lietuvos rytas“ rašo, esą pareigūnai įtarė, kad šis konservatorius už 5 tūkst. eurų paramą su juo susijusiai asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centras iš „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurliansko gavo užduotį įtikinti Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbusią I. Degutienę balsuoti už įtarimų šioje byloje sulaukusio liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų.
Politikė dienraščiui tvirtino kol kas negalinti atskleisti apklausos detalių, tačiau pripažino, kad į STT jai teko eiti dėl L.Kasčiūno: „Jis netiesiogiai prašė paramos Š.Gustainio teiktai pataisai, bet aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu.“
I. Degutienė neslėpė tada konservatorių įspėjusi, kad būtų atsargus: „Sakiau jam, kad susideda ne su tais.“
L. Kasčiūnas dabar gailisi pernelyg suartėjęs su įtakingu verslininku, tačiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ teisinosi, kad tuo metu nebuvo Seimo narys, o laisvas žmogus ir galėjo susitikti su kuo norėjęs.
Kaip DELFI sakė TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, skelbiamos informacijos viešinimo faktas yra „kebliai vertintinas“.
„Yra faktų, yra nuomonių, yra kažkokių nuogirdų, tad labai sunku atskirti pelus nuo grūdų“, – aiškino jis.
Pasak G. Landsbergio, atsiradusiai informacijai įvertinti rinksis partijos Priežiūros komitetas.
„Tai yra rimta informacija. Jau kalbėjau su partijos Priežiūros komiteto pirmininku ir buvau informuotas, kad šis komitetas nedelsdamas renkasi į posėdį, atrodo, jau penktadienį. Posėdžio metu bus apsvarstyta visa informacija – tiek L. Kasčiūno, tiek I. Degutienės atvejai, na, ir mano epizodas“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
Pavardžių – daugiau kaip šimtas
Ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu buvo pradėtas 2016 metų gegužės 11 dieną. Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą buvo atlikta keliasdešimt garso įrašymo, rašysenos, pirštų antspaudų, informacinių technologijų, ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų.
Įtarimai vienoje didžiausių Lietuvoje politinės korupcijos byloje, teisėsaugininkams praėjusių metų gruodžio pabaigoje paskelbus apie baigą tyrimą, yra pareikšti koncernui „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Taip pat – eksliberalams Eligijui Masiuliui, Š. Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, kaip specialieji liudytojai buvo apklausti „MG Baltic“ prezidentas ir savininkas Darius Mockus bei valdybos narys Romanas Raulynaitis. Šis statusas reiškia, kad teisėsaugai šie žmonės liudijo apie savo veiksmus, tačiau pareigūnams pritrūko duomenų paskelbti juos įtariamaisiais.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surengta daugiau kaip 200 apklausų, kuriose apklausta daugiau kaip 150 asmenų, tarp jų – daugiau kaip 50 šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių. Šiame kontekste anksčiau buvo minėtos ir kai kurių TS-LKD atstovų pavardės.
Viešai skelbta, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaip liudininkas buvo apklaustas praėjusių metų kovą. Tuo metu jis tvirtino, jog tyrėjams paliudijo, kad išrink2015-aisiais išrinktas TS-LKD pirmininku turėjo „eilę susitikimų su įvairiais žiniasklaidos atstovais, vienas iš tų susitikimų buvo su R. Kurlianskiu“.
Kiek anksčiau tuo metu STT apklaustas konservatorius Seimo narys Mantas Adomėnas taip pat aiškino, jog pareigūnai domėjosi santykiais su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu.
„Negaliu atskleisti detalių, bet pasakysiu tiek, kad buvome keletą sykių susitikę su R. Kurlianskiu pasidalyti mintimis apie politikos procesus prie taurės vyno, pavyzdžiui, kas laimės Seimo rinkimus, kokios prognozės ir pan. Matyt, tie susitikimai ir sudomino STT. Asmeniškai jokios paramos iš „MG Baltic“ nesu gavęs“, – agentūrai ELTA sakė M. Adomėnas.
Praėjusių metų balandį buvo paskelbta, kad šioje politinės korupcijos byloje STT apklausė Seimo narį konservatorių L. Kasčiūną. Jis BNS tuo metu pasakojo, kad jo atstovautas akademinis žurnalas „Tribūna“ 2015–2016 metų žiemą buvo gavęs R. Kurlianskio paramą. STT atstovai, anot jo, šia parama nesidomėjo.
