aA
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė LRT.lt teigia, kad tarp LLRA-KŠS ir „valstiečių“ lyderių nuolat vyksta diskusijos dėl galimybės prisijungti prie valdančiosios koalicijos. Politikės teigimu, LLRA-KŠS pagrindinis tikslas – įgyvendinti programines nuostatas, tad postai nėra svarbiausias klausimas, nors partija, anot R. Tamašunienės, yra pasiruošusi deleguoti savo atstovus bent į penkias ministerijas.
Vanda Kravčionok, Rita Tamašunienė
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Tamašunienė interviu LRT.lt teigė, kad LLRA-KŠS parama „valstiečiams“ parlamente nėra susijusi su užkulisiniais susitarimais ar neformalia sąjunga. Politikės teigimu, partijos dažnai sutaria, kadangi jų programos yra panašios.

LLRA-KŠS frakcijos seniūnė akcentuoja, kad partija jos pusėn mėtomus kaltinimus apie sąsajas su Kremliumi vertina ramiai. Vis dėlto, R. Tamašunienės manymu, Rusijos įtakos korta politinėse diskusijose švaistomasi per dažnai.

– LLRA-KŠS frakcija vienbalsiai balsavo už 2019 m. biudžetą. Ar tai reiškia, kad jūs nematote jokių trūkumų biudžete?

– Be abejo, tų trūkumų yra ir visada norėtųsi geriau. Mūsų siūlymai buvo – dar didesnė vaiko pinigų suma, nemokami vaistai senjorams. Vis dėlto šis biudžetas, lyginant su praėjusių metų biudžetu, yra socialiai teisingas. Bendrojo vidaus produkto augimas, ekonominis augimas, kuris matomas šiandien, atsispindės žmonių kišenėse, nes mokesčių reforma leis gal ne tiek, kiek reikėtų, bet bent truputį padidinti žmonių pajamas. Mes deklaruojame krikščioniškas vertybes, tad biudžetą vertiname, atsižvelgdami į tai, kaip jis atsilieps šeimoms. Mes pasakėme biudžetui „taip“, nes didėja vaikų pinigai iki 50 eurų, o tai taps paspirtimi šeimoms, kurios susiduria su sunkumais kasdien. Svarbu, kad patvirtintas pasiūlymas neįgaliuosius vaikus auginančioms šeimoms skirti po 70 eurų. Visa tai mums paskatino balsuoti „už“ biudžetą.

– Kaip jūs vertinate tai, kad valdantieji, tvirtindami biudžetą, neatsižvelgė į visus streikuojančių mokytojų reikalavimus, kurių įvykdymui reikėtų apie 300 mln. Eur?

– 300 milijonų eurų yra labai daug. Iš kur tiek gauti? Atiduoti yra viena, bet reikia suprasti, kad tai padarius, biudžetui reikėtų kažkur ieškoti įplaukų. Kol kas tokio instrumento nesugalvojome, naujo mokesčio nesugalvojome. Nieko nemokamo nėra – biudžete iš kažkur tų pinigų reikėtų gauti, taigi tie reikalavimai šiuo metu yra per dideli. Bet, kad perspektyvoje vyriausybė negalėtų įgyvendinti mokytojų reikalavimų, nepasakyčiau. Mano požiūriu, dialogas su profsąjungomis, su streikuojančiais mokytojais įvyko netinkama forma.

– Kokia dialogo forma būtų efektyviausia?

– Reikėjo mokytojams parodyti, kaip biudžete atsispindi visuomenės poreikiai, parodyti tas sritis, kurios yra labiausiai finansuojamos.

Antras svarbus dalykas – etatinis apmokėjimas. Reikėtų nagrinėti, kodėl dalyje mokyklų – ar tai buvo mokyklų vadovų, ar savivaldybės švietimo skyriaus klaidos – nauja darbo apmokėjimo tvarka sukėlė mokytojų nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, kai domėjausi, mokytojų atlyginimai realiai padidėjo, nors etatinis mokytojų apmokėjimas nebuvo atlyginimų didinimo priemonė, o tiesiog kita darbo apmokėjimo sistema, kurios profsąjungos reikalavo daugelį metų.

