Pasak komisarės, Europos Komisija nori iš anksto pristatyti savo požiūrį ir ES valstybių narių vidaus reikalų ministrus informuoti, ko siekiama naujojo Migracijos pakto priemonėmis.

„Turime sukurti veiksmingą ir krizėms atsparią bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri leistų mums užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir kartu garantuotų tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos iš tikrųjų reikia, – pabrėžė ministrė R. Tamašunienė. – Be to, ES migracijos politika turėtų būti grindžiama stipria išorinių sienų apsauga, kad būtų užtikrintas tinkamas Šengeno erdvės veikimas.“

Lietuvos nuomone, solidarumo mechanizmas prieglobsčio srityje turėtų veikti kaip atsakas į krizę, o ne nuolatinis visų asmenų, kurie kreipiasi dėl prieglobsčio ES, paskirstymas.

„Manome, kad solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo sistema gali būti tvari tik tuo atveju, jei ji nesukuria traukos iš trečiųjų šalių faktoriaus, o tam reikia ir efektyvios ES išorės sienų apsaugos bei grąžinimų politikos, ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo, ypač readmisijos srityje“, – teigė ministrė R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė teigė, kad prieglobsčio prašytojai gali būti perkelti į Lietuvą tik tuo atveju, jei jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai ir atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

Pokalbio metu vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė pakankamo specialios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo svarbą ir informavo komisarę apie Lietuvos ketinimus dėl ES civilinės saugos pajėgumų „rescEU“ centrų steigimo Lietuvos teritorijoje.