aA
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su buvusiais Italijos ir Danijos lyderiais minima tarp kandidatų, kurie padės Europai išeiti iš dabartinės aklavietės.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Laimėti Briuselio talentų šou ypač sudėtinga: Konferencija dėl Europos ateities niekaip neprasideda ir tik todėl, kad jau ne vieną mėnesį netyla ginčai, kas turi vadovauti vienam iš svarbiausių renginių.

Dabar ES įstatymų leidėjai, diplomatai ir oficialūs pareigūnai ėmė minėti naujus vardus, tarp kurių – buvusi Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt, buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta ir ankstesnė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašoma portale politico.eu.

Diskutuojama ir apie buvusį Suomijos ministrą pirmininką Alexanderį Stubbą, taip pat apie tuos politikus, kurių šansai laikomi ribotais, – buvusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą Joschką Fischerį, Italijos liberalų lyderę Emmą Bonino ir ES „Brexit“ derybininką Michelį Barnierą.

Vis dėlto nė vienas asmuo, paminėtas kaip svarstytinas kandidatas į, kaip tikimasi, porą metų truksiančios konferencijos vadovo kėdę, nesulaukė vieningo palaikymo nei iš ES šalių lyderių, nei iš Europos Parlamento narių, nei iš kitų patvirtinti konferencijos vadovo pareigas turinčių politikų.
Susiklosčius tokiai situacijai, randasi pagrindas manyti, kad konferencija, kurios tikslas – suteikti galimybę viso žemyno piliečiams prisidėti prie grandiozinės ES pertvarkos ir modernizacijos, priešingai jos entuziastų viltims, šiemet neprasidės.

Europos reikalų ministrai iš 27-ių bloko valstybių narių apie konferenciją diskutavo Liuksemburge surengtame susitikime, tačiau koks nors proveržis atrodė vargiai tikėtinas.

„Man kyla noras verkti ir man ne gėda šitai pasakyti“, – sakė Pascalis Durandas, Prancūzijos Europos Parlamento narys, centristų frakcijos „Renew Europe“ atstovas ir Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto narys, išreikšdamas savo neviltį dėl negebėjimo rasti išeitį.

Apie aklavietę imta kalbėti nuo tada, kai Europos Parlamentas paskelbė apie savo pasirinkimą – norą patikėti konferencijos vadovo postą Parlamento nariui, buvusiam Belgijos ministrui pirmininkui Guy Verhofstadtui. Nemenkas skaičius į ES Tarybą įeinančių vyriausybių narių tokiam sprendimui nepritaria, nes laiko G. Verhofstadtą federalizmo šalininku.

„Taryba G. Verhofstadto kandidatūrą atmetė ir nieko naujo nuo to laiko neįvyko, – skundėsi P. Durandas ir pridūrė, kad pats pasiūlė E. Bonino bei J. Fischerį. – Aš, kaip ir visi kiti, ėmiau rankioti pavardes.“

Nors J. Fischeris pagarsėjo kaip žaliasis, P. Durandas užsiminė apie ne vienus metus trunkantį vangų Vokietijos dalyvavimą priimant svarbiausius politinius sprendimus, be to, nurodė manąs, kad jo pasiūlyto asmens politinė etiketė gerokai nusitrynusi.

Didysis E. Macrono planas

Idėja surengti Konferenciją dėl Europos ateities kilo 2019-aisiais. Ją pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tada jisai kalbėjo apie galimybę atlikti būtinuosius politinio projekto pakeitimus, jokių tabu nepaisymą ir netgi sutarties peržiūrą.

Europos Parlamentas entuziastingai parėmė projektą, ragino rengti piliečių susitikimus ir diskutuoti apie ES transformavimo būdus, įskaitant leidimą rinkti Europos Parlamento narius iš tarpvalstybinių sąrašų ir efektyvesnį ES vyriausybių narių rėmimąsi kvalifikuota balsų dauguma siekiant paspartinti sprendimų priėmimo procesus.

Vis dėlto rasti, kas vadovautų konferencijai, pasirodė sudėtingiau, nei buvo galima manyti.
E. Macronas ir Europos Parlamentas susitarė pasiūlyti G. Verhofstadtą. Taip iš dalies norėta atsilyginti už jo sprendimą atsisakyti vadovavimo liberalams, susiliejusiems su frakcija „Renew Europe“, kurios centre – Prancūzijos prezidento partija.

„Renew Europe“ priklausantys Europos Parlamento nariai tvirtina, kad frakcija yra pasirengusi remti G. Verhofstadtą, tačiau kai kurie kiti kreipiasi į Tarybą su reikalavimu atvirai pasakyti, kad šis politikas – nepriimtinas, jei jo kandidatūrą ketinama atmesti.

