Išsisukti įmanoma
Panevėžio karo prievolės centro šauktinių atrankos komisijos pirmininko pavaduotojas kapitonas Audrius Mordasas sako, kad be pateisinamos priežasties į kariuomenę neišėjusius šauktinius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Šauktiniais laikomi jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, tačiau prisistatyti atrankos komisijai privalo kiekvienas, sulaukęs šešiolikos.
Tinkamumą kariuomenei vertinanti ir tarnybos atidėjimo klausimus sprendžianti komisija vis dar susiduria su sąmoningumo stokojančiais jaunuoliais. Kai kuriuos vengiančius atvykti vaikinus į Karo prievolės centrą pristato policija arba sutramdo darbdaviai – įdarbindami reikalauja šauktinių atrankos komisijos išduotos pažymos. Už neatvykimą į šauktinių atrankos komisiją gresia nuo 100 iki 1000 litų bauda arba baudžiamoji atsakomybė.
„Neatėjusieji aiškinasi labai įvairiai: nespėjo, nežinojo, išvyko į užsienį ir nenorėjo grįžti, – vardija A.Mordasas. – Būna, kad jaunuoliai slapstosi nuo tarnybos, nes kai kurie tikisi tarnauti jau profesionalioje kariuomenėje.“
Kapitonas A.Mordasas sutinka, kad labai nenorintieji karinės tarnybos atlikti gali bandyti jos išvengti, nes atidėti šaukimą metams komisija gali pagal 14 punktų. Tarnyba atidedama moksleiviams, įtariamiesiems ikiteisminio tyrimo metu, vieną vaiką iki trejų metų arba du mažamečius vaikus auginantiems tėvams, ūkininkams, turintiesiems tėvus invalidus, turintiesiems įsteigtą globą, esant prastai materialinei padėčiai ir kitais atvejais.
„Mes darome paslaugą mokykloms, nes nenorėdami tarnauti kariuomenėje jaunuoliai stoja mokytis. Taip pat prisidedame, kad daugėtų gyventojų – vaikus auginantiems tėvams tarnyba taip pat atidedama“, – pusiau juokais „Sekundei“ pasakoja kapitonas. Visam laikui nuo tarnybos atleidžiami sveikatos sutrikimų turintys jaunuoliai, teistieji už tyčinius nusikaltimus, iki pilnametystės tapusieji našlaičiais ir kt.
Sąmoningų nedaug
Yra didelė tikimybė, kad netinkamu tarnybai jaunuolį pripažins sveikatą tikrinanti komisija. Pasak A.Mordaso, iš visų potencialių karių tinkami tarnauti yra apie 30 procentų. Tokios medikų išvados dažnai nuvilia tuos, kurie nenori nei mokytis, nei dirbti, o tarnaudami kariuomenėje tikėjosi pabėgti nuo netinkamų kompanijų, nevykusiai susiklosčiusių aplinkybių.
Pareigūnai neslepia, kad sąmoningas noras atlikti pareigą Lietuvai į kariuomenę atveda labai mažai jaunuolių. Dažniausiai tai būna planuojantieji tarnauti liktiniais ir pragyventi iš darbo kariuomenėje. Liktiniams taip pat keliami tam tikri reikalavimai: jais gali tapti tik vidurinį išsilavinimą turintys, pavyzdingai privalomąją karinę tarnybą atlikę vaikinai.
Tikisi sutaupyti
Lietuvoje prie profesionalios kariuomenės planuojama pereiti iki 2010-2013 metų. Nuo 2002-ųjų šauktinių kariuomenėje mažinama, o profesinės karo tarnybos karių dalis didėja. Pavyzdžiui, 2002 metais atlikti privalomosios tarnybos buvo pakviesti 6383 jaunuoliai, o 2012-aisiais jų turėtų būti tik 1600. Šiemet profesinės karo tarnybos karių Lietuvos karinėse pajėgose bus 7930, iki 2012 metų jų turėtų padaugėti iki 8450.
Šiuo metu tarp 26 NATO šalių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija ir Danija. Pastaroji valstybė privalomosios tarnybos trukmę sutrumpino iki 3 mėnesių mokymų, Lietuvos kariuomenėje šauktiniai tarnauja 12 mėnesių.
Už šalies kariuomenės perėjimą prie profesionalios pasisako ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus. Jo teigimu, patikėtoms užduotims vykdyti reikalingi kariai profesionalai, o ne per metus perėję šauktinio parengimo kursą ir visam gyvenimui apie tai pamiršę žmonės.
Pakeisti dabar kariuomenėje esančius 2 tūkst. šauktinių profesionalais kainuotų apie 40 milijonų litų per metus. Išlaidos, palyginti su reikalingomis 2 tūkst. šauktinių išlaikyti, patrigubėtų, tačiau vėliau esą atsipirktų. Profesionalų reikėtų mažiau, jie tarnautų trejus ar ketverius metus, o šauktinį reikia parengti kasmet. Tikimasi, kad profesionalūs kariai saugotų karinę techniką, o brangius kario batus avėtų bent dvejus metus – šauktiniai juos nešioja tik metus.