aA
Paradoksas: jaunas, gabus panevėžietis Gailius Praninskas prašo finansinės pagalbos besivystančių šalių ekonomikos magistro studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad ateityje lietuvių vaikams nebereikėtų galvoti apie pinigus siekiant aukštojo mokslo.
Gailius Praninskas
© Sekundė.lt

Amsterdamo universitetą baigęs buvęs Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinis nori baigti mokslus dar ir JAV bei darbuotis ieškant būdų, kaip pagerinti neturtingųjų ekonominę situaciją.

„Mano tikslas, siekis ir prasmė yra padėti kuo daugiau žmonių nugyventi kuo oresnius gyvenimus. Juk orumas atsiremia į laisvę – laisvę gyventi be baimės dėl savo gerovės, negalvojant, kaip sudurti galą su galu“, – taip į visuomenę kreipėsi panevėžietis 23-ejų G. Praninskas.

Jis ką tik baigė Amsterdamo universitetą, jame pastaruosius trejus metus krimto ekonomikos ir verslo mokslus. Į šią aukštąją mokyklą įstojo po ilgų svarstymų ir kitų bandymų.

„Įstoti į Amsterdamo universitetą nebuvo sunku. Dar studijavau ekonometriką Tilburgo universitete, bet ta specialybė man pasirodė per sausa. Po visų dvejonių dabar jau aišku, kad mokslus baigiau tikrai ten, kur ir reikėjo“, – sako Gailius.

Panevėžietis džiaugiasi, kad studijų Olandijoje kokybė atitiko kainą. Be to, studentas dar nebaigęs mokslų pradėjo dirbti pačiame universitete: tai dėstytoju, tai jo padėjėju ir savo tėvams Lietuvoje nebuvo itin sunki finansinė našta.

Trūksta pinigų

Studijuodamas Amsterdame panevėžietis daug bendravo su įvairių šalių jaunimu. G. Praninską užvaldė mintis, kad privalo padėti sunkiai besivystančioms valstybėms. Tarp jų – ir Lietuvai.

Mintys materializuojasi ir Gailius šįmet gavo išskirtinę progą toliau studijuoti magistrantūroje JAV Masačusetso technologijų institute, kur galėtų gilintis į visiškai naują studijų programą – besivystančių šalių ekonomiką ir duomenų mokslą.

„Skamba sudėtingai, o yra visai paprasta – mokysiuosi apie problemas, su kuriomis susiduria neturtingi žmonės, apie tai, kaip jas tirti bei mažinti“, – aiškino būsimas JAV instituto naujokas.

Gailiaus studijos JAV turėtų prasidėti sausį ir tęstis iki kitų metų rugsėjo. Pusę mokslo metų jis galės mokytis internetu.

Bėda tik, kad panevėžiečiui atsivėrusi galimybė – taip pat susijusi su pinigais. G. Praninskas prašo neabejingų žmonių finansinės pagalbos, reikalingos jo studijoms kitapus Atlanto.

„Studijos man kainuos apie 40 tūkst. eurų. Studijuodamas bakalaurą Amsterdamo universitete dirbau, šiuo metu turiu apytiksliai 30 tūkst. Todėl prašau pagalbos likusiai daliai padengti“, – tokį prašymą viešai paskelbė Gailius.

Jis neslepia, kad prašinėti aukos nėra malonu.

„Nuolat savęs klausiu: nors ir stengiuosi, ir siekiu, ar esu kuo nors išskirtinis, ar kažkas manim susidomės? Jei žmonės norės paremti, tai gali padaryti, tačiau tikrai nesitikiu, kad tai darys visi ir to aš net nenorėčiau“, – kuklinasi panevėžietis ir priduria, kad labai dėkoja tiems, kurie jam jau pagelbėjo.

Jo studijoms jau paaukota daugiau nei 1200 eurų. Vaikinui tai atrodo rimtas indėlis į išsikeltą tikslą.

„Esu labai dėkingas žmonėms už palaikymą, gražius žodžius ir išklausymą – tikrai nustebau, kiek jų, net ir ne visai artimų draugų, pasidalino mano žinia. Tai jau yra didžiulis pasiekimas man ir priverčia patį dar labiau stengtis susirinkti reikiamą sumą. O iš nepasiturinčių žmonių paramos nenorėčiau imti, tik keista, kad jie kartais siūlo paaukoti netgi daugiau. Jau kreipėsi į mane pagyvenusių žmonių, kurie patys ne kažin ką turi. Tą žinodamas, priimti negaliu“,– kalbėjo Gailius.

Socialinė atskirtis šalia

Kiekvienam savo aukotojui jis išsamiai papasakoja, ką norėtų daryti baigęs mokslus, ką jam duos studijos JAV.

„Taip jau nutiko, kad studijuojant sugalvojau paskirti savo gyvenimą gerinant neturtingųjų ekonominę situaciją. Rūpi man visi žmonės nuo Amerikų iki Azijos, bet ta, pavadinkime, Rytų Europa natūraliai arti širdies. Prie tos misijos formavimo prisidėjo ir tai, kad augau Lietuvoje, Panevėžyje. Ne paslaptis, kad kiekvieną dieną socialinė atskirtis mūsų mieste matoma, užtenka su bendraklasiais, bendradarbiais apie jų sunkumus pasikalbėti ar palaukti žiemos, kai močiutės šildymo jungti nenori, kad pigiau būtų“, – sako studentas.