Visada buvo akcentuojama, kad mokytojai dirba ne tik kontaktines valandas, bet ir dalyvauja projektuose, organizuoja renginius, puošia sales, bendrauja su tėvais, veda vaikus į ekskursijas ir t.t. Šios veiklos nebuvo apmokamos. Įvedant mokytojų etatinį darbo apmokėjimą, reikėjo aiškiai pasakyti, kad „bandome įteisinti jūsų reikalavimus“, o dabar gavosi taip, kad visi šią reformą suprato kaip atlyginimų didinimą, nors to nebuvo pasiekta nebuvo. Miesto mokyklose. gimnazijose dėl to įsivyravo įtampa ir man atrodo vyriausybės komunikacija nebuvo tokia, kokia turėjo būti. Per vėlai pradėta mokytojams aiškinti, kaip veiks nauja sistema. Mokytojai, atėję rugsėjį į darbą, realiai nežinojo, kiek uždirbs, visi laukė spalio, kad pažiūrėtų, ar jų piniginė nesuplonės. Tarkime, pradinio ugdymo mokytojas negavo etato, jo pamokos įvertintos mažiau, bet tai nereiškė, kad jis negaus pinigų iš kitų kišenių.

Tamašunienė: yra bent penkios ministerijos, į kurias galėtume pasiūlyti savo žmones
© DELFI / Orestas Gurevičius

– Jei jūs šiuo metu būtumėte švietimo ir mokslo ministrė ir matytumėte ministerijoje nakvojančius mokytojus, kaip elgtumėtės?

– Tie mokytojai turi nuoskaudų. Reikėtų išsiaiškinti, ar jie jaučiasi neįvertinti, ar jų darbas įvertintas netinkamai. Bandyčiau išsiaiškinti, kas juos konkrečiai kelia nerimą. Galbūt konkreti mokykla nesusitvarkė su permainomis, bet jei yra bendri nusiskundimai, tai reikia viską sudėlioti, paaiškinti mokytojams, kad „valstybė šiuo metu turi vienokias ar kitokias galimybes, bet mes ieškosime naujų galimybių įgyvendinti mokytojų reikalavimus“.

Sutinku, kad yra ir kitų problemų. Tarkime, mokinių darbų tikrinimai. Jeigu kaimo mokykloje klasėje yra aštuoni vaikai, o Vilniaus mokykloje klasėje yra 30 mokinių ir mokytojui skirta valanda mokinių darbų patikrinimui, tai reikėtų galbūt pasiūlyti diferenciaciją, kad mokytojai, kuriems reikia patikrinti daugiau namų darbų, gautų didesnį atlyginimą.

– Grįžkime prie 2019 m. biudžeto. Svarstant biudžetą, valdantieji pritarė LLRA-KŠS pasiūlymui skirti 200 tūkst. eurų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti. Ar dėl šios iniciatyvos su valdančiaisiais buvote sutarę iš anksto?

– Ne, nebuvome. Jeigu būtų siūloma skirti 20 milijonų eurų, tai suprasčiau – tai biudžetui smarkiai atsilieptų. Aš pati pateikiau tą pasiūlymą. Yra ekonominis augimas, akcizo iš alkoholio ir tabako surinkimas yra geras, tai norėjau parodyti, kad religinės bendruomenės prisideda prie žalingų įpročių prevencijos. Bažnyčia pati, jeigu tai yra bažnytinis turtas, realizuoja didelius investicinius projektus. Dažniausiai tai yra paveldo objektai, kuriems reikia daug lėšų. Taigi manau, kad vyriausybė gali bent simbolinį dėmesį parodyti maldos namams.