Šioje byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, taip pat liberalsąjūdietį Vilniaus merą Remigijų Šimašių, tuometinį Socialdemokratų partijos pirmininką ekspremjerą Algirdą Butkevičių, kitus.
Kyšiai buvo tiesioginiai ir užmaskuoti
Pareigūnai pareiškė įtarimus, pagal kuriuos buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui buvo perduotas 106 tūkst. eurų kyšis. Tiesa, pats E. Masiulis tvirtina, kad tai buvusi paskola. Šis buvęs politikas įtariamas paėmęs kyšį už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena.
Š. Gustainis įtariamas už beveik 9 tūkstančių eurų kyšį, užmaskuotą kaip parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“, Seime registravęs Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.
G. Steponavičius, manoma, tarėsi su R. Kurlianskiu dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“. Anot pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms G. Steponavičius Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Konkrečių teisės aktų projektų ir sumų teisėsauga neįvardija.
Buvusiam Darbo partijos vicepirmininkui V. Gapšiui esą buvo perduota 27 tūkst. eurų. Pasak pareigūnų, dalis kyšio buvo užmaskuota kaip padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis – kaip parama viešajai įstaigai.
V. Gapšys įtariamas galėjęs veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio ir Vartojimų kredito įstatymų pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius – Utena projekto. Pareigūnai teigia, jog buvęs Seimo narys taip pat galėjo „MG Baltic“ naudai daryti įtaką tuometinei Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, bandyti paveikti sprendimą dėl tuomečio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos ateities pareigose, taip pat padaryti įtaką nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
Šių metų kovo 15 dieną VRK pripažino „Laisvės studijų centro“ finansuotas Liberalų sąjūdžio diskusijas šiurkščiu pažeidimu, tačiau papildomos baudos neskyrė. Liberalai nubausti už kitą šiurkštų pažeidimą – neteisėtą finansavimą surengiant mokymus partiečiams per taip pat su šia politine organizacija siejamą viešąją įstaigą „Taikomosios politikos institutas“. Už tai Liberalų sąjūdis neteko pusmečio valstybės dotacijos – beveik 400 tūkst. eurų.
Rėmė įvairias partijas
Iki įstatymu uždraudžiant juridinių asmenų paramą partijos, koncernas „MG Baltic“ rėmė įvairias politines organizacijas. VRK duomenimis, 2006-2011 metų laikotarpiu iš koncerno ir jo valdomų įmonių Liberalų sąjūdis gavo apie 86,3 tūkst. eurų.
Tuo pačiu laikotarpiu TS-LKD iš šios įmonių grupės sulaukė apie 102 tūkst. eurų. Lietuvos socialdemokratų partijai koncernas paaukojo 34,3 tūkst. eurų, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 11,6 tūkst. eurų.
Partijų, kurioms „MG Baltic“ aukojo pinigus 2006-2011 metai, sąraše taip pat yra Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – 22,5 tūkst. eurų, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (dabar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – 11,3 tūkst. eurų, ir politinė partija „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ (dabar – Lietuvos žaliųjų partija) – 7,2 tūkst. eurų.
Uždraudus verslui oficialiai remti partijas, koncernas „MG Baltic“ pagalbą politikams teikė kitais būdais. Kaip 2017 metų pavasarį skelbė DELFI, Liberalų sąjūdžio atstovų sukurti fondai bei viešosios įstaigos per kelerius pastaruosius metus iš šio verslo gavo beveik 64 tūkst. eurų.
Kaip praėjusiais metais iš Seimo tribūnos skelbė prokurorai, jų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad už koncernui naudingus balsavimus „MG Baltic“ lėšomis buvo neteisėtai finansuojamas G. Steponavičiaus vardo fondas, su juo susijusi viešoji įstaiga „Laisvės studijų centras“ bei paties politiko rinkimų kampanija.
Remti liberalsąjūdiečius koncernas „MG Baltic“ galėjo ne tik pinigais, bet ir suteikdamas tribūną valdomose žiniasklaidos priemonėse. VRK dar 2015 metų liepą priėmė sprendimą dėl Liberalų sąjūdžiui vadovavusio E. Masiulio bei Vilniaus meru išrinkto R. Šimašiaus, konstatuodama, kad koncerno „MG Baltic“ valdomo kanalo LNK 2015 m. vasario 15 d. ir kovo 8 d., taigi, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus, transliuotose laidose „Alfa savaitė“, kuriose dalyvavo šie politikai, buvo skleidžiama nepažymėta politinė reklama.