Pats Gailius augo pakankamai gerai besilaikančioje šeimoje. Tačiau po ilgo sovietmečio niekam nebuvo lengva eiti laisvės keliu, tad ir jo tėvai savo gerovės nesukūrė lengvai. Jaunai porai su dviem sūnumis teko ir lengvo bado dienų matyti. Bet darbštūs žmonės labai daug dirbo ir neleido savo atžaloms jausti nepritekliaus.

„Dėl tos sistemų kaitos laikotarpio daugumos šeimų istorija panaši – pirmieji nepriklausomybės metai buvo itin sunkūs. Aš gimiau 1996-aisiais ir niekuomet nejutau, kad kažko man trūko. Į užsienį atostogų nevažinėjome, bet pragyvenom. Panevėžio kontekste finansiškai laikėmės gal net aukščiau vidurkio, bet visada mačiau savo tėvus smarkiai dirbančius. Mama – per kelias įstaigas bėgiojanti psichologė, tėtis – buvęs žurnalistikos atstovas, po senelio mirties ryžęsis padėti močiutei ūkyje“, – pasakojo Gailius.

Darbščių tėvų vaikai pasuko į aukštus mokslus. Gailiaus brolis 28-erių Nikas Vilniaus universitete perkando programų sistemas ir jau kelinti metai sostinėje darbuojasi programuotoju.

„Nikas man yra pavyzdys. Jis pirmas perėjo visus savęs ieškojimo kelius. Brolis taip pat svarstė studijuoti užsienyje, bet susirgo močiutė ir apsiėjome su Vilniumi. Tėvai vyresnėlį rėmė kuo įmanydami, dabar jis stengiasi man padėti“, – pasakojo G. Praninskas.

Tačiau artimųjų pagalbos gabaus vaikino studijoms nepakanka ir tenka pinigų prašyti svetimų žmonių.

Spręs neturtingųjų bėdas

Rudenį G. Praninskas žada grįžti į universitetą Amsterdame, kur keletą mėnesių dėstytojaus, kad užsidirbtų studijoms JAV taip reikalingų pinigų.

Olandija jam netgi primena gimtinę, ypač jos lygumos ir oro sąlygos. Čia jis jau turi savo draugų ir pažįstamų ratą.

„Žinau, kad Lietuvoje norėčiau gyventi dalį savo būsimo gyvenimo, bet konkretinti, kada tai įvyks, neverta. Galvodamas apie karjerą, kokią ją įsivaizduoju, galbūt tai įvyks po 10–15 metų. Svarbiausia – mano indėlis ir Lietuvai, ir Europai, ir pasauliui“, – sako panevėžietis.

Nupasakoti, ką konkrečiai jis veiks baigęs besivystančių šalių ekonomikos ir duomenų studijas JAV, jam pačiam nėra lengva. Įgijęs šią specialybę, jis susitelks į neturtingųjų problemas.

Masačusetso institute, Gailiaus žiniomis, ši sritis turi savo tyrimų institutą ir gauna paramą tyrimams. Mokslininkų darbas naudingos politikams, šie jas naudoja gerinant rinkėjų gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje tokie tyrimai dar neatliekami. Todėl G. Praninskas ir mato perspektyvą baigus studijas šioje srityje pasitarnauti tėvynei.

Stebina lietuviškas švietimas

Jaunasis ekonomistas jau dabar žino, kad nepritekliaus problemas galima spręsti didinant išsimokslinimo lygį, sprendžiant visuomenines sveikatos problemas, padedant taupyti, lengvinant smulkiojo verslo steigimą, laisvinant politines sistemas. Bet iš esmės, anot jo, yra du pagrindiniai būdai, kaip statyti šalies ekonomiką – iš viršaus ar iš apačios.

Kaip vienas aktualiausių Lietuvoje G. Praninskas akcentuoja švietimo problemas – Amsterdamo universiteto dėstytojui ši sritis iš šono atrodo nepaaiškinama.

„Lietuvos, o ir kitų posovietinių valstybių, švietimo sistema – kažkokia mistika, nes visi mokosi. Tikriausiai Europoje jau pirmaujame pagal įstojusiųjų į universitetus skaičių, bet žinių rezultatai tikrai negerėja“, – atkreipia dėmesį G. Praninskas.

Jo nuomone, Lietuvos politikai svarsto, kaip pailginti mokslo metus, keisti egzaminų tvarką, jungti universitetus, bet dėl to lietuvių įgūdžiai ir mąstymas nesikeičia, o kartu vietoje stovi ir visos šalies ekonominė situacija.

Gailiaus nuomone, valstybės pažangos stabdis – gyventojų nepriteklius. Iš sunkiai besiverčiančios šeimos kilusiam vaikui labai sunku susikurti dosnią ateitį. Tad ir prasideda, ir baigiasi valstybės ekonominis klestėjimas nuo tų pačių pinigų, kurių dabar paaukoti ir prašo galbūt būsimasis besivystančių šalių ekonomikos ekspertas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(111 žmonių įvertino)
3.0811

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (136)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (59)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (130)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (24)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

Lietaus debesys pasitrauks ir sugrįš šiluma

Ketvirtadienio dieną įžūlūs lietaus debesys iš Lietuvos pasitrauks. Jau naktį žymesnio lietaus...

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (87)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (54)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (127)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (28)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (74)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...