– Opozicijos atstovai neoficialiai svarstė, kad valdantieji, patvirtinę šią jūsų iniciatyvą, atsidėkojo už tai, kad LLRA-KŠS palaikė biudžetą. Kokia yra šios iniciatyvos „kaina“?

– Apie kokią „kainą“ galime kalbėti? Jei būtų skirta 20 milijonų eurų, tai gal kiltų tokių sąmokslo teorijų, bet dabar nematau pagrindo taip kalbėti.

Pas mus frakcijoje taip pat buvo įvairių iniciatyvų. Bet aš galvoju, kad visi regionai, rajonai turi sulaukti vienodo vyriausybės dėmesio. Taigi frakcijoje nusprendėme pavienių iniciatyvų neteikti, nes tikimės, kad, kaip deklaruoja valdantieji, regionai sulauks tinkamo vyriausybės dėmesio.

Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar LLRA-KŠS prašytų 200 tūkst. eurų suteikimas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti yra ženklas, kad LLRA-KŠS ir „valstiečiai“ gali pradėti derybas dėl jūsų prisijungimo prie koalicijos?

– Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą mūsų siūlymui, kad lapkričio 2 diena, tai yra Vėlinės, taptų laisvadieniu. Tai kaip tai vertinti? Tai reiškia, kad mūsų nekviečia į koaliciją? Aš nesiečiau tų dalykų. Gal tiesiog mano įvardinta suma atrodė reali ir valdantieji nusprendė, kad tokią sumą galima skirti maldos namų atstatymui? O diskusijos dėl koalicijos, dėl galimybės bendradarbiauti vyksta nuolat.

– Ar tarp LLRA-KŠS ir „valstiečių“ vyksta derybos dėl prisijungimo prie valdančiosios koalicijos? Ar tiesiog vyksta pokalbiai tarp partijų lyderių?

– Vyksta pasitarimai, diskusijos, bet mes vertiname, ar ir kaip galėtume realizuoti savo programą, būdami valdančiojoje koalicijoje. Tai esame aptarę partijos aukščiausioje taryboje – turime tikslus, tarp kurių – vaiko pinigai, nemokami vaistai senjorams, kelių infrastruktūra, tautinių mažumų veiklą reglamentuojančių įstatymų paketas, gyvybės apsaugos įstatymų paketas. Valdantieji greičiausiai skaito ir mūsų programą, žino, kokie punktai mums yra svarbūs, tai jie turėtų į tai atsižvelgti.

Postai Seime ar ministrų kabinete yra tik priemonė tikslams pasiekti, bet tai nėra tikslas savaime, nėra svarbiausia atsidurti daugumoje partnerystės pagrindu. Mes jau turėjome mažojo brolio patirtį koalicijoje. Buvimas koalicijoje ir rankų kėlimas už partnerių priimtus sprendimus, sulaukiant visai kitokio atsako savo atžvilgiu, nėra gražus bendradarbiavimo ir partnerystės pavyzdys. Dėl to mes atsargiai vertiname kvietimą į koaliciją.

– Teigiate, kad postai nėra svarbiausia, bet jūs turbūt suprantate, kad partija, neturėdama koalicijoje jokių ministrų portfelių ar kitų svarbių pozicijų, savo programinių tikslų gali ir neįgyvendinti?

– Taip, suprantu. Mes turime kompetentingų žmonių, kurie galėtų tuos postus užimti. Bet, pirmiausia, mes kalbame apie galimybę maksimaliai realizuoti mūsų partijos programines nuostatas.

„Valstiečių“ ir mūsų partijos programos ideologiškai, vertybiniu pagrindu yra panašios, todėl nėra pagrindo mums nebalsuoti už „valstiečių“ pasiūlymus. „Valstiečiai“ jaučia mūsų palaikymą, žino, kuriais klausimais mes juos palaikysime.

– LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis buvo užsiminęs, kad LLRA-KŠS norėtų socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio.