„Dabar Taryba privalo be užuolankų atmesti jo kandidatūrą“, – sakė vienas Parlamento narys.
Problemų kelia ir daugelis kitų pasiūlytų kandidatų. Pavyzdžiui, H. Thorning-Schmidt gali nepasisekti pelnyti gimtosios šalies vyriausybės palaikymo, o kai kurios pietinės Europos šalys gali pasipriešinti D. Grybauskaitės kandidatūrai.

Kai kurie ES politikai favoritu pasirinko E. Lettą ir giria jį už norą nepaisyti ribų tarp partijų, tvirtą poziciją ginant ES per diskusijas dėl „Brexit“ ir rimtą požiūrį į koronaviruso sukeltą krizę.

Vis dėlto jo patirtis aukščiausiuose vyriausybės sluoksniuose yra menkesnė nei kai kurių kitų galimų kandidatų. Italijos vyriausybėje, kaip centro kairiųjų Demokratų partijos narys, jis išbuvo mažiau nei metus – nuo 2013-ųjų balandžio iki 2014-ųjų vasario. Dabar jis vadovauja Paryžiaus tarptautinių reikalų mokyklai.

M. Barnier visos Europos Sąjungos prielankumą pelnė kaip vyriausiasis „Brexit“ derybininkas ieškant bendros kalbos su Jungtine Karalyste. Jau labai greitai jis atsilaisvins ir galėtų imtis vadovauti Konferencijai dėl Europos ateities – ateinančių metų pradžioje jo kadencija Europos Komisijoje baigsis. Nepaisant to, kritikai tvirtina, kad garbaus amžiaus baltaodis vyras tikrai ne pats geriausias pasirinkimas lyderio, kuriam bus patikėta atnaujinti Europos Sąjungą, pozicijai.

Kaip teigia vienas europarlamentaras, bandydamas rasti išeitį iš aklavietę primenančios padėties, Prancūzijos prezidentas E. Macronas vasarą su Vokietijos kanclere A. Merkel aptarė kelias galimas pavardes, tačiau nė viena nepelnė didesnio Vokietijos vyriausybės vadovės prielankumo.

Konferencijos startas jau ir taip vėluoja. Darbų pradžia planuota dar praeitą pavasarį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spalį užsiminė, kad „startui jau beveik pasirengta“.
Kad ir kaip būtų, tai dar neįvyko – ir gali iki metų galo taip ir neįvykti. Paklaustas, ar realu to tikėtis lapkritį, vienos Sąjungos valstybės narys pareigūnas tokią viltį atėmė: „Ne, teks šiek tiek atidėti, bet to priežastys ne esminės“.

Europos Sąjungos Tarybos atstovai tvirtina, kad visos trys pagrindinės Sąjungos institucijos jau sutarė dėl Konferencijos masto ir pagrindinių principų, tad darbus bus galima pradėti vos tik tai leis COVID-19 situacija ir bus išspręstas vadovybės klausimas.

„Iš esmės viskas parengta. Europos Parlamente nesutarimų nebeliko, galbūt tik dėl kažkokių smulkmenų, tačiau viskas išsprendžiama per pusvalandį. Vienintelis atviras klausimas, kas pirmininkaus. Kai tik bus rastas sprendimas, ir leis epidemiologinė situacija, manau, Konferencija nedelsiant prasidės“, – patikino vienas Europos diplomatas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(85 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Naujas rekordas: per parą patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai ir 21 mirtis papildyta (305)

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, ištirti...

Nausėdos ir Šimonytės derybos dėl ministrų kabineto: ar viskas taip ir turi būti (1)

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atmesti susisiekimo ir žemės ūkio ministrų kandidatūras...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (70)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (159)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (97)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (58)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Užkalnis: pasiilgtas begėdiškos prabangos kvapas (35)

Šie kvepalai nėra revoliuciniai, jie nebuvo perkamiausi nė vienais metais (ir tikrai nebus) ir...

10 gardžiausių kiaušinienių savaitgalio pusryčiams (2)

Kiaušinienė – populiarus pusryčių maistas visame pasaulyje. Dažniausiai gaminamas...

Transliacija / Alfas live. Mokslininkas entomologas atskleidžia: svirpliai gali būti puikus ketogeninės mitybos produktas (3)

Tikriausiai esate girdėję, kad kitose šalyse tampa populiaru ragauti ar valgyti neįprastus mūsų...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (958)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...