– Yra tikrai ne viena, o bent penkios ministerijos, į kurias galėtume pasiūlyti savo žmones. Galima būtų apie tai kalbėti ir siūlyti žmones, bet dabar nekalbame apie postus.

– Politikos apžvalgininkai svarsto, kad LLRA-KŠS iš tikrųjų dirba išvien su „valstiečiais“ neformalioje koalicijoje, nes dažnai remia valdančiųjų sprendimus. Kaip vertinate tokias įžvalgas?

– Ne visai pritarčiau. Grįžtu prie partijų programų. Smagu, kai kolegos pateikia pasiūlymus ir jie atitinka mūsų programą. Mes balsuojame net ir už opozicijos pasiūlymus. Esame mažumos frakcija ir prarandame savo svarbesnį statusą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos darbotvarkėse, bet, kita vertus, turime laisvą mandatą balsuoti už tuos pasiūlymus, kurie atitinka partijos programą, o ne įsipareigoti kažkam.

– Kokie yra jūsų santykiai su opozicijos atstovais?

– Keista, kai opozicija sako, kad „biudžetas yra blogas“ arba klaidina pateikdami skaičius, statistiką. Mums tai yra nepriimtina, mes elgiamės solidžiau. Manau, kad visuomenė nuo tokių tuščių kalbų labai pavargo. Diskusijose Seime pasirenkama primityvi ar net įžeidžianti kalba, o rinkėjai, tai matydami, sako, kad tik baramės tarpusavyje. Mūsų pozicija – pasielgti objektyviausiai. Gali pritarti opozicijai, jei matai, kad dauguma neturi argumentų, bet, jei opozicija oponuoja tik dėl oponavimo, tai mes palaikome valdančiuosius.

– Ar jūs, vadovaudama Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, pastebite „tuščių skundų“, kuriais valdančiųjų ir opozicijos atstovai tenori eskaluoti konfliktą, o ne išsiaiškinti, ar buvo pažeista etika ar Seimo statutas?

– Mes tokius skundus ne tik pastebime, bet ir gauname. Etikos ir procedūrų komisija šioje kadencijoje gauna labai daug skundų ne tik dėl statuto, procedūrinių klausimų, bet ir skundų, susijusių su galimu įžeidimu arba pagarbos principo nesilaikymu. Įsižeidžia dažniausiai tie Seimo nariai, kurie patys vartoja aštrius palyginimus, kalbėdami apie kolegas. Tokių skundų yra daug. Etikos ir procedūrų komisijoje dažniausiai randame bendrą sutarimą dėl šių skundų, nors komisijoje dirba tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai. Norime parodyti Seimo nariams, kad nesame ta platforma, kur jie gali savo konfliktus ir ginčus nagrinėti. Mes nepasiduodame tokioms intrigoms.

– Kitąmet vyks treji rinkimai, tačiau susidaro įspūdis, kad LLRA-KŠS nesiskubina skelbti savo kandidatus į savivaldą, merus, Europos Parlamentą, prezidentus. Ar jau pradėjote ruoštis rinkimams?

– Savo kandidatus paskelbsime, kai turėsime viską susidėlioję. Ruošiamės ir, kai ateis ta diena, dėl kurios mes susitarėme, kad startuosime viešojoje erdvėje, tada viską sužinosite.

– V. Tomaševskis LLRA-KŠS vadovauja nuo 1999 m. Ar jūsų partijoje yra politikų, kurie konkuruoja su V. Tomaševskiu dėl pirmininko pozicijos?

– Mūsų partijoje vyksta pirmininko rinkimai. Reikia pasakyti, kad V. Tomaševskis visada laikosi duoto žodžio, tinkamai atstovauja partijos interesams, juo žmonės pasitiki. Jeigu juo pasitiki, tai mums nėra priežasčių keisti partijos vadovo.

Valdemaras Tomaševskis
Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Domantas Pipas

– Tai V. Tomaševskiui konkurentų partijos pirmininko rinkimuose niekada nebuvo atsiradę?

– Kol kas – ne.

– Kaip jūs vertinate dažnai pasigirstančias kalbas, kad LLRA-KŠS, jūsų partijos lyderis turi ryšių su Kremliumi?

– Ši etiketė mums dažniausiai lipdoma, kai keliame klausimus dėl gatvių lentelių pavadinimų, piliečių pavardžių rašymo. Mes į tai reaguojame gana ramiai, nes žinome, kad Lietuvoje specialiosios tarnybos šiuo klausimu dirba ypač intensyviai. Iki šiol niekas nieko nėra apie tai pasakęs, tai ką čia vertinti?

Dabar per dažnai svaidomasi kaltinimais dėl sąsajų su Rusija. Jeigu nežinai, ką pasakyti, tai tu esi susijęs su Rusija. Nežinau, ar taip reikėtų elgtis politinėje diskusijoje, nes gali nutikti kaip toje pasakoje, kur vaikas apgaudinėdavo, juokaudavo, kad ateina vilkas, o, kai vilkas atėjo, niekas juo nepatikėjo.

Iš tikrųjų mes žinome, ką darome. Mes žinome, kad gyvename savo valstybėje, esame jos piliečiai, dirbdami politiniuose postuose tiek Seime, tiek ir savivaldoje, dirbame šio krašto žmonėms.

– Ar jums neatrodo, kad LLRA-KŠS atsikratytų įtarimų dėl ryšių su Kremliumi, jei aiškiai ir laiku pateiktumėte savo poziciją apie Rusijos vykdomą politiką, apie Rusijos agresiją Ukrainoje?

– Mes visada palaikome Lietuvos poziciją. Kita vertus, galbūt kartais reikėtų ir kitokios nuomonės, nes ir visuomenė šiais klausimais neturi vienareikšmės pozicijos, visi vienodai negalvoja.

– Seime dirbate antrą kadenciją. Ar ketinate kandidatuoti į Seimą ir 2020 m. parlamento rinkimuose?

– Nebūtinai. Turiu kelias profesijas ir galiu dirbti kitur. Aišku, viskas pasikeitę, bet manau, kad galėčiau persiorientuoti. Kita vertus, dar taip toli į ateitį nežiūriu, nes liko dar dveji metai šioje Seimo kadencijoje.

– Gal svarstote kandidatuoti į Europos Parlamentą?

– Ne, negalvoju apie tai. Tiesa, viskas paaiškės savu laiku.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (514)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (360)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Prezidento rinkimų kampanijai Skvernelis žada imti nemokamų atostogų užsiminė apie kandidates į Aplinkos ministro postą (3)

Prezidento rinkimų kampanijai vykdyti premjeras Saulius Skvernelis teigia pasinaudosiantis galimybe...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (34)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (336)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Prie Lietuvos priartės ciklonas: po stingdančio šalčio – pokyčiai jau netrukus (32)

Artimiausiomis dienomis šalyje orus lems anticiklonas, kuris sklaidys debesis, o pragiedruliai atneš...

4 esminiai kriterijai, pagal ką pasirinkti pensijų fondą

Nuo 2019 metų Lietuvoje kiekvienas iki 40 metų gyventojas buvo priskirtas antros pakopos pensijų...

Sulaukta dar vieno „Sandros Grafininos apsireiškimo“: mįslė ramybės neduoda ir jos artimiesiems, ir Nigelo Westo advokatui (44)

Detektyvu virtusi Sandros Grafininos dingimo istorija iki šiol nėra išnarpliota. Naujienų apie...

Sabonio klubo pergalę prieš Valančiūno komandą aptemdė sunki Oladipo trauma (10)

NBA pirmenybėse trečią pergalę iš eilės iškovojo Indianos „Pacers“ (32-15) ekipa. Domanto...

Didžiulės permainos Venesueloje: prieš Maduro stoja vis daugiau valstybių (30)

Jungtinės Valstijos ir didžiosios Pietų Amerikos valstybės trečiadienį pripažino Venesuelos...